Egzaminai kovos menu klubuose

[baramui fighter]

O kaip tu įsivaizduoji mokyklos vardo garsinimą?

NG atsakys, bet manau čia viskas gan paprasta. sakykim, koks Karolis Žaltauskas (Wing Chun kungfu, treneris L. Gudonavičius) laimėjo RealFights13.  Kitaip tariant valio draugai. 

Čia būtų mokyklos (stiliaus) garsinimas.

Nežiūrint to, kad minėtas vaikinas iš tikrųjų laimėjo kovą, jis neatstovavo nei wingchuno, nei savo buvusio Sifu, nei savo mokyklos.

Aišku, kuo daugiau tam tikro stiliaus (mokyklos) adeptai skina pergales įvairuose turnyruose, tuo geriau būtų. Bet faktas, kad tai ne apie wingchuną.... bent jau kol kas.  ir.... dar pridėkim, kad greičiausiai to nebus niekada. 

[Gediminas]

Dziudoka čia vis gramatikos liniją varo. Kai kur pritariu, kai kur abejoju. 
Mano supratimu kovos menas kaip sistema šiandien yra baigtinė veiksmų ir kitokių dalykų "krūva". Baigtinė, nes kol kas nėra vieno universalaus, vienareikšmiškai geriausio kovos meno, skirtingos mokyklos turi savo "krūvas". O jei taip, vadinasi yra (gali būti) sąrašas to, ką pilnai savo sistemą žinantis žmogus  t.y. meistras yra įsisavinęs. Nuansai ir lieka nuansais, o patys esminiai dalykai yra aprašomi, net nupiešiami. Įsisavinęs kovos meno požiūriu reiškia žino, treniruojas ir yra taikęs bent jau sparinge. Kuo daugiau sparingų/kovų, tuo daugiau galimybių pritaikyti kokį nors veiksmą, iš čia netikėtai atsiranda ir minimalaus laikotarpio didelės sistemos  meistriškumui terminas.
Diržų sistema tą "krūvą" yra išmėčiusi per lygių pakopas. Tuo pačiu tas išmėtymas yra dalis mokymo sistemos pagrindas, nes tai, kaip yra išmėtyti įvairūs sistemos dalykai yra didelio įdirbio ir know-how rezultatas.

Bet tai, kad be egzamino negali pasitikrinti sparinge savo lygio nesutinku. Yra sąrašas dalykų, kurį turi mokėti žmogus x lygiui ir jei jis netaiko to lygio elementų, tai ir nėra x lygio. Kai sparinguose pritaikys efektyviai- tada bus.

Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.

[paslaptis]

Klausimas kovos menų veteranams: kaip sovietiniais laikais dalindavo atskyrius ir vardus "kandidatas į sporto meistrus", "sporto meistras" ir t.t.?

[baramui fighter]

Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.

Ech, Gediminai, o tai kaip tavo nuomone Karate be kata apskritai gali egzistuoti? Na ir pridėkim... be Kata varžybose.

[Gediminas]

Ech, Gediminai, o tai kaip tavo nuomone Karate be kata apskritai gali egzistuoti? Na ir pridėkim... be Kata varžybose.

Ar aš kalbėjau apie karate be kata? Ji turi savo vietą. Bet nemanau, kad gerai ją atlikdamas esi kažko nors čempionas.

[Saxum]

Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...

Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją 

[dziudoka]

Bet tai, kad be egzamino negali pasitikrinti sparinge savo lygio nesutinku. Yra sąrašas dalykų, kurį turi mokėti žmogus x lygiui ir jei jis netaiko to lygio elementų, tai ir nėra x lygio. Kai sparinguose pritaikys efektyviai- tada bus.

Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.

Savo lygį gali pasitikrinti, bet koks ryšys tarp tavęs ir mokyklos?

[baramui fighter]

Ar aš kalbėjau apie karate be kata? Ji turi savo vietą. Bet nemanau, kad gerai ją atlikdamas esi kažko nors čempionas.

Paklausk dainiux apie tai.
Man šioje vietoje Badiuko komentaras prisiminė, kur jis pasakojo apie meistrus karate, kurie gerai kovoja ir visiškai arba nemoka (arba nedaro) jokių kata, ir deja tokių vienetai.

Kaip tu pats įsivaizduoji mokintis karate nesimokindamas kata? Kiek ilgai tave tokį sensėjus laikys, ar kentės užpakalio neišspardęs (paplitus praktika tarybiniais laikais buvo)? 

[arimanas]

Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją 

Taip ir yr, galiu patvirtint, šitai mums kalė į galvą prof. Šliogeris. Filosofija yra grynai graikiškas išmislas, o Rytuose yra religija ir išmintis. Galų gale, filosofija negali būt be logikos, gi dzen negali būt su logika   
Bet tai jokiu būdu nesumenkina dvasingosios KM pusės   

[arimanas]

Baramujau, manau, kad jis turėjo raumeny, kad laikas mokytis katas, ir laikas mokytis pritaikyti tą techniką, kurią darai katose. Aš irgi nemėgstu technikos atlikimo varžybų, bet kompleksus praktikuoju. Tačiau mano mokinys, kuris kompleksus atlieka, nepabijosiu to žodžio, šlykščiai, duoda į kaulus tam, kuris juos atlieka pagal visus reikalavimus. nes jis, nors ir kreivai, bet moka veiksmus taikyt. Katos būtinos, bet vien jų neužtenka. Jos yra treniruotės dalis.

[Gediminas]

Savo lygį gali pasitikrinti, bet koks ryšys tarp tavęs ir mokyklos?

