Egzaminai kovos menu klubuose

[denis]

NG- kovos menas nieko bendro su savigyna ir neturi...

Kategoriskai nesutiksiu   

..Kovos menas- tai -NEPAMIRŠKIME- senesnė sąvoka, nei sportas...

Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ?  Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.

[Asia]

Visų pirma, spalvoti diržai labai neseniai atsirado kovos menuose. Įdomu, kaip jie sugebėjo vystytis tiek metų be jų?
Ką duotų jų panaikinimas?.. Ogi atkristų visokie pseudo kovotojai, kurie diskredituoja apskritai kovos menų vardą. Tai atsitiko dėl to, kad Pasaulyje įvairių laipsnių suteikimo sistema išsigimė. Ir į kovos menus priplūdo žmonių, kurie apskritai ten netūrėtų būti. Nesi kovotojas, tai kuriam galui tau tie diržai apskritai reikalingi? Pasigirti prieš mergas? Taip ir prasidėjo ši prekyba ir biznis, kuris nieko bendro su kovos menu ir sistemos tradicijų išsaugojimu neturi.
Šita sistema pagimdo ir atitinkamus mokytojus... O po to stebimės kodėl karatistas gavo į snukį kaimo šokiuose, kodel belekas vadovauja kovos menų mokykloms ar net federacijoms,  ar kodėl iš judo tuoj liks tik pėdsakai šito meno..nes atsirado ekspertai, kurie nusprendė pagryninti ją. Grynintojai b...

Ilgai mąsčiau ar verta čia reikštis, kai pas Bujinkan iš vis yra 25 pakopos, nors diržų spalvos neypatingai - žalias arba raudonas. Iki juodo. Bet komercija irgi yra - reikia susimokėt už atestacijas - sertifikatus ant ryžiaus popieriaus iš Japonijos atsiunčia, kartais su klaidom, bet ranka parašytas.
Kas liečia techninius aspektus - yra bazė kurią reikia žinot ir taškas. Gali tu būt Dziudoka, gali Chimikas - vistiek negausi patepimo, neišmokęs reikalingų technikų, nors esi bais kietas ant "kito" tatamiaus. Čia tokia susireikšminusių menininkų privilegija..
Mano pozicija šiuo klausimu yra tokia - tegul būna tie diržai - jie jaunuoliams pakelia motyvaciją ateit į sales.
O kad diržai ir kitos atestacijos muštis nemokina - čia jau kita kalba. Kai pagalvoji - kiek mes dabar prie kompiuterio prasėdim, o ir kiek seniau lauke su draugais/neprieteliais bendraudavom - didelis skirtumas. Tad ko norėt lygint žmogeliukus prieš 100-300 metų?
Kubilo šnekos draugai...

[SOL]

Egzaminai yra būtinas dalykas kuris parodo ar žmogus pasiekė tam tikrą lygį (diržą). Šiaip ši diskusija primena pradžią su kovos menais kai pradėjau nuo karate.Per 2 metus išlaikiau tik 2 diržus nors treneris visada pabrėždavo, kad galime laikyti 2 kartus per metus - gruodį ir birželį. Tik kažkaip gruodį niekas nelaikydavo kad ir kiek dirbtų. Ir spaudė iš mūsų maksimumą, nes jo įsitikinimu žmogus turi būti pasiruošęs 100% egzaminui, kad nenuviltų ne tik trenerio, bet ypač savęs, nes gyvenime ne vienas "juodadiržis" per savo įsivaizduojamą kietumą yra gavęs malkų . Taip sakant geriau lėčiau, bet užtikrintai . Dėl to kai kurie lankė po 5-6m o turėjo "vos" mėlyną ar žalią diržą. Mano požiūris yra toks pat - negalima laikyti egzamino aukštesniam diržui kol nesi pasiruošęs. Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo  juodą diržą vos per 7 mėnesius!  Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. . Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus.

[dziudoka]

Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo  juodą diržą vos per 7 mėnesius!  Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. . Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus.

Jei nuo nulio pradedant neįmanoma, jei giminingas stilius... kodėl gi ne.

[Saxum]

Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ?  Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.

Budo, bujutsu - šie japoniški terminai labai seni. Kada jie atsirado, tai kas tę daba sužinos, bet tikrai viduramžiais

Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ?  Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.

Kieno, kieno menas?  Yra karo menas. O karybos....  Karybos tyrinėjimo objektas - ginkluotosios pajėgos ir jų panaudojimas. Labiau gilinamasi į ginkluotę, nei į konkrečius istorinius įvykius ar strateginius-taktinius veiksmus (čia vat yra karo meno objektas). Karybos istorijos esminis klausimas - "kaip buvo kariaujama?". Tai kažkaip tą karybos meną sunku įsivaizduoti. 

