Kas tai "Kovos (Meno) Meistras"?

[dziudoka]

O vat iš diržų, meistriškumo lygių ir t.t. mane ima jouks, nes dabartės jie dažnai jokio meistriškumo nerodo. Čia visur taip yra. Tokia karti realybė.

Na, vieni mato vienus juodus diržus, kiti kitus. Vieni mato kovą, kiti meną... Čia jau kaip pasirinksi.

[Kristupaaasss]

Man kovos menas meniškas kūno kontrole - ašies pajautimu, masės tikslingu panaudojimu (nu kai smūgiuojant įdedi masę), koordinacija, nušlifuotų, tikslių, techniškų judesių jungimu į kombinacijas ir t.t. Man tas Menas nėra tik katos ar filosofinė/istorinė dalis. Youtube filmukas "The Noble Art of Muay Thai" paliko įspūdį (nu MT kaip meno pateikimo (mano suvokimu) ir šiaip technikų, judesių gausa). Tailandžiukas rodo judesius - basic'us ir sudėtingesnius, nuo kumščio suspaudimo iki spinning back fist ir pan prijomų, blokų, kontraatakų. (vėliau įmesiu video).
Nugrybavau kiek, nepykit.
P.S. Nesu prieš katas, šokius ar tuo labiau filosofijas ir istorijas, jos gerai, bet man tai nera visas Menas.

[stripulis]

Kovos meistras man tas, kuris jaunystėje kovojo kuo artimesniam ir didesniam kontakte ir būtinai daugiau kovų nugalėdavo, nei pralaimėdavo, o vidutiniam amžiuje atrado visokių savo stiliaus privalumų, iškniso trūkumus, pakeitė juos kitais privalumais iš kitur, o senatvėje dalinasi suprantamai savo žiniomis su kitais.
Etika... nežinau. Kad išvis vienam ta etika viena, kitam kita.

Man toks kovos meistras yra fudokan įkūrėjas Ilija Jorga. O va kaip jis elgiasi namuose, su kolegom, dar ten kažkur - mnie violetovo. Tačiau tuos mano "reikalavimus" kovos meistrui jis atitinka pilnai.

Visi kiti dalykai jį galėtų apibūdinti kaip žmogų. Bet koks skirtumas ir kaip tai įtakoja kovos meistriškumą? Tai kad niekaip...

[J.]

Man kovos menu meistras yra tas kuris nera apsisaukelis pseudo mokytojas. As uz tradicijas. Niekad nepatiko tie visokie rukopasnyj boj ir panasus dalykai. Arba kopijos kaip tai padare sambo nukopinusi japonu dziudo totaliai.   Niekad nepavadinciau meistru tokiu kurie sakosi esa karate meistrai bet pilvas storas, koju aukstai pakelt negali. Arba kaip sovietmieciu karate kur net nezinojo savojo stiliaus, jei paklaustu tu kurie uzsiminejo tada karate ar shotokan jusu stilius buvo? Tai tas zmogus nustebtu ir paklaustu o kas yra Shotokan?
Uztat tik lauzyt pirstus ir kvailai filosofuot,sakyt valgyk grikius,gerk piena,nerukyk ir negerk alko. Nors pats meistras rukantis arba tiesiog koks policininkas arba buves policininkas.  Ajjjj.

[EzysGazuotas]

Man kovos menu meistras yra tas kuris nera apsisaukelis pseudo mokytojas. As uz tradicijas. Niekad nepatiko tie visokie rukopasnyj boj ir panasus dalykai. Arba kopijos kaip tai padare sambo nukopinusi japonu dziudo totaliai.   Niekad nepavadinciau meistru tokiu kurie sakosi esa karate meistrai bet pilvas storas, koju aukstai pakelt negali. Arba kaip sovietmieciu karate kur net nezinojo savojo stiliaus, jei paklaustu tu kurie uzsiminejo tada karate ar shotokan jusu stilius buvo? Tai tas zmogus nustebtu ir paklaustu o kas yra Shotokan?
Uztat tik lauzyt pirstus ir kvailai filosofuot,sakyt valgyk grikius,gerk piena,nerukyk ir negerk alko. Nors pats meistras rukantis arba tiesiog koks policininkas arba buves policininkas.  Ajjjj.

