Kas yra tas kovos menas?

[stripulis]

Apie rytų sveikatingumo sistemas be kovų jau rašiau. O karate svarbiausia ne mokslo žinios, o jausmas

Na, kaip teigė Ilija Jorga, kad suprastum, kaip veikia kūnas, atliekant tą ar kitą veiksmą, kokie yra dėsningumai, bendros reakcijos ir t. t., vistik reik turėt tam tikras mokslo žinias. Nu jo toks požiūris - svarbiausia skirt laiko mokslui, o paskui nepamenu, ar karate antroj vietoj, ar šeima 
O koks jausmas svarbu karate? Tas taip nuvalkiotai vadinamas talentas?

[pataisomas optimistas]

DABAR PRAŠAU PARARODYTI, KUR AŠ RAŠIAU, KAD AIKIDO FILOSOFI6KESNIS UŽ KITUS RYTŲ KOVOS MENUS
p.s. Apie aikido principus galėsim kalbėti Aikido temoje.

[stripulis]

DABAR PRAŠAU PARARODYTI, KUR AŠ RAŠIAU, KAD AIKIDO FILOSOFI6KESNIS UŽ KITUS RYTŲ KOVOS MENUS
p.s. Apie aikido principus galėsim kalbėti Aikido temoje.

prašau (o apie principus galim kalbėt ir čia, nes tai sudaromoji kovos meno dalis, taip kad į temą)
"Tai va filosofija, pagrindinė idėja ir sukuria visas tolimesnes pasekmes ir t.t. Misticizmo irgi jokio nėra, yra tik idėja, kad pvz Aikido galima nugalėti priešininką išnaudojant jo inerciją, disbalansą ir t.t. Kaip ir Dziudo yra ta idėja. Skirtumas tas, kad Aikido nėra varžybų, raiškia nereikia žūt būt laimėti, reiškia gali nepulti. Dziudo (sportiniam variante) jei nepulsi gausi Shido. Ir pakeliui į čempiono vardą mes pametam pačią dziudo filosofiją, pačią šio kelio esmę "Švelnus kelias" ."

kiek supratau, aikido šios filosofijos nepameta, vadinasi, yra filosofiškesnė už kitą rytų kovos meną dziudo. DABAR. šiais laikais.
tu vis rašai - aš to nerašiau, aš ano nerašiau. bet iš tavo parašymo kyla loginės išvados. logika lyg visiem vienoda galioja, ar pas tave ji kažkokia ypatinga ir nuosava?

plius - nuo kada visai žmonijai bendros žmogaus kūno reakcijos į tam tikrus veiksmus vadinamos mistine pagrindine idėja ir prilyginamos kažkokios atskiros kovinės sistemos filosofijai? VISUR galima nugalėti priešininką, panaudojant jo disbalansą. Tokia fizika, mechanika, kas nori. Gatvėj pakiši padnožkę ir nugalėsi priešininką, panaudojant jo disbalansą. Ar iš to galima kurti filosofinę sistemą? Manau, nelabai. Gali tik įrodyt fizikos dėsnius. Tai kodėl ją galima kurti aikido?

[pataisomas optimistas]

prašau (o apie principus galim kalbėt ir čia, nes tai sudaromoji kovos meno dalis, taip kad į temą)
"Tai va filosofija, pagrindinė idėja ir sukuria visas tolimesnes pasekmes ir t.t. Misticizmo irgi jokio nėra, yra tik idėja, kad pvz Aikido galima nugalėti priešininką išnaudojant jo inerciją, disbalansą ir t.t. Kaip ir Dziudo yra ta idėja. Skirtumas tas, kad Aikido nėra varžybų, raiškia nereikia žūt būt laimėti, reiškia gali nepulti. Dziudo (sportiniam variante) jei nepulsi gausi Shido. Ir pakeliui į čempiono vardą mes pametam pačią dziudo filosofiją, pačią šio kelio esmę "Švelnus kelias" ."

kiek supratau, aikido šios filosofijos nepameta, vadinasi, yra filosofiškesnė už kitą rytų kovos meną dziudo. DABAR. šiais laikais.
tu vis rašai - aš to nerašiau, aš ano nerašiau. bet iš tavo parašymo kyla loginės išvados. logika lyg visiem vienoda galioja, ar pas tave ji kažkokia ypatinga ir nuosava?

plius - nuo kada visai žmonijai bendros žmogaus kūno reakcijos į tam tikrus veiksmus vadinamos mistine pagrindine idėja ir prilyginamos kažkokios atskiros kovinės sistemos filosofijai? VISUR galima nugalėti priešininką, panaudojant jo disbalansą. Tokia fizika, mechanika, kas nori. Gatvėj pakiši padnožkę ir nugalėsi priešininką, panaudojant jo disbalansą. Ar iš to galima kurti filosofinę sistemą? Manau, nelabai. Gali tik įrodyt fizikos dėsnius. Tai kodėl ją galima kurti aikido?

