Aš tai, kaip visada, nesutinku!
Juk ne veltui tokius klausimus ir iškėliau. Ir dar paprašiau PAMĄSTYTI, kodėl taip atsitiko, ir, vis tik, nelaikyti mūsų labiau gudresniais ir civilizuotais už antikinius graikus, kurie tikrai buvo toliau pažengę kovos supratime. Vien ką reiškia tokie vardai kaip Heraklis, Achilas, Hektoras ir pan. O kur dar ponas Pitagoras?...
Kolegos Saxumo teiginiai žemiau yra pateikti grynai iš šiuolaikinio žmogaus pozicijos. Kas, jei persimesti mintimis į pankrationo PRIEŠISTORĘ, o ne vertinti jį iš dabarties taško?...
Taigi:
Spėju, kad pankrationas neatsirado anksčiau, nei imtynės ar boksas.
Pagal prasmę, tai imtynės ir boksas yra ganėtinai sureguliuotas vyksmas. Kai tuo tarpu pankratione tų reguliavimų iš pat pradžių buvo mažiau. Kitaip tariant, kad išmalti oponentui snukį, nereikia mokytis kokios nors sistemos arba APMĄSTYTŲ ir PRAKTIŠKAI IŠBANDYTŲ veiksmų bei jų sekos - imi ir grūdi!
Neginčijama, kad pankrationas kaip tik ir gimė iš tokios va brutaliai paprastos idėjos (ar vis tik ginčytis verta?). Ir Olimpiniuose metraščiuose tik ribotas veiksmų arsenalas (atsakymo raktas būtų atsakymas į klausimą - KODĖL ribotas?), kaip kad imtynės ar boksas, minimi jau daug vėliau, ir daug vėliau jie pakeičia visiškai pankrationą.
Kitaip tariant, chronologiškai viskas atrodo taip: pirma begalinis noras sugrūsti nosį ir pasiraičioti ant žemės, kad oponentas nepabėgtų (BJJ primena...
), po to iš to padaroma disciplina - pankrationas, o va vėliau, apie ką aš ir kalbu, jis skyla į imtynes ir boksą.
Iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, tai MMA ir visi UFC - tai kelias atgal: bandymas, ir, pasakyčiau, nesėkmingas, sujungti vėl boksą su imtynėmis. Kovos gi demonstruoja tai, kad bandymas kol kas nesėkmingas: geras imtynininkas yra labai prastas smūgiuotojas, o smūgiuotojas yra pusėtinas imtynininkas. Ir taip būti jie pasmerkti!
(ne, gatavo atsakymo neduosiu kodėl - mąstykit patys!
)
Teko skaityti, kad imtyniauti buvo bandoma 2000 metų prieš Kristų, o tai visu tūkstantmečiu ankčiau nei atsirado pankrationas.
Čia kaip su TKD istorija gaunasi...
Kas nežino šios ironijos konteksto, tai pasakysiu, kad TKD yra XXa. šešesdešimtųjų metų produktas, kai savo pseudoistorijoje jie bando įteigti šią sistemą buvus jau prieš 2000-3000 metų...
Kitas reikalas, kad “imtyniaujančios tautos“ dažniau pasitaiko, nei “smūgiuojančios tautos“. Kas suprantama: savanorių ir šauktinių kariniam parengimui visada lengviau ir paprasčiau naudoti imtynes, kur veiksmai atliekami pilna jėga ir be traumų, nei išmokyti atlikti smūgį... kažkaip netraumuojant savojo ir po to jau traumuojant priešą.
Imtyniauti tai imtyniavo, bet ir vėl nesutiksiu su šia teorija dėl elementarios priežasties: imtynės ir boksas išsiskaidė iš visumos (vėliau pavadintos pankrationu), o ne visuma buvo sukurta lipdant, kaip dabar bandoma MMA, imtynes su boksu!
Matomai graikai kurdami sistemą paėmė to meto imtynių techniką bei papildė smūgiais.