Nu šioje vietoje tamsta gal kiek perlenki...

[arimanas]

Žodžiu, nieks taip ir nesuprato, ką norėjau pasakyt... Bet tokia jau genijaus lemtis.

[dziudoka]

Žodžiu, nieks taip ir nesuprato, ką norėjau pasakyt... Bet tokia jau genijaus lemtis.

Žmona klausia vyro:
- Brangusis, kas yra "idiotas"?
- Nu, brangioji, tai toks žmogus, kuris nesugeba perteikti savo minčių kitam... Supratai?
- Ne...

 

Ta proga galėtum dar kartą pabandyti ar bet jau įsigilinti į kitų mintis.

[Gediminas]

Žodžiu, nieks taip ir nesuprato, ką norėjau pasakyt...

tavo frustracija kyla iš sąvokų maišymo.  Tavęs jau klausė- "tu nori būti meistras ko?". Ir atsakymas pilnai įvardinant reikalą išnyksta- tu nori būti kovos meno NIAT NAM meistru. Tai tavo organizacijos Niat nam kovos meistrui turbūt keliami ten visokie etikos, poezijos, medicinos, filosofijos ir kiti reikalavimai (čia jau pats esi žinovas, nors paaiškinti dar nemoki) be technikos ir kitų kovos reikalų žinių. Kitas klausimas, kiek tokie nuo technikos ir kovos strategijos nukrypstantys dalykai yra bendri kitiems kovos menams, bet apie tą reikia diskutuoti kitur.

O štai kovos meistru tu jau turbūt esi, nes 1) kiek pamenu tai esi 13 metų mokęsis kovos technikų 2) taikei jas praktikoje dirbdamas apsauginiu 3) pagal pasisakymus karts nuo karto fizinę jėgą efektyviai panaudoji nukenksmindamas įvairius pankus 4) gali išmokyti kitus taikyti fizinę jėgą prieš neprietelius. Aiškiai pasiekimai aukštesni nei šiaip mušeikos- taigi esi meistras pakovoti. Mano suvokimu kova tai ne tik dvikova pagal nustatytas nekintančias taisykles,  bet ir kiti fiziniai susirėmimai, be to dėl didesnio tikslo (pvz., asmens/visuomenės saugumas ir/ar turto gynimo interesas) nei dvikovoje- ten gi kovojama dėl asmeninės garbės ir kartais prizo. Šiaip yra įdomus klausimas: dvikova vs kova. Bet ir ją nagrinėti reikia kitur.

P.S. keista, kad apibrėžimai ir jų vartojimas kelia tokias problemas filosofiją studijavusiam. Susigaudyti kategorijose ten juk pirmoji užduotis.... Ir tai ne "įkandimas", tiesiog kažkaip nelimpa tavo pasisakymai su forume įvardintu išsilavinimu. Gal kažkiek galima nurašyti kad šiuo klausimu esi po stipriu savo Profesoriaus įspūdžiu, ir gal pasimetęs dėl savo meistro statuso, bet visgi.

[arimanas]

