Baime kovoje

[Smauglys]

"Mirties laukimas baisesnis už mirtį" 

Na ir palyginai. Čia gi najezdas

[wolvesTM]

Bet pirmoje tavo kovoje matyt buvo kitaip?

Tai kad nelabai, jau kai ringe kazkaip nebebaisu, iki kovos tai baisoka buvo , galvojau gal nesulauzys labai

[Smauglys]

Tai kad nelabai, jau kai ringe kazkaip nebebaisu, iki kovos tai baisoka buvo , galvojau gal nesulauzys labai

"Nesulaužys" ?
Tai tu ką į ringą ėjai imtyniauti?

[Dojo]

Nu jis turėjo omeny turbūt nosį  . Galima ir šonkaulį vieną kitą palaužyt 

[Saxum]

Nu jis turėjo omeny turbūt nosį  . Galima ir šonkaulį vieną kitą palaužyt 

Jo jo, žinau atvejį, kaip vienam TSRS bokso čempionato finale šonkaulį sulaužė. Taip kad ir su pirštinėmis galima sulaužyti, kai smūgiai geri eina ir gerai užtaiko.

[stripulis]

O ką, bokse čia toks retas atvejis? 

[wolvesTM]

"Nesulaužys" ?
Tai tu ką į ringą ėjai imtyniauti?

Neimtyniaut bet vistiek galvojau ka gali zinot

[radiatorius]

O ką, bokse čia toks retas atvejis? 

bokse kartais pirstines usideda 

[stripulis]

Žinau, kad užsideda, bet maniau, kad ir su jomis galima sulaužyt šonkaulius. Nosis taigi pastoviai sulaužo...

[Raimis]

Žinau, kad užsideda, bet maniau, kad ir su jomis galima sulaužyt šonkaulius. Nosis taigi pastoviai sulaužo...

Šiaip esu per treniruotes vienam sulaužęs. Nors tai nėra dažnas dalykas

[Lonsas]

O ką, bokse čia toks retas atvejis? 

neretas, jei boksininkas tiki laime nesanciomis pasagomis ir prisikrauna ju i pirstine

[Domcius]

Tai gal apsigynimui kitam boksinikui nesiotis pirstinese magnetus? jau geriau smugis i pirstine su magneto deka, negu i nosi? 

[stripulis]

Angliškas tekstas, atsineštas iš skelbimų. Manau, vėliau bus galima ir plačiau padiskutuoti šia tema.

“You will learn how to turn your fear into an effective fighting tool.”

Hi!
You were asking how the above relates to self-defence/combat.   Real self-defence/combat is not just about training in order to learn the skills of fighting.  In a street fight or in any combat situation were there are no rules, your aggressor may or may not be armed and all they want to do is to cause you physical harm or even kill you, believe me you will feel the effects of fear.  Therefore, it is vital that any reality based self-defence/combat training teach an understanding of fear and its psychological/physical effects, how to deal with fear and use it as a combat tool.  Personally, in order to understand the effects of combat on the body/mind I worked 10 years within the security field in the UK to experience fear and other aspects of combat first hand.  I feel as a martial arts instructor it is my responsibility to teach my students the reality of all aspects of combat.  Hope the information given below is interesting for you and gives you some insight into the subject.
Yours in Budo
Bob

UNDERSTANDING FEAR

Franklin D Roosevelt said “The only thing we have to fear is fear itself”.  Before we look at stress we must firstly try and understand the concept of fear.  Fear is defined as “an unpleasant, often strong emotion caused by anticipation or awareness of danger”.  Therefore, fear triggers in the human mind and body an intense body alarm reaction; the precipitous increase in pulse, blood pressure, respiration and what is often called adrenalin dump.  Adrenalin produced in the body in this way will greatly increase the individual’s reaction time, strength and pain threshold.  This occurs much more intensely in the highest form of body alarm reaction known as the “Fight or Fight” reflex.

 
In primeval days when man had to fight to live and hunt, confrontation, feeling fear and the body’s use of adrenalin was an every day occurrence, that would be as natural as sleeping, eating and drinking.  However, modern day man lives in a society were confrontation is less tangible, where the act of fighting or running for our lives is no longer part of our every day life, so when a confrontational situation arises that causes an adrenalin flow, because we are unfamiliar with it, we are no longer capable of using in a natural way (unlike our pre-historic ancestors).  Psychologists call this the “Fight or Flight” syndrome.  This syndrome can therefore, have both positive and negative effects.