Atsiverčiau V. Rakučio knygą "Karo meno istorija", čia tokia lentelė yra, kurioje aiškiai galima įžvelgti tokią chierarchiją: KARO ISTORIJA -> KARYBOS ISTORIJA -> KARO MENO ISTORIJA

P.S. Nors internete pilna išsireiškimų "karybos menas"... 


Dėl diržų, kaip niekada net nebandęs gintis kokio nors diržo, visiškai pritariu Smauglio nuomonei Baramuifighteris klausė, o kaip be diržų galima meistriškumą nustatyti (kai ne sportinė pakraipa), kad kyla klausimas adeptams, ką jie čia veikia klube. Jei toks klausimas kyla, vadinasi jie ne kovotojai, jiems reikia eit žvejot, drugelius gaudyt ar dar kažkokia kita veikla užsiimti. Gal šokinėjimas iš parašiuto jiems labiau tiks... O lygis nesportinės pakraipos stiliuje paprastai nustatomas - sparingų metu. O jei nėra normalių sparingų, tai klausimas koks ten menas? Kovos? O kur kova?  Kovos menas yra menas apsiginti ir pačiam duoti į snukį. Jei to nėra, tai čia yra parodijos menas.

P.S. Diržai nebent vaikams tinka, vis kažkokia atrakcija, ir, kaip parašė Asia, stimulas į salę ateiti. O suaugę turi būti patys motyvuoti ir atsirinkti kas yra kas.

[EzysGazuotas]

Egzaminai yra būtinas dalykas kuris parodo ar žmogus pasiekė tam tikrą lygį (diržą). Šiaip ši diskusija primena pradžią su kovos menais kai pradėjau nuo karate.Per 2 metus išlaikiau tik 2 diržus nors treneris visada pabrėždavo, kad galime laikyti 2 kartus per metus - gruodį ir birželį. Tik kažkaip gruodį niekas nelaikydavo kad ir kiek dirbtų. Ir spaudė iš mūsų maksimumą, nes jo įsitikinimu žmogus turi būti pasiruošęs 100% egzaminui, kad nenuviltų ne tik trenerio, bet ypač savęs, nes gyvenime ne vienas "juodadiržis" per savo įsivaizduojamą kietumą yra gavęs malkų . Taip sakant geriau lėčiau, bet užtikrintai . Dėl to kai kurie lankė po 5-6m o turėjo "vos" mėlyną ar žalią diržą. Mano požiūris yra toks pat - negalima laikyti egzamino aukštesniam diržui kol nesi pasiruošęs. Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo  juodą diržą vos per 7 mėnesius!  Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. . Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus.

Irgi įdomu dėl tų terminų tarp aukštų diržų laikymo. Tik tiek, esu girdėjęs, kad tas terminas labiau skirtas, kad atrodytum solidžiau su kiekvienu diržu, t.y. amžiaus cenzas dėl amžiaus, kad nebūtum grandmasteriu 20 metų...

[Rimbas]

......O lygis nesportinės pakraipos stiliuje paprastai nustatomas - sparingų metu. O jei nėra normalių sparingų, tai klausimas koks ten menas? Kovos? O kur kova?  Kovos menas yra menas apsiginti ir pačiam duoti į snukį. Jei to nėra, tai čia yra parodijos menas.

P.S. Diržai nebent vaikams tinka, vis kažkokia atrakcija, ir, kaip parašė Asia, stimulas į salę ateiti. O suaugę turi būti patys motyvuoti ir atsirinkti kas yra kas.

Vat nesinori spamint beverčių tekstų, bet yra poreikis pritart šiems teiginiams. Sparingai yra didžiausia pyrago dalis kalbant apie pasitikrinimką, nes eit luptis for ryl kažkur gali blogai baigtis. Ypač šiais laikais, išnaudojant šiuolaikines technologijas, kai gali viską fiksuot, analizuot ir, jei reikia ir dar paveži, taisyt iškart, nespėjus net atvėst. Po kiekvieno sparingo galima pajaust, kas paėjo, o kur reikia treneroutės, o jei nepajauti - pažiūrėt ir padaryt išvadas. Vienam, su treneriu, su kolegomis, čia jau nuo lygio priklauso. O! Nuo lygio! Vadinasi iš dalies lygį gali apspręsti ir kovotojo analitinių pajėgumų išvystymas. Bet tam spalvoto šniūro vistiek nereikia...

