O kas neabejoja? Buvo man situacijų, kuomet stovi su priešininku įsikibęs jam į atlapą, jis į tavo. Kita joranka kišenėj kažką graibo. Tada negalvojau ką jis ten turi. Fiziškai už jį buvau gerokai stipresnis, techniškai taip pat. Bet vienintėlės mintys kokios ėjo ė galva "o jei mano smūgis jam nieko nepadarys?" "o jei jis duos atgal?" "o jei mano smūgis bus silpnas?" ir pan. Taip ir išsiskyrėm. Gerai, kad nieko neįvyko, neaišku ką jis slėpė kišenėj.
Bet prie esmės: pirmus kartus visuomet būna baimė, sutrikimas ir labiausia - nepasitikėjimas savo jėgomis. Pirmą, antrą, trečią kartą... Taip pat dažnai daroma didžiulė klaida - bandoma išsiaiškinti žodžiais. Jei jau esi užkabintas, tai neišsivartysi, nes agresoriui tiesiog nėra argumentų. Tu buvai užkabitnas, nes jis norėjo tave užkabinti ir savo svaičiojimais jo kitaip neįtikinsi. Nebent labai efektyviai moki įrodinėti, kad tavo dėdė arba sesės bachūras yra su Daktarai, Daškiniais, važinėja su Bemsu ar Mersu kuris Lietuvoj tik vienas. Bet kaip žinia, tokia dovana duota ne visiems. Kita klaida - dėmesio nekreipimas. Tai problemų ieškotojus tik masina. Jie pasijaučia dar stipresni už tave, o dažnai, tą pranašumą dar nori užtvirtinti fiziškai.
Pereikim prie to, kaip manau (tik aš manau) reikia elgtis konfliktinės situacijos metu.
Pirma situacija: "duok cigaretę"
Populiariausias "velnių" būdas pradėti konfliktą. Aišku, jei esi blatnas a la kovinis gaidžiukas, gali atsakyti "papisk taburetę"
Na tada jau tikrai teks muštis. O norint išvengti konflikto reiktų užmegzti su prašytoju akių kontaktą ir atsakyti paprasčiausiai "neturiu". Ilgai į akis tik nežiūrėt, keletą sekundžių, nes ilgesnsi išlaikymas taip pat yra konfliktų priežastis. Taip pat neriekia sakyti "nerūkau", nes tada agresoriams iškyla klausimai "kodėl?" "tu dūchas, kad nerūkai" ir pan. "Neturiu" reikai sakyti gan garsiai, nemurmėti, kad suprastų iš pirmo karto ir nerodyti baimės, nors kinkos ir dreba. Taip pat reikia nesustoti ir nepradėti jokių pasiaiškinimų, kodėl neturi, kodėl nerūkai. Paprastai į gilesnisu reikalus tokie prašymai esant normaliam atsakymui ir neperauga. Jei labai nori, kad peraugtų, galima su cigarete dantyse sakyti nerūkau arba "turiu, bet neduosiu"
Tik taip sakant, riekai nepamiršti, kad prašytojai paprastai po vieną nevaikšto.
Galvojau parašysiu daugiau situacijų, bet ble, tipinių tokių kaip ir nėra
Svarbiausia, net žiauriai bijant, to nerodyti. Jei konfliktas jau tuoj pasieks kulminaciją ir TIKRAI mušitės - žiūrėk į akis, nusiimk ir paduok draugui striukę, pramankštink riešus, pramankštink kaklą. NEKALBĖK. Nebandyk išsivartyti. Nes galiausiai už tave ar tavo oponentą kalba kumščiai. Ir pasako tai, ką vienas ar kitas norėjo pasakyti
O mano minėti veiksmai tiesiog skirti sugluminti tavo oponentą, parodyti jam, kad tu neketini trauktis (net jei bėgtum pirmai progai pasitaikius) ar stengtis jog jis suprastų, kad užsiiminėji koviniu sportu. Pradėk pirmas. Policijai gal tai ir nepatiks, bet geriau negauti į galvą
Nesustok. Jei esi ištvermingas - neužbaik smūgių lavinos. Denk tik veidą. Nes gatviniai priekabiautojai beveik neikada neturi jokio fizinio pasiruošimo ar technikos ir jų kovos remiasi savų skaičiumi ir psichologija, todėl jų smūgis tavo preso ko gero nepramuš, tik nepamiršk iškvėpti orą prieš atidengdamas presą, kad uždengtum saulės rezginį (tada ant jo nusileidžia diafragma). Nesustok. Mušk gulintį, gol jis praras koordinaciją. Taip apt žinok, kad ir kaip tau atrodo ,kad tavo smūgis jam bus per silpnas, žinok, kad net ir kūdo žmogaus smūgis į galvą turi pasekmes
Ypač tiesus į nosį.