Aš kalbėjau apie sportinį dziudo, be šitų dviejų yra daug kitų kovos menų, tiesiog aš jų neišmanau, todėl apie juos nekalbu.O išvados labai toli nueina...  (maždaug jie mane kale pavadino...) sunku atsakyti į klausimą, kuris kyla iš pačio klasuiančiojo padarytų išvadų. Aš taip negalvoju, kaip jūs teigiate, kad aš galvoju.

[stripulis]

Aš kalbėjau apie sportinį dziudo, be šitų dviejų yra daug kitų kovos menų, tiesiog aš jų neišmanau, todėl apie juos nekalbu.O išvados labai toli nueina...  (maždaug jie mane kale pavadino...) sunku atsakyti į klausimą, kuris kyla iš pačio klasuiančiojo padarytų išvadų. Aš taip negalvoju, kaip jūs teigiate, kad aš galvoju.

tada džiugu
o kokios vistik aikido nuostatos? man irgi tikrai įdomu, nors gali atrodyt kažkaip kitaip iš mano tono. manau, čia bus į temą.

[pataisomas optimistas]

tada džiugu
o kokios vistik aikido nuostatos? man irgi tikrai įdomu, nors gali atrodyt kažkaip kitaip iš mano tono. manau, čia bus į temą.

Atrakintoje temoje įdėsiu išverstą straipsnį su Morihei Ueshiba citatomis, kuris atitinka mano supratimą.

[aiki-kami]

Atrakintoje temoje įdėsiu išverstą straipsnį su Morihei Ueshiba citatomis, kuris atitinka mano supratimą.

Tai nebutina-tik suvelsi liaudi.
Aikido nuostatos ar etiniai principai, ar dar kaip juos pavadint, yra bendrazmogiski, niekuo neissikiriantys nuo kitu Budo.

[Smauglys]

Na, kaip teigė Ilija Jorga, kad suprastum, kaip veikia kūnas, atliekant tą ar kitą veiksmą, kokie yra dėsningumai, bendros reakcijos ir t. t., vistik reik turėt tam tikras mokslo žinias. Nu jo toks požiūris - svarbiausia skirt laiko mokslui, o paskui nepamenu, ar karate antroj vietoj, ar šeima 
O koks jausmas svarbu karate? Tas taip nuvalkiotai vadinamas talentas?

Kiek suprantu jausmas ir talentas nėra sinonimai...
Kai atlieki smūgį visiškai nesvarbu ar tu supranti fizikines formules, kuriomis galima jį aprašyti. Svarbu kaip tu jį jauti. Atleisk bet jausmą aprašyti nebus lengva. Kiekvienas turi tai pajusti asmeniškai po nuoširdžių praktikų treniruotėse. Beje jausmas - vienas iš menui būdingų dalykų. Gal todėl ir yra kovos MENAS

[stripulis]

Tai nebutina-tik suvelsi liaudi.
Aikido nuostatos ar etiniai principai, ar dar kaip juos pavadint, yra bendrazmogiski, niekuo neissikiriantys nuo kitu Budo.

Kas čia per požiūris - suvelsi liaudį? Įdomu gi tie bendražmogiški principai, niekuo nesiskiriantys - vis tiek manau, kad nupasakoti jie kitaip, nei sakysim surašė Funakoshi - gi žmogus tai kitas rašė.  Taip kad laukiu to straipsnio 

[pataisomas optimistas]

Tai nebutina-tik suvelsi liaudi.
Aikido nuostatos ar etiniai principai, ar dar kaip juos pavadint, yra bendrazmogiski, niekuo neissikiriantys nuo kitu Budo.

Dauguma pliki, suvelti bus sunku
Ir šiaip sunku suvelti daugiau, nei čia suvelta 

[aiki-kami]

  Taip kad laukiu to straipsnio 

Masagatsu agatsu hatsu hayabi...