Brrrr.Šitie, atsiprašant, najezdai yra truputį ne į temą. Prie ko čia frustracija? Tikrai nesijaučiu nusivylęs, kad manęs nesuprato keli žmonės. Apskritai stebiuosi, kaip užsivedė šita tema forume ir apskritai keista, kad kažkas gaišo laiką ir kapstė mano ankstesnes rašliavas. 
Mintis aš dėstau pakankamai sklandžiai, tiesiog chebra iš principo ginčijasi- bando kažkodėl parodyt tokį juodai baltą pasaulį, kuriame negali būt jokių tarpinių variantų. ( šokėjas mistikas arba galvažudys, viens iš dviejų) Pradžioj šitos diskusijos tiesiog apibrėžiau savo meistro sampratą ir su ja jokių problemų neturiu-juk pati diskusija ir yra apie terminą.
Išties pasidaro keista, kai kovos menų forume atrandu save besiginčijantį su +- patyrusiais žmonėm, kurie teigia, kad kovos mene tokie dalykai kaip moralė ir disciplina yra nereikalingi.
Tada jau kyla klausimas, kas apskritai yra kovos menai, bet jis jau mirtinai nuvalkiotas ir nėra tikslo jį toliau valkiot. Jau seniai aišku viena- čia sutarimo nebus. Buvo kažkada jau tokia tema, ,,kovos menai ir moralė", ar panašiai, kurią pats ir užvedžiau, norėdamas pasižiūrėt, kokios gi tendencijos šitam forume. Taigi, jau nuo pradžių žinau, kas ką mano šituo klausimu.
Kas nepatinka man šitoj diskusijoj, tai kad pasibaigus argumentams prasideda visokie baksnojimaisi a la ,,tu durnas-tu durnas".
 Kovos menais aš užsiimu jau 17 metų, žinau, kas tai per daiktas ir turiu save su kuo palygint. Todėl kovos menų meistru neturiu įžulumo vadintis. Kovos meistru- na, pasak forumiečių, tai jie jau seniai visi meistrai. Tada kas belieka, ir aš tada meistras.

[Gediminas]

Apskritai stebiuosi, kaip užsivedė šita tema forume ir apskritai keista, kad kažkas gaišo laiką ir kapstė mano ankstesnes rašliavas. 

Nereikia kapstyti. Tiesiog aš irgi stengiuosi tobulėti ir viena krypčių yra pastabumo ugdymas. Su laiku pradedi suvokti, kad prisimeni daug įvairių dalykų ir pradedi juos grupuoti. Kaip senas forumo skaitytojas (yra čia ir naudingų minčių be blevyzgų) apie aktyviau besireiškiančius nori nenori susidariau tam tikrą nuomonę grynai iš jų pasisakymų. Apie save- perskaitei jau. Ir visa tai savaime buvo įstrigę, kaip nors specialiai netikrinau,  tavęs napažįstu. Gerai tai ar blogai- nežinau.

Kas dėl ginčo- tai aš irgi jį matau grynai teorinį/sąvokų plotmėje. Ir faktiškai su tavimi ginčijasi žmonės, kurie nori senam žodžiui "meistras" palikti praktinę reikšmę (pasiekimai reikale, be papildomų etikos moralės normų). Kaip ir Lietuvių kalbos žodyne parašyta.  Galų gale lietuviais esame mes gimę. Bet niekas neginčija tokių asmenų, kaip tavo vadinami Meistrai  egzistavimo.  Tiesiog jį reikia kitaip vadinti nei jau užimtas "meistro" pavadinimas. Net ir kovos menų sferoje.  Kitaip neaišku, kodėl Meistrai (tavo suvokimu) kai kuriems savo mokiniams patys suteikia meistro statusą, nors tu jų tokiais ir nepavadintum. Negi klysta?

[arimanas]

Nereikia kapstyti. Tiesiog aš irgi stengiuosi tobulėti ir viena krypčių yra pastabumo ugdymas. Su laiku pradedi suvokti, kad prisimeni daug įvairių dalykų ir pradedi juos grupuoti. Kaip senas forumo skaitytojas (yra čia ir naudingų minčių be blevyzgų) apie aktyviau besireiškiančius nori nenori susidariau tam tikrą nuomonę grynai iš jų pasisakymų. Apie save- perskaitei jau. Ir visa tai savaime buvo įstrigę, kaip nors specialiai netikrinau,  tavęs napažįstu. Gerai tai ar blogai- nežinau.

Kas dėl ginčo- tai aš irgi jį matau grynai teorinį/sąvokų plotmėje. Ir faktiškai su tavimi ginčijasi žmonės, kurie nori senam žodžiui "meistras" palikti praktinę reikšmę (pasiekimai reikale, be papildomų etikos moralės normų). Kaip ir Lietuvių kalbos žodyne parašyta.  Galų gale lietuviais esame mes gimę. Bet niekas neginčija tokių asmenų, kaip tavo vadinami Meistrai  egzistavimo.  Tiesiog jį reikia kitaip vadinti nei jau užimtas "meistro" pavadinimas. Net ir kovos menų sferoje.  Kitaip neaišku, kodėl Meistrai (tavo suvokimu) kai kuriems savo mokiniams patys suteikia meistro statusą, nors tu jų tokiais ir nepavadintum. Negi klysta?

