Kas tai "Kovos (Meno) Meistras"?

[dziudoka]

Nu taigi aš tą savo nuomonę jau prieš tai parašiau. Verti mane kartotis. O koks skirtumas tarp kovos menų ir kovinio sporto? Aš vat esu tas, kaip sakai, šokėjas ( nepadeda net faktas, kad ruošiu žmones varžybom pilno kontakto) ir mano meistriškumo samprata yra kiek platesnė, negu tiesiog geras sportininkas. Aš geru sportininku jau nebūsiu niekada, nes varžtai kelyje ir šiaip sveikata neleidžia. O štai kovos menuose man visi keliai atviri tobulėt. Vat gal net meistru kadanors tapsiu

Meistru "ko"? Geras pedagogas, geras treneris, geras konsultantas.... geras Jurgelis meistrelis...... Pvz. Brius Le buvo geras įvaizdžio meistras.
Ar visgi kalbame apie kovos meistrus?

[arimanas]

Meistru "ko"? Geras pedagogas, geras treneris, geras konsultantas.... geras Jurgelis meistrelis...... Pvz. Brius Le buvo geras įvaizdžio meistras.
Ar visgi kalbame apie kovos meistrus?

Kažkaip tingiu viską vėl iš naujo dėstyt... Ar ten kažkokiu kitu kampu pateikt? Nes kažkaip, jaučiu, grynai terminų lygmeny nesusikalbam. reik man pailsėt, pamiegot, gal tada ką parašysiu.

[Saxum]

Baigdamas savo diskutavimą meistro tema turiu tokią pastabą.

žmonės sugalvojo kalbą, kad galėtų susišnekėti. Tam yra skirti žodžiai ir sąvokos. Lietuvių kalbon žodis "meistras" pateko labai senai ir Lietuvių kalbos žodynas Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti teigia, kad "meistras" daugeliui lietuvių kartų reiškė:
1. patyręs, mokytas amatininkas (ypač dailidė)
2. žmogus, pasiekęs kurioje nors srityje didelį meistriškumą, išsilavinimą, sumanumą
3. vyresnis darbininkas, vadovaujantis cechui, pamainai ir pan.
4. vardas, suteikiamas žymiems sportininkams, šachmatininkams, įvykdžiusiems tam tikras normas; asmuo, turintis tokį vardą.
Kaip matote jokio ten supermeno savybių nereikalaujama būti pavadintam meistrui, tiesiog elementariai reikalaujama rezultatų konkrečioje srityje. Todėl, Arimanai, manau, kad reikia gerbti ankstesnių kartų sprendimą meistrą vadinti tiesiog geriau nei vidutinis (t.y. nesispecializavęs) žmogus galintį padaryti asmenį. Ir dar svarbu, kad meistrų gali būti įvairių- gerų, prastesnių, bet juos vienija būtent tas, kad jie toje srityje pasiekia daugiau negu nespecialistas.

O tam, ką tu vadini Meistru galvoti naują sąvoką (Didysis Meistras, Šviesulys,  Fakelas ar kokį titulą ten priskirti. Man sunku sugalvoti mažai su tokiais superžmonėmis bendravus). Painiavos bus mažiau.

Labai teisingai. Tik jei imti specializaciją, kovos menų meistras būtų arba pasiekęs varžybose kažko, arba treniruojantis ir kitus ištreniravęs kažko pasiekti, arba tiesiog nepriekaištingai išmanantis tam tikras technikas. Visa čia paslaptis. Kaip ir dažytojas, nudažo arba gerai, arba blogai....

[Saxum]

Dar daugiau- Meistras ( specialiai rašau iš didžiosios, kad nesimaišytų su meistru santechniku) labai dažnai atsiskleidžia keliose sferose.

Čia kovos menai ne prie ko... Koks normalesnis fizikas ar matematikas turi n kartų daugiau galimybių keliose sferose atsiskleisti, nei vargšas Jurgelis kovų meistrelis, kurio protelis bus gerokai menkesnis (be bajerio čia)...

