Pitbull,
Aikido neskirtas sportui.
Tokia buvo M. Ueshiba vizija. K. Tomiki siekis paversti aikido i shiai budo (varzybini kovos mena) nedelsiant sulauke grieztos atsakomosios reakcijos ir su pastaruoju buvo nutraukti visi rysiai, nors Tomiki buvo pirmasis Ueshiba mokinys, kuriam buvo suteiktas 8 dan.
Tomiki visa gyvenima buvo stipriai veikiamas abieju savo mokytoju - Kano ir Ueshiba - ideju. Todel nenuostabu, kad jo sukurtas produktas itraukia tiek kata (forma), tiek randori (kovos) metodus. Tomiki mane, kad per kata praktikantas ismoksta judesi, o randori ji istobulina. Taciau si koncepcija buvo visiskai svetima M. Ueshiba suvokimui.
Beje, kalbant apie judo. Autentiska Kodokan programa sudare tik nage waza (metimai) ir shime waza (smaugimai). 20 a. pradzioje mazai kam zinoma Fusen ryu mete issuki Kodokan ir lengvai laimejo visas dvikovas. Tai buvo Kodokan ne waza (parteris) gimimo pradzia. Vyriausieji Kano mokiniai tapo gerais ne waza ekspertais ir papilde mokykla osae komi (kotroles) ir katame (sulaikymo) veiksmais. Si grupe tapo zinoma kaip Kosen judo. Ji ir yra Gracie mokyklos istakos.
5-ajame praejusio amziaus desimtmetyje Kano buvo priverstas idiegti naujas taisykles, ribojancias judoka parteryje praleidziama laika. Tai buvo viena is skilimo Kodokan priezasciu, kai daug stipriu meisru paliko Kodokan ir iskeliavo i pasauli.
Atkreipkite demesi, kad ir J. Kano, ir M. Ueshiba ryztingai "atsikrate atskalunu", kuriu idejos priestaravo stiliu kureju mokymui.
Griskime prie varzybu. Viena is pagrindiniu Kano teziu buvo "seiryoku zen yo" (maksimalaus efektyvumo) principas, neminint kertinio "ju no ri" (lankstumo principo). Mano nuomone, siuolaikinis judo toli zenge i sona (i prieki ?!) nuo Kano judo vizijos.
Judo yra nuostabus kovos menas. Taciau varzybos diktuoja savo taisykles. Juk ne musio lauke esame. Potencialai zalingi veiksmai draudziami, smugiavimas draudziamas, oponentai varzosi saugioje aplinkoje, daugiau ar maziau zinodami ko gali sulaukti is priesininko. Svorio ir jegos faktorius tampa vis svarbesnis. Ir tai nera nei gerai, nei blogai. Toks yra siuolaikinio judo kelias.
Aikido eina kitu keliu. M. Ueshiba mane, kad varzybos riboja adepto pasiruosima galimai nenuspejamai situacijai. Kita vertus, varzybos riboja technini arsenala. Juk laimeti kovai uztenka viena veiksmo, ar ne? Tiek aikido, tiek judo turi platu veiksmu pasirinkima, taciau kiek ju mes matome per judo ar Shodokan varzybas? Kai kurios aikido technikos is prigimties negali buti pritaikomos ringe. Sakykime, ushiro waza (atakos is nugaros) arba kansetsu waza (sanariu technika). Tame paciame judo vienintelis kansetsu waza objektas yra alkune. Ivairaus lygio ir formos aikido atakos ir veiksmai skirti vystyti skirtingas raumenu, koordinacijos ir kuno reakciju refleksus.
Jeigu aikido butu dvikovine sporto saka, manau, jis atrodytu gerokai kitaip. Aikido neruosia ringo kovotoju. Jeigu as nemoku vairuoti, "Ferari" man nepades.
As skeptiskai ziuriu i pareiskimus, kad "aikido yra tooks mirtinas, kad jei panaudosiu taai..". Aikido nesiskiria nuo kitu kovos menu. Ar gali panaudoti ar negali priklauso nuo taves.
Atsiprasau uz ilga teksta
