Na, žinai, kas dėl išskirtinumų, nežinau, bet savybių jie turi tokių, kokių niekur nemačiau. Bandau čia tada -
Pliusai (daugiau pliusų ne smūgiuose, bet tema apie smūgius) - greitas darbas rankomis - primena kuliamąsias, ir labai didelis lankstumas, todėl geri smūgiai kojom į galvą, bei tikslūs smūgiai į kepenis.
Minusai - smūgis ranka atliekamas grynai iš peties, neįjungiant nei korpuso, nei kojų, nes ant kojų išvis vietom stovima pasistiebus, kad matyt geriau pasiekt ir geriau įjungt kuliamosios funkciją

. Kumštis neužsukamas, vėlgi prarandama ta proga dalis jėgos. Smūgiai gana trumpi, matyt, taip siekiama išvystyti didesnį greitį, jėga, žinoma, vėlgi prarandama. Sprendžiu, kad smūgiai nėra labai efektyvūs, galbūt efektyvi greičiau jų gausa. Sprendžiu taip todėl, kad per kovą suduodama apie 50 smūgių rankomis, ir jei neužtaikoma į kepenis, tie smūgiai jokios didesnės žalos nepadaro. Tiesa - visi kovotojai turėjo užsikačalinę raumenis, o ir smūgiuojama iš esmės į krūtinės ląstą, kuri yra tvirta gana, tai dar tvirtai neteigiu dėl žalos nebuvimo. Reiks pasveikt ir kada su vyru prasikalt šiuo stilium, tada pasakysiu tvirčiau
Dabar kojų smūgių minusas - esminis. Niekur nemačiau, kad žmogus spirtų ir pats drėbtųsi ant subinės dėl atatrankos. Viena mūsų panelė, gaila, pavardės nepamenu, sugebėjo net ant galvos nukristi ir gauti vos ne nokautą pati sau. Vadinasi vėlgi spiriama grynai tik iš kojos, totaliai nekreipiant dėmesio į tai, kaip išstovėti, svarbiausia pataikyti, pataikoma nedažnai, turiu pasakyt, toks vaizdas, kad spardoma na ura, jei priešininko galva liks vietoj, tai gerai, jei pasitrauks, na, ką gi, išsidrėbsiu, atsikelsiu ir toliau varysiu... O dėl to, kad išstovėti, niekas nesirūpina, nes nėra baudos taškų už pardribimą. Dabar paimkim realybę... Ojojoj kaip būtų baisu taip gatvėj spardytis