Na, būtent tas sausas praktiškumas ir nepatinka man. Pradžia diskusijos yra būtent mano romantizuota-senobinė samprata, kuria daugiau ar mažiau remdamiesi mane ir auklėjo treneriai. Joje gi svetima sportinė gradacija, visokie lygiai ir t.t. Meistras kaip siekiamybė, o ne kaip titulas. Dziudoka pateikia būtent sportinį variantą, t.y., diržų sistema, medaliai ir t.t. Toks suvokimas yra, kaip sakant, arčiau gyvenimo, jo rezultatus galima pačiupinėt ir draugam parodyt. Gi mano supratimas nenumato tokio dalyko, kaip kad, įsivaizduokit, man kažkas suteikia meistro statusą. Iš esmės skiriasi priėjimas prie paties gyvenimo, kaip kad Fromo knygutėj ,,Turėti ar būti". Tai štai, kas yra geriau- turėti meistro titulą, ar būti meistru? Jeigu pasirenki būti, tai jau yra filosofinis kelias, jis, kaip ir pati filosofija, net negarantuoja, kad apskritai pasieksi tą tikslą, šiuo atveju- meistriškumą. Ir yra užknisančiai ilgas. Automatiškai nieks tau negali suteikt vienos ar kitos buvimo formos, nes buvimas yra iš asmenybės kylantis fenomenas. Gi turėjimas yra nukreiptas į grynai medžiaginį santykį su pasauliu, kitaip tariant- į daiktus ( diržus, diplomus, medalius). Jokiu būdu nesakau, kad šitie daiktai nereikalingi. Mes egzistuojam paraleliai abejose plotmėse, o meistriškumo samprata priklauso nuo pasirinkto kelio. Taigi, medaliai ir t.t. vienu atveju gali būti suvokiami kaip tikslas, o priešingu atveju gali būti suvokiami kaip šalutinis padarinys, maloni smulkmena, bet jokiu būdu ne kaip tikslas. Iš to išplaukia, kad tiek aš, tiek Dziudoka galime priskirti meistro atributus, ar  netgi titulą, tam pačiam žmogui, bet dėl skirtingų preižasčių.
Kitaip tariant, pritariu visu 100, kad kovinis meistriškumas yra būtinas kovos menų meistro atributas, bet tuo pat metu teigiu, kad kovinis meistriškumas nėra savaime pakankamas bruožas.

[Dainiux]

