Egzaminai kovos menu klubuose

[Gediminas]

Jei diržo/lygio gavimas yra susijęs tik su pinigais - man tas diržas/lygis nieko nereiškia. Jei tu jį turi užsidirbt savo prakaitu (tikru, o ne rasojimu) - jis vertas. Savo laiku, treniruotis turėjau metus, kad būčiau svarstomas dėl prileidimo prie diržo egzamino. Bendradarbio sūnus diržą gavo po trijų mėnesių treniruočių. Tokia pati nuomonė ir apie mano WT (ji tokia buvo nuo pat pradžių).

Neneigiant diržų pirkimo realybės, bet ar ne per dogmatiškai į pirmųjų diržų gavimą žiūri? Na taip su diedovščinos prieskoniu? Ta prasme, jei tas tavo bendradarbio sūnus tiesiog apsigimęs konkrečiai to stiliaus poreikiams plius žingeidžiai sugeria informaciją ir po trijų mėnesių santykinai laisvai gali išrašyti pipirų kokiam standartiniam dvimečiui? Ar bent prarajos nesijaučia? Va kai jau link aukšto lygio diržo einant- tada taip, greitas gavimas kažin ar mokyklai ir auklėtinio lygiui į naudą.

[baramui fighter]

Diržai ??? O jūs kas nors dabar įsivaizduojat karate be diržų sistemos?

[EzysGazuotas]

Neneigiant diržų pirkimo realybės, bet ar ne per dogmatiškai į pirmųjų diržų gavimą žiūri? Na taip su diedovščinos prieskoniu? Ta prasme, jei tas tavo bendradarbio sūnus tiesiog apsigimęs konkrečiai to stiliaus poreikiams plius žingeidžiai sugeria informaciją ir po trijų mėnesių santykinai laisvai gali išrašyti pipirų kokiam standartiniam dvimečiui? Ar bent prarajos nesijaučia? Va kai jau link aukšto lygio diržo einant- tada taip, greitas gavimas kažin ar mokyklai ir auklėtinio lygiui į naudą.

Sūnų pažįstu ir nėra jis jau toks genijus...
Skeptike, diržai išsirutuliojo iš pradinės žinutės, kaip buvo klausiama, ką pasirinkt, kur būtų diržai kaip po tokio darbo įvertinimas...

[dziudoka]

Klausymas gal ne man, bet... Sutikine, kad diržų sistema yra labai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo finansų ir aišku kultivuojamos šakos. Kas liečia dziudo pati gavau nuo balto iki mėlyno diržus per mėnesį, nes reikėjo varzyboms ne žemesnio nei mėlynas, o kiek man žinoma diržų ''peršokti'' negalima. Tiesa dabar turiu vieną norą... ir vis tik pasiekti užsibrėžto tikslo yra ''kažkas tokio''

Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas 
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".

Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.

Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš 

[baramui fighter]

Tas dziudoka (užknisa jis kartais mane  ) savo visokiais pasisakymais dažniau minusų nusipelno nei pliusų, bet tas rytinis komentaras apie diržus neblogas.

Taigi pliusas ne už diržus, o už tėviškai-sportiškai-pedagogiškai teisinga požiūrį į vaiko auklėjima. 

+

[maza_]

Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas 
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".

Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.

Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš 

Neturiu net ka ir be pridurti... AČIŪ už atsakymą, turbūt reikia viską pradėti nuo saves, o ne baksnoti pirštais tas blogai tą daro,o tas aną.
"Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš"
Jei vaikas pamirš, tikiuosi Jūs pats prisiminsite

[siamas]

Neturiu net ka ir be pridurti... AČIŪ už atsakymą, turbūt reikia viską pradėti nuo saves, o ne baksnoti pirštais tas blogai tą daro,o tas aną.
"Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš"
Jei vaikas pamirš, tikiuosi Jūs pats prisiminsite

Jau dabar tai bus kam priminti 

[siamas]

Tas dziudoka (užknisa jis kartais mane  ) savo visokiais pasisakymais dažniau minusų nusipelno nei pliusų, bet tas rytinis komentaras apie diržus neblogas.

Taigi pliusas ne už diržus, o už tėviškai-sportiškai-pedagogiškai teisinga požiūrį į vaiko auklėjima. 

+

Išsigandai kad į pilvą gausi? 