Pavyzdžiui, profesorius Ngo Xuan Bin yra dar ir Rytų medicinos žymus atstovas, netgi tarptautinam lygmeny, apsigynė diplomą ir Vakarų medicinos, jei gerai pamenu; tapybos dėstytojas bei aktyvus menininkas, poetas. Ir dar gausybė sferų, kur jis atsiskleidžia, neskaitant to, kad yra Niat Nam mokyklos vadovas. Tai yra žmogus, kuris, mano supratimu, yra vertas Meistro vardo.

Pažįstu ne vieną, kas po 4-5 aukštuosius turi. Pažįstu ne vieną, kurie labai žinomi keliose srityse. Jie nesusiję su kovos menais. Pora yra, kur jaunystėje sportavo, bet čia ne esmė.

[arimanas]

Nu vat, ir Saxum ta pačia kryptim nuvairavo Nemoku aš jum paaiškint tos savo pozicijos, viską jūs norit supaprastint ir susiaurint. Kovos meistras, rukapašnikas, savigynos specas-sutinku. Su viskuo sutinku. Bet kovos menai apima žymiai platesnę sferą. Ir jau neįrodysit man, kad meistras gali durnas būt. Sportininkas- kas be ko, bet meistras-nigdi  Daugiau turbūt nieko pridurt negaliu.

[dziudoka]

Nu vat, ir Saxum ta pačia kryptim nuvairavo Nemoku aš jum paaiškint tos savo pozicijos, viską jūs norit supaprastint ir susiaurint. Kovos meistras, rukapašnikas, savigynos specas-sutinku. Su viskuo sutinku. Bet kovos menai apima žymiai platesnę sferą. Ir jau neįrodysit man, kad meistras gali durnas būt. Sportininkas- kas be ko, bet meistras-nigdi  Daugiau turbūt nieko pridurt negaliu.

Savo reikalo specialistas. Viskas. Nėra apie ką grybauti. Jei reikalas - kova, tai kovos specialistas (vis dar manau, kad forumas kovotojų). Ir nesvarbu ar jis ten paišo, ar chore gieda. Yra tik vienas rodiklis - nugalėtų priešininkų skaičius. Kaip jis tą pasiekia, čia jo reikalas...... O kokios platesnės kovos menų sferos, tai jau labai diskutuotinas reikalas. Beje reikalas iš kovos dažnai padarantis sportą ar baletą.

[arimanas]

Savo reikalo specialistas. Viskas. Nėra apie ką grybauti. Jei reikalas - kova, tai kovos specialistas (vis dar manau, kad forumas kovotojų). Ir nesvarbu ar jis ten paišo, ar chore gieda. Yra tik vienas rodiklis - nugalėtų priešininkų skaičius. Kaip jis tą pasiekia, čia jo reikalas...... O kokios platesnės kovos menų sferos, tai jau labai diskutuotinas reikalas. Beje reikalas iš kovos dažnai padarantis sportą ar baletą.

Na, nereikia jau taip. Paimkim tą dieduką iš Okinavos, nepamenu pavardės ( Morio Higaonna berods, o gal klystu), pas kurį Badiukas važiavo- toks striukas drūtas karate meistras. Kažkaip man nelabai atrodo, kad ten jo nugalėtų priešininkų sąrašas labai toli driekiasi. Gal aš klystu, pernelyg mažai apie jį žinau, bet man taip atrodo. Bet pažiūrėk į jo gyvenimo būdą-pamatysi kovos meną.
O daugiausia priešininkų galima nukalt su atomine bomba pakolkas. Bet čia tik mano nekvalifikuota balerūno nuomonė.
Ir apskritai, kokiu būdu tie preišininkai yra skaičiuojami? Ar mano meistriškumą matuojant bus užskaityti tik tie, kur per varžybas nukaliau, ar šiaip per sparingus? O jeigu varžybos buvo TKD? Tai skaitysis, ar ne? Ar sumuosis priešininkai iš TKD, MT ir NN kovų? O jeigu gatvės muštynės? Kaip tada matuot?  Tik nesakyk man, kad pats kokius ten priešininkus skaičiuoji,  nu nepatikėsiu.

