na zudyt nelabai noriu, o ir peiliukas mano seniai jau guli stalciuije sau ramus ir vargo nemato 
Manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Ypač, turint omeny tavo amžių ir įstatymo apribojimus. Čia ne įžeidimas, o pastebėjimas dėl kitokios socialinės terpės - bręstantis žmogus renkasi kitokį gyvenimo būdą, draugus, aplinką. Tavo aplinkoje peilis arba būtų tik
bravado, arba tave kiti laikytų šlykštuku, kuris slepiasi už jo ašmenų, o neina
mano y mano...
matai, lengva sakyt - nepakliuk. o buna, bac ir atsitinka. aisku cia galima sakyti - visada yra kelios iseitys ir pan. bet... pervelu buna galvot ka netaip padarei, jau reikia veikti.
Mamos patarimų reikia ne tik klausyti, bet ir įsiklausyti...
Mamos blogai gi nepataria...
“Bac atsitinka“ - tai kitų gynybinių užtvarų neturėjimas arba ego ir savų gezų įtaka (“ką tu čia bijai jo, negi bėgsime“, “todėl kad mes krūta chebra“ ir pan.). TAI neleidžia tau išvengti situacijos - jos savaime PAČIOS neatsitinka.
Žinai, yra pasakymas, kad tikrai stiprus žmogus gali pasitraukti.
Pamąstyk apie tai. Jei tau sako, kad atsitraukimas - silpnumo požymis, tai silpnumo požymis yra klausyti kitų nuomonės. Būk aukščiau jos! Jei TAU reikia muštis - MUŠKIS! (vaje, kaip čia taip Sei-i smurtą propaguoja??? :O ) Jei tau nebūtina muštis - bbd ant to, kuris šokinėja...
o juolab kad maitvanagiu pilni kampai ir ramiai sau eidamas gali buti uzpultas ir gali kumsciai nebepadet.
Nebūk auka. Pradėk analizuoti - kodėl renkasi tave, arba kokias aukas jie renkasi?...
Ir bandyk koreguoti ir keisti padėtį.
Maitvanagiai renkasi prie stipenų. Bet kol nenustipo, jie net liesti nedrįsta. Jau nekalbant apie gyvybingą ir stiprią auką, kuri visai nenori būti auka.
Jei kumščiai nepadės - padės taburetė!
Šiek tiek nukrypsiu dabar, bet šis pasakojimas, tikiuosi, bus vertingas, nes jaučiu, kas tave neramina. Peilio turėjimas to tikrai nekompensuos.
Kai patenki į sovietinę kariuomenę, tai patenki iškart į sistemą “senis-dūchas“ (jap. sempai-kohai
)... Sistema funkcionuoja tada, kai jos ABI pusės veikia pagal jos taisykles. O kaip tada, kai kuri nors dalis veikti atsisako?...
Kai ten patekau, aš iškart turėjau dvi nuostatas:
1) Lietuvos bajorai rusų armijoje netarnauja (o tik laiką tempia
),
2) nebūti dūchu tik tam, kad būtum seniu paskui (ai, aš ir gyvenime “ne kaip visi“
). Kažkaip savigarba labai išpūsta mano...
Akivaizdu, kad seniu netapsi iškart atėjęs - nėra tad ko ir norėti neįmanomo. Ir kad sistema bandys tave žlugdyti. Žiauriai ir brutaliai, nes tavo pozicija kelia grėsmę jos funkcionavimui. Klausimas, ar tu pasiruošęs prisiimti pasekmes?...
Ką gi, teko ir muštis, ir pačiam gauti (uch, kaip vienas seržantas gerą smūgį turėjo, nors pagal sudėjimą nepasakysi, tačiau ir aš sunkiai nokautuojamas, o va mūsų viršila - visiškai nemokėjo smūgiuoti, net elementariai smogti!
). Bet juk į kepalą ar korpusą gautum BET KURIUO atveju, nepriklausomai nuo to, sistemoje tu, ar ne!... Štai kas svarbiausia. O gauti “šiek tiek daugiau“ - tai subjektyvus jausmas...
Bet čia svarbu jiems leisti suvokti du esminius dalykus:
1) tu nesikėsini į pačią sistemą.
Status quo nesikeičia: jiems patinka kitus dūchinti - ne mano reikalas (nes kartą gavęs į pažiaunę prieš visą rikiuotę, būdamas poste !!!, aš pažiūrėjau į kitų bendro šaukimo akis ir pamačiau ne palaikymą ir pasirengimą padėti, o... dūchai, jūs dūchai, tfu!..