POSITIVE EFFECTS

Hopefully, once the individual knows where fear comes from and can think of it as something positive, he/she will then have a mechanism to control it.  As mentioned earlier positive fear will give us the ability to react faster, to move quicker and to become virtually impervious to pain.  However, if fear and the “fight or flight” reflex are absent then we cannot access these positive qualities.  When the individual does access the positive qualities of fear, the energy it produces can be channelled through good training, to produce the required effective response in combat.  If we can look upon fear in this way, then fear can become our ally and a fighting tool.

NEGATIVE EFFECTS

The negative side of fear surfaces when the reasoning processes of the mind sees the adrenalin dump in a truly negative way.  This usually leaves the individual in a state of panic, frozen on the spot and drained of energy.  When this happens the valuable life saving adrenalin that is produced is very quickly used up by the emotion of panic.  Therefore, negative fear should be looked upon as our worst enemy.

Hopefully by understanding how fear can work in a positive way, the individual will come to an understanding of the saying used by the UK Parachute Regiment that “Knowledge dispels fear”.

STRESS

In order to make combat training realistic and effective it is vital to inject stress into the training so the student can deal with fear and the stress it produces in a positive way. 

There are two types of stress, Physical and Mental:

PHYSICAL SYMPTOMS

•   The power hormones Epinephrine and Nor-adrenalin are instantly released into the system. These increase strength and reduce the effects of pain.
•   Blood drains from the surface to concentrate in the large muscles and the internal organs.
•   The lungs start panting, often resulting in hyperventilation, which brings dizziness and sometimes fainting.

MENTAL SYMPTOMS

In addition to the physical symptoms, intense “Body Alarm Reaction” also includes the following mental phenomena.

•   Tachy-psychia Effect or sometimes called Time Distortion.  This is when events seem to go into slow motion or, less commonly, speed up.
•   Tunnel Vision. The area of the brain known as the cortex takes over and concentrates vision on the threat.  Long known to fighter pilots as “Target Hypnotism”, this narrows the visual scope, cutting off peripheral vision to the exclusion of the perceived threat.
•   Auditory Exclusion.  This is closely linked to tunnel vision.  As cortical perception is fixed on the threat, sounds including gunshots and shouts are often unheard.
•   Cognitive Dissonance.  This is memory impairment.  Often, the sequence of events will be confused in recollection.

We all at some stage of our lives experienced physical stress; muscles trembling, breath panting and sweating.  Mental stress however is more difficult to define, but its symptoms are just as real.  There are two aspects to mental stress, positive and negative.  Positive mental stress is the feeling of exhilaration one gets after completing a parachute jump or climbing a mountain.  Negative mental stress is a feeling of panic, overload and helplessness.  It will cut down and have a detrimental effect on the ability to perform.  The physical effects of negative stress are therefore, time distortion, tunnel vision, faintness and bowl loosening etc.

Therefore, the best way of reducing negative stress is by realistic training under stressful conditions.  If the training is realistic enough the student will learn how to reduce and cope with the effects of stress, and will in so doing be able to function more effectively in combat.  Of course a student’s individual physical condition, must be taken into consideration. 

[stripulis]

VERTIMAS:
“Išmoksite paversti savo baimę efektyviu kovos įrankiu.”

Sveiki!
Klausėte, kaip aukščiau minėtas teiginys susijęs su savigyna. Tikra savigyna nesusijusi tik su treniruotėmis, kai įgyjami kovos įgūdžiai. Gatvės kovoje ar bet kurioje kovinėje situacijoje be taisyklių jūsų užpuolikas gali būti ginkluotas arba ne, ir, jei visa, ko jis norės, tai sužaloti ar net nužudyti jus, patikėkit manimi, jūs pajusite baimės įtaką. Todėl būtina bet kuriose nuo realybės neatitolusiose savigynos treniruotėse išmokti suprasti baimę ir jos psichologinę/fizinę įtaką, išmokti susidoroti su baime bei panaudoti ją kaip kovinį įrankį. Asmeniškai, norėdamas suprasti kovos įtaką kūnui/protui, dirbau JK, saugumo srityje, 10 metų, norėdamas realiai patirti baimę ir kitus kovos aspektus. Kaip kovos menų instruktorius, jaučiu, kad privalau išmokyti savo mokinius visų realių kovos aspektų. Tikiuosi, kad žemiau pateikta informacija bus jums įdomi ir leis giliau suprasti temą.
Jūsų Budo
Bob