[baramui fighter]

Titanu trikova  Gerai varot 

[dziudoka]

Na, nereikia jau taip. Paimkim tą dieduką iš Okinavos, nepamenu pavardės ( Morio Higaonna berods, o gal klystu), pas kurį Badiukas važiavo- toks striukas drūtas karate meistras. Kažkaip man nelabai atrodo, kad ten jo nugalėtų priešininkų sąrašas labai toli driekiasi. Gal aš klystu, pernelyg mažai apie jį žinau, bet man taip atrodo. Bet pažiūrėk į jo gyvenimo būdą-pamatysi kovos meną.
O daugiausia priešininkų galima nukalt su atomine bomba pakolkas. Bet čia tik mano nekvalifikuota balerūno nuomonė.
Ir apskritai, kokiu būdu tie preišininkai yra skaičiuojami? Ar mano meistriškumą matuojant bus užskaityti tik tie, kur per varžybas nukaliau, ar šiaip per sparingus? O jeigu varžybos buvo TKD? Tai skaitysis, ar ne? Ar sumuosis priešininkai iš TKD, MT ir NN kovų? O jeigu gatvės muštynės? Kaip tada matuot?  Tik nesakyk man, kad pats kokius ten priešininkus skaičiuoji,  nu nepatikėsiu.

Elementaru. Viena svarbi pergalė prieš rimtą priešininką svaresnė už dešimt pergalių prieš žemesnio lygio priešininkus. Manau, kad patys žinot, kuri jūsų pergalė yra kokia. Beje panašiai ir toks ar kitoks meistras ... ar TKD, ar NN, ar MT. Juk niekas neskaičiuoja TKD pergalių į Judo bagažą.
Pilnai sutinku, kad diedukas iš Okinavos jau nebeskaičiuoja savo pergalių, bet manau, kad iki "dieduko" daug kam davė į kuprą. Kitaip sakant be kovos meistru nebūsi, o jei per tas kovas taip ir neprisirinkai pergalių, tai reiškia, kad taip ir netapai meistru.

Dar norėčiau išgirsti apie tas platesnes sferas.

[arimanas]

Elementaru. Viena svarbi pergalė prieš rimtą priešininką svaresnė už dešimt pergalių prieš žemesnio lygio priešininkus. Manau, kad patys žinot, kuri jūsų pergalė yra kokia. Beje panašiai ir toks ar kitoks meistras ... ar TKD, ar NN, ar MT. Juk niekas neskaičiuoja TKD pergalių į Judo bagažą.
Pilnai sutinku, kad diedukas iš Okinavos jau nebeskaičiuoja savo pergalių, bet manau, kad iki "dieduko" daug kam davė į kuprą. Kitaip sakant be kovos meistru nebūsi, o jei per tas kovas taip ir neprisirinkai pergalių, tai reiškia, kad taip ir netapai meistru.

Dar norėčiau išgirsti apie tas platesnes sferas.

Na, tas diedukas tau kaip asmenybė daro įspūdį? Va tau ir platesnės sferos.Sudaro jis harmoningos asmenybės vaizdą, bent jau man. Iš jo sunkiasi kultūra ir tradicija. Kaip pedagogas jis irgi pasižymėjęs, manau, ir moralė jo nepriekaištinga, bent jau ,,dieduko" stadijoj. Charizmatiškas, kas be ko. Va tau ir meistro bruožai, apie kuriuos kalbėjau. Paimkim tiesiog monstrą galvažudį ant steroidų ir jis oi kiek priešininkų išguldys, bet tai man nei iš jo mokytis, anei su juo bendraut nesinorės. Va tau ir platesnės sferos.
Sutinku su tavo pasakymu, kad be kovos meistru nebūsi, šito tai niekas neatstos. Kada profesoriaus paklausė, kas jam labiausiai patinka iš NN krypčių,sveikatingumas ar kovinis pritaikymas, jis nedvejodamas atsakė-visgi sparingai, kovos, pritaikymas. Bet tada reikalingos ir medicinos, ir sveikatingumo žinios, jeigu nori tokius dalykus kaip sparingas ilgai praktikuot. Ir dvasinė pusiausvyra turi būt.