). Aš vykdau visus statutinius reikalavimus ir neišsišoku su nepagrįstom pretenzijom į senių privilegijas. Formaliai tad seržantai kaip ir vadovauja man...
2) mane mušant galima ir kumščius jiems ilgainiui atsimušti (sakoma, kad ir šuo kariamas pripranta), o aš naktį TIKRAI atsikelsiu ir su taburete IRGI PO VIENĄ, kaip jie visi mane vieną, visus juos pačius pavelėsiu...
Finalas?...
Be abejo, po metų mane (dar su keliais) vadovybė, su primygtine seržantų rekomendacija, išgrūdo iš pavyzdinio dalinio į kitą dalinį - šiauriau ir arčiau Poliarinio rato...
Tik ten aš jau atvykau kaip ir “senio“ statusu, iškart.
Gyvenime irgi taip: jei sistema tave bando įstumti į žemesnį laiptelį, tai turi jai įrodyti, kad esi vertas daugiau.
o ka daryt fiziskai silpnesniems zmonems (man paciam siaip 17metu tai kaip ir irgi nesu kovos masina ir ne kiekviena "seni" nukaut galiu, amzius taip pat savo daro) kuriem ginklas gali isgelbeti sweika kaili?
Ginklas tėra tik priemonė, įrankis. Žmogus tikrai nebuvo aukščiausiame maitinimo grandinės laiptelyje, ir mes tikrai turėjome visą eilę mumis besimaitinančių plėšrūnų.
Mąstymas, kuris sukūrė įrankius tuos plėšrūnus įveikti, ir MOKYMASIS bei adaptavimasis, kurie leido sukurti geresnes, nei jų, taktikas - štai kas lėmė
homo sapiens išlikimą.
“Seniai“ primeta tau taisykles, kad kovotum su jais, bet pagal jas jie žino, kad tu pralaimėti esi pasmerktas. Arba, jei jau laimėsi, tai “drakonas mirė - šlovė drakonui!“...
Ginklas kompensuoja tai TIK tuomkart! Jei jie labai norės, patys ateis su ginklais arba dar radikalesnėmis priemonėmis - ką tada darysi?...
Fizinis silpnumas - tai ištaisomas dalykas, ir labai greitai. Tiesiog nueik į bet kurį sporto klubą ar pastudijuok kovos meną - tam jie ir sukurti. Išspręsi dvi problemas:
1) sustiprėsi ir turėsi ateičiai gerą judėjimo bazę, JEI prireiks radikalesnės kovinės sistemos;
2) laisvalaikis bus naudingai užimtas, ir sumažės savaime situacijų, kada kas prikibs dėl šlaistymosi be veiklos...
aisku cia retorinis klausimas. bet tai kartais pravercia ir taspats peilis, bet gali but velu bandyt prisimint kur ji palikai (****t stalciui!!!!) . pries vamzdi visi lygus, nebent tie kurie turi didesni vamzdi
Tai kad ne retorinis!
O nepilnamečiams įstatymas nesuteikia teisės ginkluotis. Nes įstatymų leidėjai turi teisingą nuostatą: ginklas žudo, o už pasekmes tai jūs dar neatsakote.
Tik jų logika yra šiek tiek iškrypusi: be ginklo jūs tiesiog sieksite vengti konfrontacijų, tad kaip ir problema išsisprendžia... Kurgi ne!...
Jūsų amžiuje - tik ir muštis, siekiant įtvirtinti save kuo aukštesniame sociumo lygyje!
Todėl muštis nėra gerai tik ta prasme, kad ant kiekvieno stipraus gali atsirasti dar stipresnis, tad - ieškokite KITŲ sprendimo būdų. Tačiau ta pati išmintis jums sako, kad... už vieną muštą - 10 nemuštų duoda.
Jei nori būti vertas dešimties - muštis teks. Neišvengiamai. Ir nuo tavęs priklauso, kiek esi “atsparus gniuždymui“...
Nebus stiprios valios tam - nepadės nei mano rekomendacijos, nei absoliučiai efektyvi kovos sistema, nei raumenys, nei kokie ginklai.
Pažiūrėk į save veidrodyje ir pasakyk, kas tau nepatinka - o tada IMKIS TAI KEISTI!
Idant, TAI - yra kovos menas.
