vat skaitau jūsu pilosopijas ir mąstau- ar ne perdaug mistifikuojat žodį "meistras". tai čia anglų kalboj, turbūt ir kinų bei japonų vartojamas žodis turi labai plačią prasmę. Anglų kalboj žodžio reikšmė siekia iki valdovas, šeimininkas prasmės, kas pilnai atitinka rytų kovos menų tradicijas "meistrams" kurti ir valdyti savo organizacijas, o mokiniams besąlygiškai jam paklusti. Lietuvių kalboje žodžiui meistras tokios reikšmės lyg ir nėra, taigi tam ką jūs kalbat reikia išrasti kitą žodį.
Bet pažiūrėkim į reikalą iš praktinės pusės. Meistras yra žmogus, kuris geriau nei kiti sugeba spręsti problemas konkrečioje srityje, nes to mokėsi. Pvz. kai mašina sugenda jūs ieškot žmogaus, kuris gali sutaisyti- t.y. mašinų meistro. Kai reikia išvedžioti name elektros instaliaciją- elektriko (elektros meistro). ir t.t ir pan. O kai reikia gesinti konfliktus kur nebepaisoma nustatytos tvarkos ar tiesiog jėga paveikti oponentus, pažeidėjus ar šiaip chuliganus jums reikia sugebančio konfliktus gesinanti ir mokančio pritaikyti fizinę jėgą žmogaus- kovos meistro (ne bet kokio mušeikos, o specialisto). Anksčiau jie vadinti kariais su savo specifiniais gyvenimo tikslais ir filosofijom. Šiandien situacija tokia, kad paplitus ginklams vienas ypatingai sugebantis fizinę jėgą taikyti žmogus nebėra toks vertingas kaip kad gerai apginkluota žmonių struktūra/organizacija (policija, kariuomenė). Bet tai nereiškia, kad "kovos meistro" sąvoka nušoko nuo funkcijos- kovos meistras vis dar turi turėti gebėti fiziškai paveikti oponentus geriau nei vidutinis pilietis. Jei dėl amžiaus ar kokių traumų kovos meistras nebesugeba to- jis jau nebe meistras, o kažkas kita, pvz, organizacijos vadovas. Tik nereikia suprasti, kad kovos meistras yra įpareigotas rodyti 100 proc. sėkmę (laimėjimus), nes tai praktiškai nesąmonė, reali tik pasakose. Arba toks meistras turi drasos įsikišti tik ten, kur jau tikrai užtikrintas sėkme. Garbės tame mažai ir šiaip ne specialisto bruožas. Specialistas vykdo funkciją, net jei ir aplinkybės neypač.
Bet man įdomus kitas dalykas. Vat beveik kiekvienas kovos meistras aiškina, kad kovos įgūdžius valdantis asmuo privalo būti nuolatos tonuse ir pasiruošęs netikėtumams. Ir nori nenori tai reiškia, kad kovos meistras truputį detaliau analizuoja aplinką, kad laiku sugebėtų pastebėti kylantį konfliktą ir jei reikia viską išspręsti tinkamai. Ir taip pat kovos meistras nebesamoningai, o kartais sąmoningai kiekvieną asmenį vertina iš jo galimų kovinių galimybių. Vien tam kad atėjus laikui galėtų tinkamai su juo tvarkytis. Ir tokią filosofiją jis turėtų perdavinėti savo mokiniams. Ir labai nuostabu kai forume apskritai vengiama kalbėti apie galimo priešininko veiksmų, kovinių galimybių analizes, paremtas pastebėtais judesiais, sudėjimu, elgesiu. Argi tikrai nėra kuo pasidalinti?
o gal tikrai kovinio sporto realybėje priešininkų analizė tik trenerių darbas? Vat man patiko šioje temoje buvęs pavyzdys, kai kalba ėjo apie tą patį žmogų -Sakalą. Arimanui jo civilinė išvaizda pasirodė kaip rimto potencialo kovine prasme, o Ežys gazuotas įvertino kaip "nesuprasi". Vat iš čia ir matosi kiekvieno jų patirtis koviniuose dalykuose. Bet kita vertus žmonių pažinimas dalis kovos. Bet tai kodėl apie tai nekalba turintys patirties. Nors truputį?