nu pavaret 
sunkus klausimas...ir lengvas...kas yra kovos Meistras? Tas, kuris moka kovoti. Kovoti pagal:
1.jei jis dziudo Meistras- turintis varzybines patirties, ne zemesni nei juoda dirza-kas nurodo, jog jis jau yra Meistras pagal dziudo, karate, TKD ir kitu kovos menu gradacija, kurios meistriskuma vertina butent dirzu spalvomis-dziudo jis panaudoja tiek ant tatamio, tiek kitur;
2.jei jis kitu koviniu disciplinu puikus kovotojas, turintis varzybines patirties, pergaliu- "sporto meistras" pagal bokso, sambo,kuras ir dar kokiu norite disciplinu, kuriose suteikiama "Meistro" kokybe pagal , daugiausia, pergales sportinese varzybose. "Sporto meistras" -tas pats "Koviniu menu Meistras", tik ten nera tokio skirstymo kaip dirzai, bet jie eina savo keliu-kandidatas i sporto meistrus, sporto meistras...Kelia nueina ne mazesni ir tikrai ne lengvesni, nei tie "kovos menu" meistrai, apie kuriuos kalbame.
Klausimas tur but skambetu taip-ar yra prasme siekti to, ko siekdavo senieji Meistrai, nes dabartiniais laikais to kaip ir nereikia...Mes nevaisktome su kimono ir kardais ir mus pamate zmones nesilanksto...Mums nera butina moketi gerti arbata ar groti su vienos stygos instrumentu Caikovski...Aniems Meistrams tai buvo butina norint , kad ju mokyklos klestetu ir butu kuo daugiau apmokamu mokiniu. O jie ateidavo tik tada, kada ju tevai matydavo, kad toje "bujutsu" mokykloje jie ismoks rasyti, skaityti, piesti, bus pamaldus, geri, dori, dar kovoti ismoks lazdomis, silkiu galvomis ar dar kuom. Nepamirskime, kad i tokias mokyklas - daugiausia- ateidavo tik pasiturinciu tevu vaikai, nes mokyklai reikedavo issilaikyti.
Dabar to nereikia...bet kas nori, manau, lai daro...Svarbu, kad tai teiktu malonuma. Mes bandome sukurti savyje vizijas, kokie zmones mus turetu treniruoti...kazkada net Brucee buvo Meistru meistras, nors tebuvo aktorius ir niekas nezinojo , koks jis Meistras is tikro...Sho Kosugi, ninjutsu ekrane atrodo kaip tikras ninja, bet aktorius ir tiek...Meistriskumas turi gimti viduje ir vesti link tikslo- laimeti artejancia kova, gerai jaustis...Ar "geram jautimuisi" reikia eiti taip rimtai, vedamam meistriskumo savokos- kitas klausimas...Gal uztenka viska daryti rimtai ir taip, jog tai butu paskutinis kartas. tada viskas, net perskaitytas knygos puslapis kvepes musu meistriskumu...Meistriskumu is gyvenimo pasiimti tai, kas mums duoda gero, kitiems nepadarant zalos...   

[arimanas]

nu pavaret 
sunkus klausimas...ir lengvas...kas yra kovos Meistras? Tas, kuris moka kovoti. Kovoti pagal:
1.jei jis dziudo Meistras- turintis varzybines patirties, ne zemesni nei juoda dirza-kas nurodo, jog jis jau yra Meistras pagal dziudo, karate, TKD ir kitu kovos menu gradacija, kurios meistriskuma vertina butent dirzu spalvomis-dziudo jis panaudoja tiek ant tatamio, tiek kitur;
2.jei jis kitu koviniu disciplinu puikus kovotojas, turintis varzybines patirties, pergaliu- "sporto meistras" pagal bokso, sambo,kuras ir dar kokiu norite disciplinu, kuriose suteikiama "Meistro" kokybe pagal , daugiausia, pergales sportinese varzybose. "Sporto meistras" -tas pats "Koviniu menu Meistras", tik ten nera tokio skirstymo kaip dirzai, bet jie eina savo keliu-kandidatas i sporto meistrus, sporto meistras...Kelia nueina ne mazesni ir tikrai ne lengvesni, nei tie "kovos menu" meistrai, apie kuriuos kalbame.
Klausimas tur but skambetu taip-ar yra prasme siekti to, ko siekdavo senieji Meistrai, nes dabartiniais laikais to kaip ir nereikia...Mes nevaisktome su kimono ir kardais ir mus pamate zmones nesilanksto...Mums nera butina moketi gerti arbata ar groti su vienos stygos instrumentu Caikovski...Aniems Meistrams tai buvo butina norint , kad ju mokyklos klestetu ir butu kuo daugiau apmokamu mokiniu. O jie ateidavo tik tada, kada ju tevai matydavo, kad toje "bujutsu" mokykloje jie ismoks rasyti, skaityti, piesti, bus pamaldus, geri, dori, dar kovoti ismoks lazdomis, silkiu galvomis ar dar kuom. Nepamirskime, kad i tokias mokyklas - daugiausia- ateidavo tik pasiturinciu tevu vaikai, nes mokyklai reikedavo issilaikyti.
Dabar to nereikia...bet kas nori, manau, lai daro...Svarbu, kad tai teiktu malonuma. Mes bandome sukurti savyje vizijas, kokie zmones mus turetu treniruoti...kazkada net Brucee buvo Meistru meistras, nors tebuvo aktorius ir niekas nezinojo , koks jis Meistras is tikro...Sho Kosugi, ninjutsu ekrane atrodo kaip tikras ninja, bet aktorius ir tiek...Meistriskumas turi gimti viduje ir vesti link tikslo- laimeti artejancia kova, gerai jaustis...Ar "geram jautimuisi" reikia eiti taip rimtai, vedamam meistriskumo savokos- kitas klausimas...Gal uztenka viska daryti rimtai ir taip, jog tai butu paskutinis kartas. tada viskas, net perskaitytas knygos puslapis kvepes musu meistriskumu...Meistriskumu is gyvenimo pasiimti tai, kas mums duoda gero, kitiems nepadarant zalos...   

