Su visa pagarba, kartais atrodo, kad čia ginčijamasi dėl nieko - menas ar ne? Galu gale juk ne ne kalbininkai čia susirinko

aš ir susimasčiau, ar galima TAI vadint menu... Gi pradinė tikra "folosofija" buvo negaut i galva ir duot kitam (suprask - užpuolikui). Na, jei sugebi tai gerai padaryt, ne tik remdamasis savo fizine konstitucija, tai manau gal jau šiek tiek ir menas. Reikia gi tam kažkokių minimaliu sugebėjimų
Per laiką karate išsigimė ir tuo pačiu tam tikra prasme patobulėjo. Dabar nedaugelis net okinaviečiu apie karate kalba kaip apie "bujutsu" - kovos meną. Kaip bebūtų, manau, kad spalvotų diržų sistema ir sportinis karate, kad ir kokie jie būtų tolimi nuo kovos meno idealo, labai prisidėjo prie to, kad dabar čia visi galime apie tai diskutuoti. Turbūt didžiaja dalimi būtent šių aspektų dėka, karate paplito vakaruose. O tie, kas nori kapstyti giliau, prie stipraus noro ras kelią, vedantį už sporto ir diržų...
Mano buvęs Mokytojas sakydavo: "Tegul kiekvienas diržas tau taps paskatinimu treniruotis dar rimčiau, o ne paprasčiausiai tik tavo ego užsitvirtinimu". Mano manymu, tokia motyvacija yra teigiama "diržų" pusė, svarbu, kad Mokytojas būtų nors minimalus psichologas ir sugebėtų įskiepyti tokią motyvaciją savo mokiniams.