Šiandienos požiūris - niekuo nepagrįstas, tik spekuliacija.
O paneigti jį galima labai parastai: štai jau vos ne šimtas metų, jei pasiremsime kolegos Xeus pateiktais tyrinėjimais apie “proreslingo“ istoriją, vis bandoma sukurti stabiliai VEIKIANTĮ smūginės ir imtyninės varžybinės sistemos modelį. Ir nepavyksta.
Ir nepavyks!
Tad vėlesnis pankrationo skilimas yra sąlyginis, paprasčiausiai iš jo kilo tik boksas, o imtynės buvo kaip buvusios tiek prieš pankrationą, tiek pankrationo gyvavimo laikais, tiek jam dingus nuo šio pasaulio...
Veiksmai buvo. Ne disciplina kaipo tokia!
Pankrationas buvo universali sistema, tiek imtynės, tiek smūgiai. O tai daugumai galėjo nepatikti, nes tikrai nemažai yra žmonių, kuriem patinka smūgiai, bet nepatinka eiti į glėbius. Yra gi ir atvirkščiai.
Patikti ar nepatikti - labai sąlyginis ir itin subjektyvus dalykas. O tokie dalykai įtakoja kažkiek, tačiau OBJEKTYVIAI nekeičia bendrų tendencijų.
Ne patikime čia esmė! Klausimas tame, KODĖL kai kas pasirinko tokią specializaciją ir, pasakyčiau, pradžioje vis dar to paties pankrationo ribose...
O antras klausimas bus - KODĖL galop ši specializacija pankrationo kovotojus suskaldė galutinai į imtynininkus ir boksininkus?
Tai sąlygojo naujos sistemos susikūrimą - vien rankų technikos.
O kodėl ne vien kojų, arba ne vien galvos?...
O imtynės, kaip rašiau, jau turėjo būti gerokai anksčiau žinomos
Jau sakiau - veiksmai. Ne disciplina.
Tik gali būti, kad pankrationo gyvavimo metu jos galėjo gerokai patobulėti, bet ne kaip atskirai esanti sistema, bet BŪTENT kaip pankrationo sudedamoji dalis ir tiesiog esama primityvi imtynių sistema buvo pildoma pankrationo technika, ko pasėkoje gavosi dvi neblogos sistemos, alternatyva pankrationui - boksas bei imtynės.
Spekuliacijos. Niekuo nepagrįstos. Savo teiginį gi aš galiu pagrįsti, tačiau tai bus atsakymas ir pabaiga diskusijai.
Kažkam labiau patiko imtyniauti, kažkam maitoti priešininkui mordas, tad daugelis vietoj pankrationo pradėjo rinktis alternatyviąsias sistemas, kas labai sumažino pankrationo populiarumą. Manyčiau, kad daug ką lėmė ir pankrationo žiaurumas. Jis buvo pakankamai žiaurus sportas, tad ta dalis, kurie nemėgo žiaurumo rinkosi imtynes, o jei patiko žiaurumas, liko pankratione (jei mėgo ir pasiristi) arba ėjo į boksą (kam patiko tik snukius malti). Spėju, kad boksas buvo labiau humaniškas sportas, nei pankrationas, būdavo mažiau traumų, tad laikui bėgant, vis daugiau žmonių rinkdavosi ne pankrationą, o boksą (ar imtynes).
Šitas teiginys mane labai pralinksmino, nes nesiremia faktais, o grynai šiuolaikinio žmogaus pozicija - todėl yra visiška spekuliacija!
Norint žinoti “humaniško“ bokso evoliuciją?...
Pirma, tai jis atskilo nuo pankrationo. Ir tada buvo apribota galimybės tik kumščiams - kojos pakankamai sukuria distanciją, čia prasideda manevrinė kova, galop kažkas gaudo jas (vėl grįžimas prie metimo), teisėjams daug darbo, žiūrovai nepatenkinti, o kumščiais vyrai taip ir neišsprendžia nieko. Tad naujas žaidimas logiškai paprastas: tik kumščiai... Galop, rankelės nelabai pagausi, nors, beje, gaudyti kaip ir leidžiama buvo.. Jei spėji, aišku. Nes ir dabartinio boksininko rankeles gaudyti daug norinčių neatsiras.