 Va tau ir visas straipsnis... 
 
 Tikra, esmine pergale-nugaleti save; tiesiog cia ir dabar, neatideliojant...

[dziudoka]

.. esmine pergale-nugaleti save; tiesiog cia ir dabar, neatideliojant...

Žodžiai skambūs, bet be konteksto skystokai gaunasi. Kai kam pergalė prieš save ir indus išsiplauti

[paslaptis]

arba į Vilnių atvažiuoti

[pataisomas optimistas]

Kadangi Aikido temos niekas neatrakins matau, ir buvo pageidavimų dedu straipsnį. Tik iš karto prašau nekomentuoti labai stipriai, tai yra mano verstas ir šiek tiek pritaikytas jums straipsnis, aš jo nerašiau 

Kas yra Aikido?
Parašė Antras Doshu Kisshomaru Ueshiba ir Trečias Doshu Moriteru Ueshiba
   
Tie, kas nėra gerai informuoti apie tikrąją Aikido prigimtį jį laiko niekuo kitu, kaip vienu iš pasenusių kovos menų. Tai tiesa, kad  Morihei Ueshiba (1883-1969), Aikido kūrėjas, studijavo įvairius tradicinius kovos menus ir panaudojo šią patirtį formuodamas Aikido technikas.
Visgi Aikido yra daug daugiau, nei įvairių kovos menų samplaika. Kūrėjas labia aiškiai pasakė: "Nors aš studijavau įvairias kovos sistemas, – bet Aikido nėra šių sistemų samplaika. Visos Aiki technikos yra ki veikimas."
Nepaistant to, Aikido ir Daito Ryu Aikijutsu dažnai yra maišomos, netgi Japoniškuose darbuose, ir lengva suprasti, kodėl plačioji visuomenė sunkiai skiria šiuos kovos menus. Tai yra faktas, kad Morihei Ueshiba kažkada buvo Sokaku Takeda (1859-1943), Daito Ryu didmeistrio, mokiniu, tačiau, kai laikraščio žurnalistas jo paklausė, ar Aikido buvo tiesioginė jo Daito Ryu treniruočių pasekmė, Morihei atsakė - “Ne. Tiksliau būtų sakyti, kad Meistras Sokaku atvėrė mano akis į tikrąjį Budo”. Pati Aikido prigimtis šiek tiek skiriasi nuo kitų kovos menų.
Tradiciniai kovos menai Japonijoje gali būti laikomi kultūrinėmis ir istorinėmis vertybėmis, tačiau po Meiji revoliucijos 1868 ir samurajų tvarkos griuvimo, greitas ir dažnai visuotinis šalies vakarietizavimas turėjo neigiamą poveikį kovos menams.
Jigoro Kano (1860-1938) tikėjo, kad Japonijos kovos menų elementus reikėtų išsaugoti, tačiau jam buvo labai sunku rasti ir mokytis iš gerų meistrų – dauguma senųjų kovos menų atstovų išnyko. Tik ilgalaikių nuoseklių pastangų dėka, jis sugebėjo sukurti Kodokan Judo, kaip priemonę išlaikyti geriausius Joponijos kovos menus moderniame kontekste. Kano pirmąją mokyklą atvėrė 1882, metais anksčiau, nei gimė Morihei Ueshiba. Ir kai Kano tikėjo, kad vakarietiškų sporto varžybų panaudojimas padės populiarinti jo naująjį kovos meną Judo, Morihei ėjo visiškai kitu keliu. Tiek skirtingu, kad kai kurie žmonės sako, „Aikido iš tiesų nėra kovos menas, argi ne?“
Vėlgi, tai yra tiesa, kad kai kurie prastai informuoti žmonės klaidingai mato Aikido, kaip kažkokius sveikatinimo pratimus, šokių rūšį, kovos mesmerizmo (sudvasinimo) rūšį, ar kažkas panašaus, ir kaip minėta anksčiau, net straipsniuose maišomi Aikido ir Aikijutsu. Tegul būna aišku, kai Aikido yra Budo, kovos menas. Aikido yra tradicinių kovos technikų ištobulinimas sujungtas su išaukštinta dvasios (spirit) filosofija.  Tai proto ir kūno formavimo metodas.