[Dainiux]

kodėl?, visada manaiau atvirkščiai...
Šiaip sportas buvo nuo urvinio žmogaus laikų... tiek elementarus varžymosi, tiek religinių apeigų tiek kitom formom.
Apie antika jau nekalbu...
mintyse turėjau kovos formas, kurios padėdavo išgyventi, o ne tokias, kurias paminėjai- sportines, religines...Išgyventi buvo svarbiau, nei pasirodyt prieš čiuvichas per genties suvažiavimą, kad esi kietas. Gal ne taip išsireiškiau  O norint išgyventi, ko gero, jau reikėjo dėlioti veiksmus, atrinkti juos pagal veiksmingumą, treniruotis ir žiūrėti kaip tas veikia. O tai jau- sistema, kurią nesunku būtų tapatinti su kovos menais...Aišku, sporte irgi tai yra- sistemingumas- bet žiūrint iš kovos menų palapinės- karate, jiu-jitsu- tai jos kaip koviniai menai atsirado ankščiau, nei kaip sportinės disciplinos...
Denis- kodėl??? Gal galvoji, kad kovos meno propaguotojas LABAI gerai mokėtų apsiginti? Aš galvoju, kad ne visų disciplinų, nes yra kovos menai, kurie nenuėjo tobulėdami ( ?) kartu su laiku, o liko vietoje...Yra daug senų disciplinų- kurios vadinasi kovos menais- bet su savigyna neturi nieko bendro. Daugiausia, tai ginkluotų kovų disciplinos, bet jos realiai apsiginti nepadės...Juk nevaikščiosi su naginata kokia...Ar tas pats iaido...Tai menas, o savigynai jis napades...Vėl, gal ne pilnai parašiau   

[dziudoka]

Vat nesinori spamint beverčių tekstų, bet yra poreikis pritart šiems teiginiams. Sparingai yra didžiausia pyrago dalis kalbant apie pasitikrinimką, nes eit luptis for ryl kažkur gali blogai baigtis. Ypač šiais laikais, išnaudojant šiuolaikines technologijas, kai gali viską fiksuot, analizuot ir, jei reikia ir dar paveži, taisyt iškart, nespėjus net atvėst. Po kiekvieno sparingo galima pajaust, kas paėjo, o kur reikia treneroutės, o jei nepajauti - pažiūrėt ir padaryt išvadas. Vienam, su treneriu, su kolegomis, čia jau nuo lygio priklauso. O! Nuo lygio! Vadinasi iš dalies lygį gali apspręsti ir kovotojo analitinių pajėgumų išvystymas. Bet tam spalvoto šniūro vistiek nereikia...

Kovotojo meistriškumas ir diržai - du skirtingi dalykai. Ko jūs juos plakat į vieną vietą?    Tavo tekstą suprantu, kad iš viso nereikia jokios bazinės technikos, fizūchos, ištvermės... juk viską galima gauti sparinge.
Diržai - Gramatika. Lietuvių kalbos taisykles gerbiate? Nuobodu, bet niekur nedingsi. Aišku, galima apsieiti trim žodžiais ir be jokios gramatikos. Arba taisyti savo kalbą dialogo (savotiško sparingo) metu, kai niekas tavęs nesupranta. Bet paprasčiau išmokti gramatiką (atitinkamai: bazinę techniką, BBF, ištvermę....).
Aišku, vien gramatikos neužtenka, kad taptum išminčium, kaip ir bazinės technikos neužtenka, kad taptum meistru. Bet turint pagrindus abiem atvejais paprasčiau siekti savo tikslo.

[NiceGirl]

