Įsivaizduok procesą, kuris vyksta kirčio metu (o aikida paėmė daug principų iš kardo valdymo). Kardą vesti nėra labai sunku, nes oro tankis nėra didelis. Tačiau kas atsitinka, kai geležtė susitinka su kliūtimi ir "skęsta" joje? jei nebus tinkamo kvėpavimo ir į veiskmą neįtraukiami liemens raumenys, jėga pjovimui bus per silpna, ir kardas užstrigs, kad ir kaip greitai jis prieš tai judėtų.
Jeigu daryti ne pjovimą, o kitą pratimą - smūgiuoti bokkenu į elastingą paviršių (kietai surišti šiaudai ar plonos vytelės, arba šiais laikais daužona padanga), tai tinkamai pastačius kirtį ir naudojant kokyu bokkenas "prilips" prie smūgiuojamo paviršiaus ir jėga "sueis į taikinį". Jei bus daroma nekokybiškai - bokkenas arba atšoks, arba jėga "grįš atgal", nemaloniai atmušdama plaštakas.
Panašiai yra ir kendo. Kartais labai greitas kirtis atsitrenkęs į šalmą, praranda savo jėgą. O kai kerta geras meistras, atrodo, kad tik prisiliečia, bet kirčio impulsas nueina per stuburą žemyn iki pasturgalio 
Arba nokautai bokse, kai trumpas ir atrodo lėtas kepštelėjimas išverčia iš klumpių. man rodos, tai irgi "visų kūno rezervų" ir "alternatyvių galimybių" panaudojimas, tame tarpe ir kokyu.
... "O kai kerta geras meistras, atrodo, kad tik prisiliečia, bet kirčio impulsas nueina per stuburą žemyn iki pasturgalio"
Pašto ženklų kolekcionieriai visokius ženklus kaupią, klasifikuoja, gilinasi i jų "kilmę" bei skirtumus ir t.t.
Bei valandų valandas ginčyjasi ...apie tai.
Bet... pagal tiesioginę paskirtį jų nenaudoja.
Kai eilinis vartotojas (praktikas) lipdo jį prie voko ir siunčia taip toli... kaip jam to reikia.
Norint pasiūsti dar toliau... reikia daugiau pašto ženklų prilipdyti prie voko.
Ir "vartotojas jų tokį kiekį kaupią ir palaiko prie saves"... kiek jam REALIAI to gali prireikti...
......................................................................... ???
Nors pas visus rankos lankstosi i tą pacią puse
(biomechanika ir t.t.)