[sakalas]

Kažkaip ta "romantinė" pozicija man ne prie širdies... Visgi sutinku su pozicija, kad "kovos menų meistro" titulą turėtume taikyti, kovos meistrams, o ne "fainiems baxurams" ar "kulturingiems bei dvasingiems diedukams". O tai dabar gaunas(vedam paralelę į kitą sritį) jei pvz gamtos mokslų daktaras neturi pedagoginių sugebėjimų, yra visiškas chamas, bei prie viso to dar ne diedukas, tai jis nėra joks savo srities ekspertas...
Nereik iš kovos menų daryt religijos, kaip dažnai daro rytiečiai, ne mūsų tai, mes turim savo Dievą, o kas ir dievus. Taigi linkiu atskirti kovos menus nuo visos etikos, etiketo, kultūrinių momentų, bei religijos priemaišų, tada ir kovos menų meistro paveikslas nebebus toks mistiškas ir nesuprantamas.

[arimanas]

Kažkaip ta "romantinė" pozicija man ne prie širdies... Visgi sutinku su pozicija, kad "kovos menų meistro" titulą turėtume taikyti, kovos meistrams, o ne "fainiems baxurams" ar "kulturingiems bei dvasingiems diedukams". O tai dabar gaunas(vedam paralelę į kitą sritį) jei pvz gamtos mokslų daktaras neturi pedagoginių sugebėjimų, yra visiškas chamas, bei prie viso to dar ne diedukas, tai jis nėra joks savo srities ekspertas...
Nereik iš kovos menų daryt religijos, kaip dažnai daro rytiečiai, ne mūsų tai, mes turim savo Dievą, o kas ir dievus. Taigi linkiu atskirti kovos menus nuo visos etikos, etiketo, kultūrinių momentų, bei religijos priemaišų, tada ir kovos menų meistro paveikslas nebebus toks mistiškas ir nesuprantamas.

Bičiuli mano mielas, jeigu kovos menus atskirsi nuo etikos, tai bus jau nebe kovos menai, o marozų ruošimo centrai. Man labai patinka etika, bo tai yra mano specialybė+be jos kovos menų neįsivaizduoju. Etiketas rodo discipliną, o be disciplinos aš kovos menų irgi neįsivaizduoju. Kultūra yra būtina, nes aš, pvz., bydlų į savo grupę nepriimu, nebent anie nori į žmones evoliucionuot. Religijos, atvirai pasakius, vengiu ir savo salėn jos nesu linkęs įsileist. Šitoj vietoj su tamsta sutinku.
Dar kartą ( jau nežinau kelintą) kartoju, kad kovinių savybių tikrai nenurašau niekur ir jų svarbos neneigiu. Tiesiog jos dar nėra viskas.

[dziudoka]

Bičiuli mano mielas, jeigu kovos menus atskirsi nuo etikos, tai bus jau nebe kovos menai, o marozų ruošimo centrai. Man labai patinka etika, bo tai yra mano specialybė+be jos kovos menų neįsivaizduoju. Etiketas rodo discipliną, o be disciplinos aš kovos menų irgi neįsivaizduoju. Kultūra yra būtina, nes aš, pvz., bydlų į savo grupę nepriimu, nebent anie nori į žmones evoliucionuot. Religijos, atvirai pasakius, vengiu ir savo salėn jos nesu linkęs įsileist. Šitoj vietoj su tamsta sutinku.
Dar kartą ( jau nežinau kelintą) kartoju, kad kovinių savybių tikrai nenurašau niekur ir jų svarbos neneigiu. Tiesiog jos dar nėra viskas.