Šiaip diržai ir lygiai reikalingi kaip kontrolės sistemos dalis. Tais laikais kai atsirado kovos menai nebuvo tokių didelių asociacijų . Bent jau kiek aš skaičiau grand masteris griežtai atsirinkdavo, kelis mokinius ir juos mokindavo kai anie įrodydavo kad tie to verti. Pats asmeniškai stebėdavo jų progresą. O dabar įsivaizduokit kai pvz yra tūkstančiai žmonių kokioje nors kovos menų asociacijoje ir kitaip nebe išeina kontroliuoti sistemos, kad ji neišsikreiptų. Kai egzaminuojami mokiniai tai patikrinami ne tik mokiniai bet ir mokytojai. Kaip kitaip mokykla sužinos ar instruktoriai dirba savo darbą, o ne tiesiog apgaudinėja žmones po mokyklos stogu? Taip kai kurie žmonės sako aš pats sau treniruojuosi man diržų nereikia...bet normali kovos menų mokyklą nori atgalinio ryšio, nori žinoti kad gerai investavo, kad mokiniai mokyklos vardo nesugadins, kad žinios eis iš rankų į rankas ir nepradings nežinioje. Kodėl pvz bendrojo lavinimo mokyklose mokytojai bando atkalbėti prastesnius mokinius laikyti egzaminus? Todėl, kad pagal tai kaip jų mokiniai išlaiko egzaminus vertins jų sugebėjimus mokyti. Ir pačios mokyklos pagal egzaminų išlaikymą yra reitinguojamos.
Kovos menų mokyklos irgi yra suinteresuotos parodyti, ką gali jų mokiniai, kad būtent tos mokyklos juodas diržas tapo čempionu ir panašiai. O dabar įsivaizduokit jei nebūtų jokio atgalinio ryšio iš mokinių visi treniruotųsi sau, būtų suku į mokyklą pritraukti naujų žmonių taip pat būtų sunku kontroliuoti sistemą. Tada tikrai viskas taptų komercija ir prarastų savo bendruomeniškumo dvasią. Kiekvienas sau ir už save. Kaip kokiam impulse, sumokėjai babkes pasikačelinai kiek norėjai ir išėjai be jokio atgalinio ryšio pačiai įstaigai. Ir įstaiga tada uždirba iš kiekybės, o ne iš kokybės.
Va BWTA labai geras pavizdys kur uždirbama iš kiekybės, o ne iš kokybės. Mokiniai mokyklos vardo visai negarsina. Kokybė visai nesvarbu todėl lygiai labai lengvai dalinami. Turi krūvas instruktorių ir mokinių iš kurių nauda yra tik pinigai. Čia egzaminai neturi jokios reikšmės. Tu gali būti kad ir antro lygio meistras, jei neduosi sistemai finansinės naudos tave paprasčiausiai išmes, nes tu visiškai neturi kitokios vertės. O ten kur  svarbiau kokybė ar ne kiekybė, tavo lygis parodo kad tu sistemoje turi tam tikrą vertę, esi tam tikro lygio žinių saugotojas, todėl būsi svarbus ir pačiai sistemai. O jei tu neturi lygio treniruojiesi tik sau, kokybiška mokykla nežino išvis ar verta į tave investuoti ir laikyti pilnavertišku mokyklos mokiniu.

[baramui fighter]

Neberašysiu nieko  Žiūriu, čia nei klausimų, nei komentarų, nei atsakymų nebereikia. Visi postai ir postintojai vienas į kitą ir atsako, ir perklausia ir patys pasikomentuoja. Nieko nereikia daryti, va taip forumas ir gyvena. 

[dziudoka]

Budo, bujutsu - šie japoniški terminai labai seni. Kada jie atsirado, tai kas tę daba sužinos, bet tikrai viduramžiais

Budo - šiais laikais, kai žudymo meną nusprendė panaudoti žmogaus tobulėjimui (o konkrečiau po Rusų - Japonų karo siekiant ugdyti tautos kovinę dvasią).

[Skeptikas]

Budo - šiais laikais, kai žudymo meną nusprendė panaudoti žmogaus tobulėjimui (o konkrečiau po Rusų - Japonų karo siekiant ugdyti tautos kovinę dvasią).

Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...

[EzysGazuotas]

...
Va BWTA labai geras pavizdys kur uždirbama iš kiekybės, o ne iš kokybės. Mokiniai mokyklos vardo visai negarsina. Kokybė visai nesvarbu todėl lygiai labai lengvai dalinami. Turi krūvas instruktorių ir mokinių iš kurių nauda yra tik pinigai. Čia egzaminai neturi jokios reikšmės. Tu gali būti kad ir antro lygio meistras, jei neduosi sistemai finansinės naudos tave paprasčiausiai išmes, nes tu visiškai neturi kitokios vertės. O ten kur  svarbiau kokybė ar ne kiekybė, tavo lygis parodo kad tu sistemoje turi tam tikrą vertę, esi tam tikro lygio žinių saugotojas, todėl būsi svarbus ir pačiai sistemai. O jei tu neturi lygio treniruojiesi tik sau, kokybiška mokykla nežino išvis ar verta į tave investuoti ir laikyti pilnavertišku mokyklos mokiniu.

O kaip tu įsivaizduoji mokyklos vardo garsinimą?

[dziudoka]

Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...

Turbūt nelabai draugauji su filosofija.