Dar per daug nekomentuosiu, nes norėsiu vėliau straipsnį įdėti į tinklapį...
Tiesiog pastebėjimai:
1. Bandau prisiminti, kaip vieną kolegą darbe, kuris iš baro su panom grįžinėjo antrą nakties, bandė “nupurkšti“... Ir kaip visiems buvo keista, kad jo “neėmė“, net “pasikartojus bandymą“...
Žmogui, buvusiam kikbokso Eurazijos čempionu, nosis tiesiog išoperuota “su gydytojų klaida“, tai jis iš viso be uoslės dabar (ai, turi vilkšunį - tegul tas ir uosto, o uoslės nebuvimas kartais ir privalumų turi...
).
2. Man yra tekę į akis gauti raudonųjų pipirų armijoje... Irgi nieko jausmas...
Ir ne per budėjimą ar valgymą virtuvėje, o kareivinėse...
3. Ir dar bandau prisiminti vieną draugą, dabar dirbantį LAPD, kuris pasakojo, kaip gražiai atsipurškinėjo nuo grupės atsitraukinėdamas, ir kaip galop pakliuvo į aklavietę, nes paskutinės durys buvo užrakintos, o dujos (ir “pats gazas“ - jei perkeltine prasme) baigėsi, ir kaip su juo buvo pažaista futbolas...