Visiškai sutinku su Sakalu.

Yra mokinys, meistras ir mokytojas. Trys paprastos aiškios kategorijos su aiškiais kriterijais, taikomais kiekvienai iš jų.
Pvz... gavęs juodą diržą kovotojas įrodo, kad yra pakankamai įvaldęs bazinę techniką, bet iki mokytojo visgi turėtų dar paaugti.

Graudu, kai kuriuose menuose mokiniai taip ir netampa ar nesiekia tapti meistrais (tipo, nu čia mano laisvalaikio praleidimo forma).
Iš kitos pusės, ne kiekvienam meistrui (net ir labai dideliam) lemta tapti mokytoju.

[arimanas]

Visiškai sutinku su Sakalu.

Yra mokinys, meistras ir mokytojas. Trys paprastos aiškios kategorijos su aiškiais kriterijais, taikomais kiekvienai iš jų.
Pvz... gavęs juodą diržą kovotojas įrodo, kad yra pakankamai įvaldęs bazinę techniką, bet iki mokytojo visgi turėtų dar paaugti.

Graudu, kai kuriuose menuose mokiniai taip ir netampa ar nesiekia tapti meistrais (tipo, nu čia mano laisvalaikio praleidimo forma).
Iš kitos pusės, ne kiekvienam meistrui (net ir labai dideliam) lemta tapti mokytoju.

Su pirmu sakiniu visiškai sutinku. O vat iš diržų, meistriškumo lygių ir t.t. mane ima jouks, nes dabartės jie dažnai jokio meistriškumo nerodo. Čia visur taip yra. Tokia karti realybė. Apskritai, šitam tavo pasakyme neturiu prie ko prikibt, nes jis iš esmės neprieštarauja tam, ką aš dėstau.
Kaip kažkur jau rašiau, mokinys iš esmės skiriasi nuo lankytojo. Lankytojas jau neturi potencialo tapt meistru.

[sakalas]

arimanas:

Bičiuli mano mielas, jeigu kovos menus atskirsi nuo etikos, tai bus jau nebe kovos menai, o marozų ruošimo centrai.

Kovos meno "meniškumą" turėtume ižvelgt, ne moralinėse normose, ar etikete, o judesio grožyje (šioj vietoj reiktų pabrėžt, kad judesio "grožio" sąvoką kovos menuose turėtų apspręst, EFEKTYVUMO ir estetikos (techniškumo) mišinys.) Kovotojo judesio grožio samprata neturėtų remtis grynai estetiniais kriterijais, nes tokiu atvėju kovos menas virsta šokiu.
Žodžiu grubiai tariant jei ateina marozas i treneruotę ir  sumuša visus tavo mokinius, reiškia tas marozas didesnis meistras nei tavo mokiniai.
arimanas:

Etiketas rodo discipliną, o be disciplinos aš kovos menų irgi neįsivaizduoju.

Nebūtinai, lygiai taippat dominavimas bei konkurencija, gali būt tobulėjimo katalizatorium bei disciplinos pagrindu: jei tu nekenti savo trenerio už tai, kad jis tave pastoviai žemina ir muša, bei vienintelis būdas išgyvent bei išsivaduot iš despoto valdžios yra jį nuverst (sumušt), tai gali būt didžiulė motyvacija siekt meistriškumo aukštumų. Kovos menuose kurkas svarbesnė savidisciplina bei užsispyrimas nei grupinis paklusnumas. Žinoma disciplina išties yra būtina bet kuriame mokymo procese, tačiau ji pasiekiama ne tik per etiketą.
Aišku aš čia jau link kraštutinumų einu, tačiau mano tikslas parodyt, tai, kad kovos menas tai ne etiketo ar moralinių taisyklių rinkinys, o judesio kultūra.
Kitas dalykas yra kovos meno filosofija, bet tai jau atskira tema.