Na, mokinys žinias gauna iš savo mokytojo/meistro. Ir mano vertybių skalėj mokytojas yra aukšiau nei santykinai beasmenė mokykla. Mokyklą (su jos technika) ir kuria šiaip ar taip keli išskirtiniai meistrai, kiti labiau pritaria. Manau, kad mokinys labiau įsipareigoja prieš mokytoją, nei organizaciją, kuriai priklauso mokytojas. Nebent jau ateidamas planuoja keisti savo mokytoją, tada mokykla tampa svarbesnė. Žodžiu, kaip kam.

Paklausk dainiux apie tai.
Man šioje vietoje Badiuko komentaras prisiminė, kur jis pasakojo apie meistrus karate, kurie gerai kovoja ir visiškai arba nemoka (arba nedaro) jokių kata, ir deja tokių vienetai.

Kaip tu pats įsivaizduoji mokintis karate nesimokindamas kata? Kiek ilgai tave tokį sensėjus laikys, ar kentės užpakalio neišspardęs (paplitus praktika tarybiniais laikais buvo)? 

Kartoju- kata yra svarbi ir būtina tiek mokymosi, tiek treniruočių dalis, kadangi apima/primena daugiau nei rimtai atidirbinėji per konkrečią treniruotę. Tu nesupranti mano kitos pozicijos- kovos menuose treniruojasi kovotojai.  Tam kad NUGALĖTI savo priešininkus. Ir tu negali tapti kovos meno disciplinoje čempionu, kurioje ne nugalėjai tiesiogiai, o BUVAI PRIPAŽINTAS geriausiu. Tiksliau mano akyse tas nelabai.... Kita vertus kas aš toks žmonėms trukdydamas "tapti" čempionais...

[EzysGazuotas]

NG atsakys, bet manau čia viskas gan paprasta. sakykim, koks Karolis Žaltauskas (Wing Chun kungfu, treneris L. Gudonavičius) laimėjo RealFights13.  Kitaip tariant valio draugai. 

Čia būtų mokyklos (stiliaus) garsinimas.

Nežiūrint to, kad minėtas vaikinas iš tikrųjų laimėjo kovą, jis neatstovavo nei wingchuno, nei savo buvusio Sifu, nei savo mokyklos.

Aišku, kuo daugiau tam tikro stiliaus (mokyklos) adeptai skina pergales įvairuose turnyruose, tuo geriau būtų. Bet faktas, kad tai ne apie wingchuną.... bent jau kol kas.  ir.... dar pridėkim, kad greičiausiai to nebus niekada. 

Bet tokių stilių, kuriuose nėra varžybų, ar tos varžybos pritraukia labai siaurą entuziastų ratą, juk yra nemažai. Kad ir Auglio variantas, juk labai mažai žmonių apie jo dabartinius pasiekimus žino...
O eiti į narvą, vėl, sava specifika, savas kontingentas ir net savo mokyklos.... O dalyvaut dėl dalyvavimo - 

[baramui fighter]

arimanai, gediminai, supratom vienas kitą 

p.s. over and out

[EzysGazuotas]

Klausimas kovos menų veteranams: kaip sovietiniais laikais dalindavo atskyrius ir vardus "kandidatas į sporto meistrus", "sporto meistras" ir t.t.?

Nu kiek aiškino tata, tai būdavo "lygiai" dalinami pagal laimėtas kovas ir laimėtus (dalyvautus) čempionatus.

[sakalas]

Saxum:

Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją 

Čia tik žodžių žaismas, juk filosofija tai "išminties meilė", taigi sakydama jog rytuose nėra filosofijos dėstytoja turbūt turėjo omeny, kad rytiečiai išminties nemyli nors pas juos ji yra keistas paradoksas

dainiux:

mintyse turėjau kovos formas, kurios padėdavo išgyventi, o ne tokias, kurias paminėjai- sportines, religines...Išgyventi buvo svarbiau, nei pasirodyt prieš čiuvichas per genties suvažiavimą, kad esi kietas. Gal ne taip išsireiškiau  O norint išgyventi, ko gero, jau reikėjo dėlioti veiksmus, atrinkti juos pagal veiksmingumą, treniruotis ir žiūrėti kaip tas veikia. O tai jau- sistema, kurią nesunku būtų tapatinti su kovos menais...Aišku, sporte irgi tai yra- sistemingumas- bet žiūrint iš kovos menų palapinės- karate, jiu-jitsu- tai jos kaip koviniai menai atsirado ankščiau, nei kaip sportinės disciplinos...
 

Šiaip turbūt išgyvenimui svarbiausia buvo dėliot veiksmus kaip sėkmingai medžiot.
Kad biški aiškiau būtų reiktų išskirti vieną pagrindinių sporto aspektų tai varžymasis (visa veikla skirta pagerinti savo varžimosi sugebėjimus ir net pats varžymasis yra sportinė veikla) Antras ne mažiau svarbus aspektas: sportas dažniausiai (ne visada) neturi tikslo sunaikinti priešininko (kuo ir skiriasi nuo kovos meno), o tik parodyti savo pranašumą. Iš principo jei elnias grumiasi su kitu elniu dėl patelės jis užsiema sportine veikla, o ne kovos menu.
Taigi kai vaikai pešasi, vienas su kitu tai jau yra tam tikra sportinė veikla, dėl tos priežasties negalima teigti, kad sportas atsirado vėliau nei kovos menai, nes sportas viena ar kita forma yra tiek laiko kiek egzistuoja žmonija.( ir turbūt buvo dar kai žmonių nebuvo)  Aišku yra ivairių sporto formų ir ši veikla yra labai plati, beto be galo tampriai susijus su tais pačiais kovos menais, nes dažną kartą kovos menai naudoja sportą kaip įrankį saviems tikslams įgyvendinti.

Tai tiek lyrinio nukrypimo, nenoriu daugiau gilintis nes tema ne apie tai