Kokia tiksliai dvasios filosofijos prigimtis? Paprastai tariant, tai varžovo nugalėjimas  nenaudojant apgavystės, melo ar grubios jėgos. Tai yra priemonė padedanti mums Kelio paieškose, ji mums įgalina vystyti Individualų charakterį abipusiai priimtinu būdu su savo treniruočių partneriais. Savo Kelio paieškose, mes turime sujungti kūną ir protą, kad pasiektumėme harmoniją su natūralia visatos tvarka ir tuomet laisvai atsakyti į bet kokius įvykius, kurie galėtų nutikti. Aikido treniruočių sistema suteikia priemones iš tiesų pajustą tokią būseną.
Žodis “Visata” daržnai naudojamas apibūdinti kažkam laibai dideliam, bet iš tiesų Aikido Kelio visata yra labai konkreti ir yra pačio žmogaus kūno centre. Aikido treniruotėse, mes stengiamės suprasti ki principus per tikrą patirtį ir naudojame įvairias technikas, kad padarytumėm šiuos principus dalimi mūsų kasdienės sąmonės. Tai yra skiriančioji Aikido charasteristika.
Pažiūrėkime detaliau į Ki prigimtį Aikido supaprastintai. Kai jūs matote atliekamą Aikido techniką, geriausią žiūrėti į visus judesius, kaip į apskritimą. Kai sukuriamas apskritimas partneris atrodo įsisuka ir krenta praradęs balansą. Apskritiminiai judesiai mums leidžia išvengti susidūrimo su priešininko jėga, įgyvendinti harmoniją. Tam, kad sukurtumėm tikrą ratą, turi būti stiprus centras.
Besisukantis viršus juda dideliu greičiu aplink stabilų centrą, tačiau, atrodo, kad jis nejuda visai. Jei, visdėlto, lengvai jį paliesi,  jis staigiai atšoks, su didžiule išcentrine jėga, ir jo paslėpta galia tampa matoma. Energija generuojama besisunkančio viršaus yra puikus “ramybės judesyje” (stillness within movement )pavyzdys.
Kūrėjas ramybę judesyje dažnai apibūdina, kaip sumikiri, "visiškas kūno ir proto skaidrumas". Ši koncepcija guli pačioje Aikido širdyje.
Negalima praleisti fakto, kad Įkūrėjo sumikiri patirtis įvyko dėl ilgamečių intensyvių kūno ir proto treniruočių  Tai neįvyko lengvai, be pastangų.
Treniravimasis dojo turi tam tikras taisykles. Gatvėje, visgi, gali nutikti bet kas, ir tampa sunku išlaikyti  šaltakraujiškumą ir ramybę. Idealiose sąlygose, šaltakraujiškumą ir ramybę išlaikyti lengva; vienas iš Aikido tikslų išmokyti mus išlaikyti šaltakraujiškumą ir ramybę nepaisant situacijos, nesvarbu kokia įtampta ji būtų.
Vienas iš būdų išlaikyti save “centruotą” yra kvėpuoti iš seika tanden (psichofizinis taškas apie 5 cm  žemiau bambos. Priminti sau, kad energija, kuri judina mūsų kūną yra ta pati energija kuri judina visą visatą. Visi apskritiminiai judesiai kuriuos praktikuojatės Aikido niekada neprieštaraus gamtos principams. Kontroliuokite kvėpavimą ir susijunkite su natūraliu visatos ritmu. Toks yra būdas išlikti „centruotam“ savo seika tanden. Mūsų centras turi būti sujungtas su žemės centru. Energija sklinda iš to stabilumo ir ramybės jausmo.
Kitaip nei daugelis kitų kovos meno meistrų, kurie sukurdavo taisykles ir nuostatas savo treniruočių salėse, Morihei nemėgo šios praktikos ir tik reikalavo savo mokinių vadovautis sveika nuovoka. Visdėlto, kai Aikido darės vis populiaresnė, jo vyresnieji mokiniai paprašė įvesti kokias nors taisykles treniruotėms. „Atrodo laikai pasikeitė“, atsakė Morihei su šypsena ir
1. Aikido technikos gali būti mirtinos, todėl visuomet būtina klausyti intsruktoriaus nurodymų ir nesivelti į matavimosi jėga varžybas.
2.Aikido yra kovos menas, kuriame "vienas" kovoja su "daugeliu." Mokykitės galvoti apie atakas iš visų aštuonių pusių.
3. Visuomet treniruokitės gyvai ir linkmai.
