VERTIMAS:
“Išmoksite paversti savo baimę efektyviu kovos įrankiu.”
Sveiki!
Klausėte, kaip aukščiau minėtas teiginys susijęs su savigyna. Tikra savigyna nesusijusi tik su treniruotėmis, kai įgyjami kovos įgūdžiai. Gatvės kovoje ar bet kurioje kovinėje situacijoje be taisyklių jūsų užpuolikas gali būti ginkluotas arba ne, ir, jei visa, ko jis norės, tai sužaloti ar net nužudyti jus, patikėkit manimi, jūs pajusite baimės įtaką. Todėl būtina bet kuriose nuo realybės neatitolusiose savigynos treniruotėse išmokti suprasti baimę ir jos psichologinę/fizinę įtaką, išmokti susidoroti su baime bei panaudoti ją kaip kovinį įrankį. Asmeniškai, norėdamas suprasti kovos įtaką kūnui/protui, dirbau JK, saugumo srityje, 10 metų, norėdamas realiai patirti baimę ir kitus kovos aspektus. Kaip kovos menų instruktorius, jaučiu, kad privalau išmokyti savo mokinius visų realių kovos aspektų. Tikiuosi, kad žemiau pateikta informacija bus jums įdomi ir leis giliau suprasti temą.
Jūsų Budo
Bob
BAIMĖS SUPRATIMAS
Franklinas D. Ruzveltas yra pasakęs: “Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, yra pati baimė”. Prieš susidomėdami stresu, turime pabandyti suprasti baimės sąvoką. Baimė apibrėžiama kaip “nemaloni, dažnai stipri emocija, kurią sukelia pavojaus laukimas ar suvokimas”. Taigi baimė žmogaus prote ir kūne iššaukia intensyvią kūno panikos reakciją; smarkiai padažnėja pulsas, pakyla kraujo spaudimas, sutankėja kvėpavimas ir atsiranda adrenalino antplūdis. Šitaip žmogaus kūne pagamintas adrenalinas smarkiai pagreitins individo reakcijos laiką, padidins jėgą ir pakels skausmo slenkstį. Kur kas intensyviau tai vyksta aukščiausioje kūno panikos reakcijos formoje, žinomoje kaip “Kovok arba kovok” refleksas.
Pirmykščiais laikais, kai žmonės turėjo kovoti, kad išgyventų konfrontacijas, kad sumedžiotų maistą ir panašiai, žmogus kas dieną jausdavo baimę ir adrenalino poveikį, tai būdavo natūralu kaip miegas, valgymas ir gėrimas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje žmogus gyvena bendruomenėje, kur konfrontacija yra menkiau juntama, kur kovos veiksmai ar bėgimas, siekiant išgelbėti savo gyvybę, nebėra kasdienio gyvenimo dalis, todėl konfrontacinės situacijos sukelia adrenalino antplūdį, o mes, kadangi jo nebepatiriame taip dažnai, nebegalime naudoti jo natūraliai (ne taip, kaip mūsų pirmykščiai protėviai). Psichologai vadina tai “Kovok arba Spruk” sindromu. Taigi šis sindromas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų rezultatų.
TEIGIAMOS SAVYBĖS
Tikėkimės, kai individas sužinos, iš kur kyla baimė ir gali galvoti apie ją kaip apie kažką teigiamo, jis sukurs mechanizmą jai kontroliuoti. Kaip minėta anksčiau, teigiama baimė suteiks mums gebėjimų reaguoti greičiau, judėti greičiau ir tapti faktiškai nepaveikiamiems skausmo. Tačiau, jei baimė ir “kovok arba kovok” refleksas neegzistuoja, mes negalime pasinaudoti šiomis teigiamomis savybėmis. Kai individui prieinamos teigiamos baimės savybės, jų sukuriama energija gali būti nukreipiama gerų treniruočių metu, sukuriant reikiamą efektyvų atsaką kovoje. Jei šitaip žvelgsime į baimę, tada baimė gali tapti mūsų sąjungininke ir kovos įrankiu.