O va čia man patiko +

[dziudoka]

Dziudoka pateikia būtent sportinį variantą, t.y., diržų sistema, medaliai ir t.t.

taisau: "Dziudoka, mano supratimu, pateikia sportinį variantą t.y., diržų sistema, medaliai ir t.t."

Diržų (laipsnių) sistema yra vienas iš būdų nustatyti kvalifikaciją. Daugeliu atveju tai jau virto pinigų kalimo mašina ar marketingo įrankiu. Bet mes patys pasirenkame ko siekiame. Kaip ir su laikrodžiais (brangų originalą ar falsifikatą). Žmogus žinantis, kad jam niekada nereikės kovoti, perkasi tuos diržus (laipsnius), kabinasi ant sienos ir t.t. Realiam kovotojui ir taip aišku, kad kovoje butaforija nepadės. Todėl aš kalbu apie TIKRĄ JUODĄ diržą (ar kitą gradaciją), kuris yra jaunojo kovotojo pirmoji siekiamybė, įrodanti jo tapimą meistru, bet pasiekiama tik per ilgą ir sunkų darbą. To darbo eigoje privalo būti:
1. Bazinė technika.
2. Sunkūs kontroliniai išbandymai, šiuo atveju kovos.

Kodėl taip svarbi tapimo meistru fiksacija? Tęsiam:
3. Veiksmų yra begalė,
4. Tobulėjimui ribų nėra.
Galima atidirbinėti visus į akis papuolusius veiksmus, kiekvieną iš jų tobulinant iki begalybės... Kas bus? Begalybę dauginame iš begalybės ... turite tiek laiko? Ne. Taigi realybėje žinosite (o ne turėsite) padriką veiksmų rinkinį, kuriais negalėsite pasinaudoti ekstremaliomis sąlygomis, nes jūsų "kompas" užluš... Todėl.... 
5. Kiekviena kovos sistema (stilius) yra išbaigtas (sąmoningai ribotas) veiksmų arsenalas, kurio dėka vystoma vėlgi tam stiliui tradicinė kovos taktika leidžianti pasinaudoti veiksmų arsenalo privalumais.
Taigi galima sakyti, kad meistras - tas žmogus, kuris įvaldė stiliaus bazę ir tik tada pasiruošęs:
6. Gilintis į savo stiliaus subtilybes.
7. Plėsti savo akiratį ir bandyti kažką naujo.

Belieka vienas kelias be jokių "palankiau tris metus.... ir norėčiau... " - treniruotis iki meistro lygio. Gal būt mane, dėl to nervina visokie pseudokoviniai dalykai, kuriame suklaidinti žmonės sąžiningai atidirba krūvą metų ir lieka su begalinėmis perspektyvomis "savo kaimo" ribose nušvisti "Meistro" spalvomis.

O dėl medalių, taurių ir stikliukų... kartais kova miške be žiūrovų būna svarbesnė už lengvai laimėtą sportinį turnyrą. Ir iš viso... iš esmės sportininkai yra parazitai besivaikantys pseudo vertybių. 

[arimanas]

Na, tai kodėl iš anksto to neparašei? Kaip ir sutinku su tuo, ką rašai, tik nesuprantu, kodėl mano požiūrį prisikiri prie pseudokovinių? Forumiečiai, kurie mano treniruotėse buvo, gali patvirtint, kad kovos anei kraujo mano mokiniai nebijo, dalyvauja varžybose, ima aukštas vietas. Jeigu aš dar ir disciplinos jiem duodu bei moralės per kuprą, tai jų koviniai gebėjimai nukenčia, ar kaip?