Toliau. Jei konflikto metu gavosi taip, kad ant tavęs rėkia priešininkas, naudodamas necenzūrinisu išsireikšimsu ir pan ir stengdamasis tave išgasdinti yra priėjęs prie pat (dažnai būna, kad trenkia iš peties, stengiasi pastumt, atremia savo krūtinę į tavo) - nedvejok. Labai efektingai suveiks smūgis galva į nosį. Ir vėlgi - nepradėk kalbėti ir ginčytis. O jei aplink žmonių nėra, o priešininkas ne vienas - smūgis į kiaušus tau negarbės neužtrauks.
Nu karočia
Svarbiausia - išvengti konflikto. Jei nepavyko - svarbiausia:
Nesileisk į kalbas.
Pradėk pirmas.
Dar geras būdas laimėti psichologinei kovai: dauguma gatvinių nežino smūgių technikos, jų smūgiai lėti, kojos kyla neaukštai, todėl mėgždiok jo smūgius, kruei tavęs nepasiekia. Tau tai seksis kur kas geriau. Jei jis stengėsi tau spirti (žinot kaip atrodo tokios pastangos tų kurie nė velnio nežino kaip tai daroma
) - spirk ir tu, aukščiau, stipriau, geriau, arčiau jo. Jei jo smūgis ranka buvo tau kažkur netoli galvos - smūgiuok taip pat, tik techniškai, greitai.
Dėl beizbolo lazdų. Jos laikomos dviem rankomis. Svarbu išlaikyti atstumą ir po to staigiai jį sumažinti, atsiduriant prie pat priešininko, taip, kad jis nebegalėtų efektyviai užsimoti lazda, t.y. praktiškai apkabinti jį
To puolimo į priekį metu į lazdos pusę reikia atsukti delnus arba nuo galima smūgio gintis rankos žąstu. Panardinti galvą, neatsukti nugaros. Jei pavyks - priešo rankos bus užimtos lazda, o tau - veiksmų laisvė
Prieš peilius geriau nešokinėti
Dūra irgi savitas dalykas. Jas nešiojasi daug kas, bet 99% jas besinešiojančių gatvinių neužtektų kiaušų jos panaudoti, kad ir kokie sugedę jie yra. Tačiau rizikuot ir tikrint geriau nereikia
Mušantis prieš grupę galima rasti tinkamą techniką, bet čia jau aukštos jėgos, technikos ir svarbiausia - naglumo technologijos
Beje naglumu galima laimėti daugumą kovų, bet jei siektume tik to, lankytume dramos ir debatų būrelius
bet kad ir keik teorijos prisiskaitysi, kiek filmų matysi, kiek kartų ringe ar ant tatamio bandysi - baimė tūnos gan ilgai ir ją įveiksi tik gatvės praktika
Pavariau čia kaip sensėjus
Pats patirties veik neturiu, užteko tik tiek, kad jau suprantu, kad esu stipresnsi už daugumą gatvinių problemų ieškotojų
Bet tą stiprumą išnaudoti išmokti reiktų, ale neisiu prisiknisinėti ir prašyti cigarečių pats