NEIGIAMOS SAVYBĖS
Neigiama baimės pusė pasirodo, kai protu adrenalino antplūdį vertiname kaip visiškai negatyvų dalyką. Tada individas įprastai išlieka panikos būsenoje, sustingęs kaip druskos stulpas, neturintis energijos. Kai tai įvyksta, vertingas gyvybei išsaugoti sukurtas adrenalino atsargas labai greitai sunaudoja panikos emocija. Todėl į neigiamą baimę turėtume žvelgti kaip į mūsų baisiausią priešą.
Tikėkimės, gerai supratęs, kad baimė gali veikti teigiamai, individas ims suprasti JK parašiutistų patarlę, teigiančią, kad “Žinios išsklaido baimę”.
STRESAS
Kad kovinės treniruotės taptų realios ir efektyvios, būtina įvesti stresą į treniruotes, kad studentas galėtų susidoroti su baime ir jos kuriamu stresu teigiamu būdu.
Yra dviejų rūšių stresas: fizinis ir protinis
FIZINIAI SIMPTOMAI
• Į sistemą akimirksniu išskiriami energijos hormonai epinefrinas ir noradrenalinas. Jie padidina jėgą ir sumažina skausmo įtaką.
• Kraujas atslūgsta nuo paviršiaus ir koncentruojasi didžiuosiuose raumenyse bei vidaus organuose.
• Žmogus ima dūsuoti, dažnai ištinka hiperventiliacija, o po jos svaigsta galva, kartais nualpstama.
PROTINIAI SIMPTOMAI
Prie fizinių simptomų intensyvi “Kūno Panikos Reakcija” turi ir šiuos protinius reiškinius.
• Tachy-psychia efektas, kartais vadinamas Laiko Iškraipymu. Tada įvykiai tarsi juda lėtai, ar, mažiau įprasta, paspartėja.
• Tunelinis regėjimas. Valdžią perima smegenų žievė, ji sukoncentruoja regėjimą į grėsmę. Karo lakūnai jau seniai žino šį simptomą kaip “Taikinio hipnozę”, jis susiaurina regėjimo lauką, atkerta periferinį regėjimą, išskirdamas suvokiamą grėsmę.
• Klausos Praradimas. Jis artimai susijęs su tuneliniu regėjimu. Kortikalinis suvokimas skiriamas grėsmei, tačiau garsai, įskaitant šūksnius ir šūvius, dažnai negirdimi.
• Kognityvinis disonansas. Tai atminties pablogėjimas. Dažnai atmintyje įvykių seka bus supainiota.
Visi tam tikromis savo gyvenimo pakopomis patiriame fizinį stresą; raumenys virpa, švokštuojame ir prakaituojame. Tačiau protinį stresą sunkiau apibrėžti, ir vis dėlto jo simptomai lygiai tiek pat realūs. Protinis stresas turi du aspektus: teigiamą ir neigiamą. Teigiamas protinis stresas yra pakilios nuotaikos pojūtis, patiriamas po šuolio su parašiutu ar įkopus į kalną. Neigiamas protinis stresas yra panikos, perkrovų ir bejėgiškumo pojūtis. Jis smarkiai sumažina sugebėjimą veikti. Taigi fiziniai neigiamo streso padariniai yra laiko iškraipymas, tunelinis regėjimas, silpnumas, palaisvėję viduriai ir t. t.
Todėl geriausias būdas sumažinti neigiamą stresą yra realios treniruotės stresinėmis sąlygomis. Jei treniruotė pakankamai reali, mokinys išmoks susilpninti streso poveikį ir jį suvaldyti, o tą darydamas, galės efektyviau veikti kovoje. Žinoma, reikia atsižvelgti į individualią mokinio fizinę būklę.