[Smauglys]

Diržai ??? O jūs kas nors dabar įsivaizduojat karate be diržų sistemos?

Aš įsivaizduoju. Ir jei galėčiau kažką reformuoti, tai pirmą ką padaryčiau, tai apskritai panaikinčiau diržų spalvas.

[arimanas]

Mažiau diržų ( diplomų, ženkliukų ir kt. atributkos), mažiau egzaminų. Mažiau visų tų žaidimų. Daugiau treniruočių. Mane irgi jau pradeda tų lygių dalinimas užknist, grynas formalumas. Sakyčiau, geriau kokybė, o ne kiekybė.

[Dainiux]

Mažiau diržų ( diplomų, ženkliukų ir kt. atributkos), mažiau egzaminų. Mažiau visų tų žaidimų. Daugiau treniruočių. Mane irgi jau pradeda tų lygių dalinimas užknist, grynas formalumas. Sakyčiau, geriau kokybė, o ne kiekybė.

  Geras egzaminas- koks budavo pas Montvidą ir Smauglį, patikėk, kainuodavo labai daug  Kam teko tai ragauti, pamena ...Nieko ten lengvo ir formalaus nepamenu ... Pritarsiu- dabar vaikai lengviau praleidžiami, nei būdavo...O visa kita- medaliai, ženkliukai, ordinai- motyvacijai reikalingi...Jei ne jie- mes netūrėtumeme tiek gerų kovotojų. Niekas neina tik tam, kad pakovot, eina tam, kad kažką laimėt. O jei kažką laimėt, reiškias, jiems reikia visų tų žaisliukų...Netikiu, kad visi čempionai eina tam, kad viską laimėtų, bet negalėtų vadintis čempionais ir gautų medalius, diplomus ir t.t. Gal vienas kitas eina, vardan meno, bet netikiu tuom ir netikėsiu 

[NiceGirl]

Įdomi tema, sakau gal čia perkeliam diskusiją >

Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas 
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".

Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.

Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš 

O ką reiškia įsisavinta technika? Ar kai tu gražiai taisyklingai atlieki judesius ar kai moki juos pritaikyti? Sutinku, kad reikia išsaugoti bazę nes kovas galima laimėti ir naudojant "kiosko techniką" o pačiam kovos mene nesigaudyti visai...Bet tas praktinis aspektas labai svarbus. Išmokt pirmo lygio techniką laisvai pritaikyti kovoje vargu ar užtenka kelių mėnesių.Aš kai atėjau į wt norėjau išmokti kovoti, nes jei būčiau norėjusi išmokti šokti būčiau ėjusi į šokius. O ką aš gavau? vat jie kaip ir sakot nori "apsaugoti bazę nuo degradavimo" Siu nim tao ir chiam kiu formas turėjau atšlifuoti milimetrų tikslumu ...Tai ok jiems bazę pavyko išsaugoti tokią pat gal kaip prieš 300 metų...Bet tai kam tada vadintis kovos menu.  Sveikatingumo šokio sistema greičiau  Aš įtariu, kad tada kai atsirado tie visi tradiciniai rytų kovos menai, žmonės nebuvo tokie popos ir apsaugų  ir pirštinių beveik visai nenaudojo. O dabar visokios apsaugos pirštinės ir blabla nebeleidžia pritaikyti daugelio tradicinių technikų ir tai nereiškia, kad kovos menas pvz kaip wt dėl to yra blogas. Žmonės pasikeitė išlepo ir gal nebeverta jau taip saugoti tų tradicinių technikų jeigu jos nebeveiksmingos, pasilikti tarkim pagrindinius principus, o viską kitą modifikuoti. Arba tada jeigu jau taip norima išsaugoti tas tradicines technikas reikia ir luptis taip kaip prieš 300 metų neinkščiant dėl kiekvienos melynės, be apsaugų be nieko...Bet turbūt tokių fanatų vienetai atsirastų.
Tai vat esmė kurią norėjau pasakyti, kad mano nuomone bazę reikia saugoti tiek kiek ji pritaikoma praktiškai, jeigu nebe išeina pritaikyti, reikia modifikuoti. Nes kitaip kovos menas pavirs šokio menu. Taigi arba techniką reikia taikyti prie modernaus išlepinto žmogaus poreikių. Arba žmogus norėdamas išmokti tradicinės technikos turi būti toks bebaimis ir atsidavęs kovos menui kaip prieš 300 metų. Koks nors tarpinis variantas gaunasi savęs ir kitų apgaudinėjimas. "aš labai gražiai moku atlikti tradicinę techniką, bet kovoje jos nenaudosiu arba išvis nekovosiu nes tai per daug pavojinga"
Dabar yra arba šokiai arba sportai, o tokių kovos menų kur meistriškumas nustatomas taip pat kaip prieš 300 metų jaučiu nebėra. 

