Siulau paciam taip padaryt ir aprasyt cia savo ispudzius temoje "kaip Sei-i ejo Palangos gatvemis isikises i plavkes revolveri"...
Arba "kaip as sudorojau uzpuolikus, pagriebes savo ginkla is damos rankines".
Ar bandei savo damos rankinuke ka nors rasti per kokias 5-10 min?
Pirma, tai aš neturiu tokios kvailos minties nešiotis šaunamąjį ginklą, nes pagal mano dabartinį gyvenimo būdą ir lygį bei saugumo poreikius neturiu jokio papildomo PIŽONIŠKO poreikio apsiginkluoti šaunamuoju vienokio ar kitokio poveikio ginklu..
Antra, moterų rankinėse tik jos pačios randa tai, ką pasideda, ir tai ne visada.. TAČIAU!
Jei pats jai duosi įsidėti, tai galiu užtikrinti, kad net ji neras iš karto, nes jai tavo “žaisliukas“ jos rankinėje - paskutinėje vietoje! Bet tu gali PATS jį ten įdėti su JOS ŽINIA. Rankinės turi kišenėles, kurias gali atlaisvinti tavo laikiniems poreikiams. Pats įdėsi - tai ir ieškosi, ir rasi, kur pasidėjai. Niekad anksčiau dėl to neturėjau problemų, nors pasidėdavau mažiau reikšmingą daiktą (tarp kitko, gerus kursus turėjom ir su tuo susijusiai, kuriuos vedė DEA mūsų teisėsaugai).
Jei dama dar ir ne “blondinės intelekto“, tai pati padės ir surasti, ir ištraukti, kai reikės, vos tik ateis tam poreikis, o tu to negalėsi pats padaryti pagal situaciją, tarkime.
Su moterimis reikia elgtis kaip su žmonėmis, tada nebus problemų. O jei laikai jas “durnėmis“, kurias reikia ginti, tai ji dar ir rankinę išmes arba taip prispaus, kad nieko neištrauksi, nors būsi prieš tai jai “paaiškinęs“.
Tarp kitko, čia platesnė tema, liečianti moterų savigyną. 8)
Ko tau kisenes uzkliuvo? Kurioj vietoj tau ju mazai? Ir ne apie kisenes tema ir ne apie nindzes...
Ne, aš šaipausi iš nindzių kūrybiškumo, o ne kišenių. Tiesa, ne visi jumorą supranta, ypač mano...
O del saipymosi... Saipykis sau i sveikata, kad tik tau nuotaika nuo to geresne butu - tada ir aplinkiniai sypsosis 
Nepanašu, kad tu dabar sėdi prie kompo išsišiepęs, kaip šitas žalias pagrandukas:
Ne visi tie Dievai, kas Dievais saukiasi...
“Aš esu dievas. Kas netiki, tas balvonas...“ - Egis iš SEL.
Kartą esu pacitavęs savo išvestinių finansinių priemonių dėstytojai, nes ji, kaip ir tu, labai įsižeidė dėl mano klausimų ir pastebėjimų.
Problema ne su tais, kurie dievais save gali pavadinti, o su tais, kurie JAUČIASI dievais. Tada labai skausmingos va tokios, kaip mano, pastabos ir būna. :?
O dievu aš nei laikau save, nei esu. Bet jei esu TEISUS kurioje situacijoje, tai geriau pykti ne ant veidrodžio, kad snukis kreivas, bet ant savęs - kad dar negali tam “dievui“ įkąsti analogiškai.
Apsimeskim, kad nieko neįvyko.
As niekada nesakiau, kad esu profis arba pradinukas, nes nezinau kur tas atskaitos taskas.
Atskaitos taškų ieško žmonės, kuriems reikia kokių nors “juodų diržų“ ar danų, tarkime, savirealizacijai.
Labai patiko VKV “guru“ Crosby mintis-pastebėjimas dėl to posakio, kad visą gyvenimą žmogus mokosi: “viso gyvenimo mokymasis dažniausiai apsiriboja 4 metų koledžo kursu“.
Na, gausi (ar jau turi?) tu nindzių juodą diržą - galėsi jau mane mokyti?...