Taigi, sistema patinka, ji paprasta ir puikiai suvokiama žiūrovams (“duok, duok, duok į snukį, duok!“). O va toliau prasideda problema pačioje metodikoje.. kovotojams! Jei nori būti PRANAŠESNIS už priešininką, turi smogti greičiau ir stipriau nei jis. Bet, visi nors kiek susipažinę su boksu, pasakys - tai kad pavojinga, nes kumštis turi, augant griečiui ir smūgio jėgai, proporcingai didėjančias galimybes sutrupėti!
Kad apsaugoti nuo traumų, kumščius pradėta tvarstyti odos raiščiais. Čia buvo antras etapas, kuris pasižymėjo nauju brutalumu: nežmoniškų smūgių kruša eina - visi patenkinti.
“Humaniškojo“, anot Saxum, bokso dekadancas buvo vėlyvieji graikų amžiai ir pradžia madas pradėjusių diktuoti ir cirko arenoje kovas rengti (taip olimpinis judėjimas pradėjo virsti į profesionalų renginį) “smurtui imlių“ romėnų - kai tie raiščiai buvo apkaustyti žalvarinėmis kniedėmis ir “kastetais“... Matyt, galop buvo išmokta ir išsilenkti saugiai smūgiuojančiąjam judančio dideliu greičiu kumščio. Arba - išaugo “imunitetas“ jiems...
Romėnai žengė ne atgal link pankrationo įteisinimo (juk negrįši ten, nuo kur civilizuoti graikai jau pažengė į priekį), o pirmyn jų supratimu, pasakę:
- Snukdaužiai ar juolab imtynės - nerealu. Netgi pankrationas (UFC) - tik sportas. REALU, kai su ginklais! Viva Roma!
Duonos ir žaidimų!
O kuo mažesnis populiarumas, tuo mažiau apie jį girdėti, tuo mažesnis jo paplitimas.
Olimpiadose buvo ganėtinai mažiau populiarių užsiėmimų. Jei ne Kydikas, Ubartas ir Alekna, tai ką jau tie lietuviai - disko metimais domėtųsi?...
Galbūt laikui bėgant, žiaurios pankrationo kovos žmonijai darėsi atgrasios, nehumaniškos, tad galėjo prasidėti visokie draudimai, įvedami apribojimai.
Pagalvojus apie Romą, Viduramžius ir net šiuolaikinius žmones bei mūsų humanišką masinio naikinimo ginklą, aš visai neturiu vilčių ir tokių naivių idealistinių iliuzijų, kad civilizacija labai jau humaniškėja.
Be to, nebuvo jokios jėgos, kuri laisvus graikų miestus imtų staiga ir visuotinai pradėtų versti įsivesti kokius nors apribojimus Olimpiadose, ir kad būtų priežiūros institucijos.
Olimpiados - ganėtinai unikalus, tačiau ir spontaniškas renginys.
Be to, nesutiksiu ir todėl, kad, jei dar kartą pažiūrėsit aukščiau, ilgainiui pankrationas darėsi labiau humaniškas reginys už kruvinąjį boksą... :?
Tik neaišku, kas galėjo sąlygoti visišką jo išnykimą, juk tikrai nemaža dalis kovotojų turėjo norėti būti įvaldę tiek imtynių techniką, tiek bokso.
Man jau seniai aišku, tik aš noriu diskusiją patampyti!
Blogai, kad šito, kame tos priežastys, nesuvokia MMA įvairių sistemų kūrėjai. Ką jie bekurtų - tai bus tik dirbtinis, todėl neilgalaikis ir nestabilus, darinys. Veiksmų kratinys - ne sistema!
O išnyko pankrationas dėl...