[arimanas]

  Geras egzaminas- koks budavo pas Montvidą ir Smauglį, patikėk, kainuodavo labai daug  Kam teko tai ragauti, pamena ...Nieko ten lengvo ir formalaus nepamenu ... Pritarsiu- dabar vaikai lengviau praleidžiami, nei būdavo...O visa kita- medaliai, ženkliukai, ordinai- motyvacijai reikalingi...Jei ne jie- mes netūrėtumeme tiek gerų kovotojų. Niekas neina tik tam, kad pakovot, eina tam, kad kažką laimėt. O jei kažką laimėt, reiškias, jiems reikia visų tų žaisliukų...Netikiu, kad visi čempionai eina tam, kad viską laimėtų, bet negalėtų vadintis čempionais ir gautų medalius, diplomus ir t.t. Gal vienas kitas eina, vardan meno, bet netikiu tuom ir netikėsiu 

Pernelyg lengvai jie viską gauna, reikia ir prakaito išliet biškį. Gal pasakysiu kaip senis, bet mano laikais sunkiau būdavo, reikalavimai didesni ir t.t. Po egzamino, taip sakant, atsigaut reikėdavo. Dėl varžybų, tai visiškai sutinku.

[baramui fighter]

Aš įsivaizduoju. Ir jei galėčiau kažką reformuoti, tai pirmą ką padaryčiau, tai apskritai panaikinčiau diržų spalvas.

Nesinori veltis į diskusijas, bet vistiek įdomu, kaip tai būtų įmanoma realizuoti ir ką tai duotų?  Teisiog įdomu.
Na čia jei laiko kas turės rašyti. Nes karate be diržų....

Prisimenu vieną pavyzdį iš wingchuno (iš atskilusios chebros), pasakojo vienas vaikinas imdavo vien tik privačias treniruotes, matyt pinigų turėjo ir jam magėjo tiesiog daugiau išmokti, egzaminai ir lygiai jam nerūpėjo. Instruktorius tam neprištaravo. Ir po metųrezultatas gavosi  gan keistas... Tas pats vaikis prasitreniravęs metus laiko, vis dažniau ir dažniau pradėdavo uždavinėti klausimą: - O, ką mes išmokome?
Kitaip tariant tie progreso orientyrai kažkur jo sąmonėje pasimetę buvo.

Su tais lygiais ir man panašiai, man jie pofig buvo... ne dėl to aš treniravausi... nors, dėl to ir kentėdavau, dėl to galų gale ir išėjau. (bet tai jau kita istorija)

[Gediminas]

Prisimenu vieną pavyzdį iš wingchuno (iš atskilusios chebros), pasakojo vienas vaikinas imdavo vien tik privačias treniruotes, matyt pinigų turėjo ir jam magėjo tiesiog daugiau išmokti, egzaminai ir lygiai jam nerūpėjo. Instruktorius tam neprištaravo. Ir po metųrezultatas gavosi  gan keistas... Tas pats vaikis prasitreniravęs metus laiko, vis dažniau ir dažniau pradėdavo uždavinėti klausimą: - O, ką mes išmokome?
Kitaip tariant tie progreso orientyrai kažkur jo sąmonėje pasimetę buvo.

Mistika man čia tas pavyzdys. Čia pas kuriuos wingchun buvo pavyzdys? Pas nesisparinguojančius? Ir apskritai, savo lygį pilnai gali pasitikrinti susiorganizavęs kokį sparingą ar kovą. Kas trukdė jam padaryti taip, jei tai tiesa? Jei vengė, tai koks skirtumas ką ir kur ten mokėsi, jei nesugeba mokslų pritaikyti kur jie skirti- kovoj ar bent sparinge. Norėjo matyt žmogus unikalesniu pasijusti, tai ir tiek.