4. Dėstymas apima tik mažą mokymo dalį. Tik ilgų treniruočių pagalba, galite pasiekti reikalingą patirtį, kad įgyvendintumėt šias paslaptis.
5. Kasdienėse treniruotėse pradėkite nuo bazinių judesių, kad sustiprintumėte kūną nepersitempdami. Gerai apšilkite, kad nebūtų traumų pavojaus, net vyresniems žmonėms. Mėgaukitės treniruotėmis ir siekite suprasti tikrąją jų paskirtį.
 6. Aikido treniruočių paskirtis yra suformuoti kūną ir protą ir žmogaus charakterį. Technikos yra perduodamios iš žmogaus žmogui individualiai, jos neturi būti atveriamos prašaliečiams ar panaudojamos piktiems tikslams.
 Šių taisyklių vis dar laikomasi pagrindinėje dojo, su didžiausiu dėmesiu trečiam punktui, “Visuomet treniruokitės gyvai ir linkmai”.
Tik paminėjus terminą “kovos menas” daug žmonių susidaro įspūdį apie gąsdinantį, agresivų asmenį, ir be abejo yra taip vadinamų “kovotojų” kurie taip elgiasi. Visdėlto toks elgesys yra aiški indikacija, kad asmuo nesupranta kas yra Budo. Iš tiesų agresija tėra užsklanda pasitikėjimo savimi trūkumui paslėpti.
Tas, kuris iš tiesų supranta Budo, priešingai, atrodo ramus ir elgiasi maloniai. Jis ar ji yra pakankamai pasitikintys savimi, kad negąsdintų kitų žmonių, ir paprastai yra besišypsantys ir laimingi. Paprastai tariant jie įvaldę shinze tai, visiškai natūralią ir atsipalaidavusią būseną. Kad padėčiau suprasti šį natūralų pakilimą, aš dažnai sakau mokiniams, “Ar nederėtų mums treniruotis linksmai?”
Mes tausojame tuos mokinius, kurie iš tiesų supranta Aikido esmę. Tokie mokiniai ateina į dojo su pakylėta dvasia, mėgausjasi mesdami ir kai meta juos, išlieja daug prakaito ir išeina pakylėta dvasia. Jie nesiekia aukšto laipsnio, jie tiesiog mėgaujasi treniruotėmis. Jie patiria shinzen tai, visiškai natūralią būseną.
Žemė gimė iš visatos ir tie kas klesti toje gyvybę duodančioje aplinkoje gali tapti vienu su gamta. Jie niekuomet neprieštarauja gamtos dėsniams, niekuomet nebando kontroliuoti dalykų per jėgą. Tokie žmonės pajunta natūralią ir tikrą ramybę.
Toks požiūris, pagrįstas gilia patirtimi, gali duoti didžiulį pranašumą daugelyje socialinių veiksnių. Jei treniruojatės natūraliai, pilnavertiškai, su ramybe ir tvirtu centru, sugeneruosite didžiulį kiekį Energijos. Tai bus naudinga tiek jums, tiek visuomenei. Tai yra mūsų natūrali, ideali būsena. Šios būsenos pasiekimas turi daug didesnę vertę nei pergalė kokiose nors varžybose.
Aikido tikslas nėra žmogų padaryti stipriu eikvojant savo natūralius resursus. Tai juos taip pat padarys sveikais kūnu ir siela, Aikido, mes panaikiname skirtumą tarp kūno ir proto; mes sujungiame protą ir kūną ir veikiame kaip viena visuma. Būtent iš tos sąjungos centro gimsta begalinė Energija, ir sklinda gyvybės šaltinis. Jei šios galingos jėgos įvaldomos kasdieniame gyvenime, žmogus gali patirti geriausią ir pozityviausią egzistavimą.
Energija, kuri atsiranda natūraliai ir tiesiogiai mus įgalina patirti džiaugsmą, jėgą, laisvę ir lankstumą. Gyvendami aktyviai su tikru entuziazmu, mes galime pasitikti bet kokį iššūkį, prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių. Aikido praktika gali tai padaryti įmanomu, ir šis harmonijos ir prisitaikymo akcentavimas prisideda prie pasaulinio Aikido populiarumo.

[dziudoka]

Būtų smagu, jei pats jį pakomentuotum. Nes daug ką iš to straipsnio galima interpretuoti labai skirtingai.