BAIMĖS SUPRATIMAS

Franklinas D. Ruzveltas yra pasakęs: “Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, yra pati baimė”. Prieš susidomėdami stresu, turime pabandyti suprasti baimės sąvoką. Baimė apibrėžiama kaip “nemaloni, dažnai stipri emocija, kurią sukelia pavojaus laukimas ar suvokimas”. Taigi baimė žmogaus prote ir kūne iššaukia intensyvią kūno panikos reakciją; smarkiai padažnėja pulsas, pakyla kraujo spaudimas, sutankėja kvėpavimas ir atsiranda adrenalino antplūdis. Šitaip žmogaus kūne pagamintas adrenalinas smarkiai pagreitins individo reakcijos laiką, padidins jėgą ir pakels skausmo slenkstį. Kur kas intensyviau tai vyksta aukščiausioje kūno panikos reakcijos formoje, žinomoje kaip “Kovok arba kovok” refleksas.
Pirmykščiais laikais, kai žmonės turėjo kovoti, kad išgyventų konfrontacijas, kad sumedžiotų maistą ir panašiai, žmogus kas dieną jausdavo baimę ir adrenalino poveikį, tai būdavo natūralu kaip miegas, valgymas ir gėrimas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje žmogus gyvena bendruomenėje, kur konfrontacija yra menkiau juntama, kur kovos veiksmai ar bėgimas, siekiant išgelbėti savo gyvybę, nebėra kasdienio gyvenimo dalis, todėl konfrontacinės situacijos sukelia adrenalino antplūdį, o mes, kadangi jo nebepatiriame taip dažnai, nebegalime naudoti jo natūraliai (ne taip, kaip mūsų pirmykščiai protėviai). Psichologai vadina tai “Kovok arba Spruk” sindromu. Taigi šis sindromas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų rezultatų.

TEIGIAMOS SAVYBĖS

Tikėkimės, kai individas sužinos, iš kur kyla baimė ir gali galvoti apie ją kaip apie kažką teigiamo, jis sukurs mechanizmą jai kontroliuoti. Kaip minėta anksčiau, teigiama baimė suteiks mums gebėjimų reaguoti greičiau, judėti greičiau ir tapti faktiškai nepaveikiamiems skausmo. Tačiau, jei baimė ir “kovok arba kovok” refleksas neegzistuoja, mes negalime pasinaudoti šiomis teigiamomis savybėmis. Kai individui prieinamos teigiamos baimės savybės, jų sukuriama energija gali būti nukreipiama gerų treniruočių metu, sukuriant reikiamą efektyvų atsaką kovoje. Jei šitaip žvelgsime į baimę, tada baimė gali tapti mūsų sąjungininke ir kovos įrankiu.

NEIGIAMOS SAVYBĖS
Neigiama baimės pusė pasirodo, kai protu adrenalino antplūdį vertiname kaip visiškai negatyvų dalyką. Tada individas įprastai išlieka panikos būsenoje, sustingęs kaip druskos stulpas, neturintis energijos. Kai tai įvyksta, vertingas gyvybei išsaugoti sukurtas adrenalino atsargas labai greitai sunaudoja panikos emocija. Todėl į neigiamą baimę turėtume žvelgti kaip į mūsų baisiausią priešą.

Tikėkimės, gerai supratęs, kad baimė gali veikti teigiamai, individas ims suprasti JK parašiutistų patarlę, teigiančią, kad “Žinios išsklaido baimę”.

STRESAS
Kad kovinės treniruotės taptų realios ir efektyvios, būtina įvesti stresą į treniruotes, kad studentas galėtų susidoroti su baime ir jos kuriamu stresu teigiamu būdu. 

Yra dviejų rūšių stresas: fizinis ir protinis

FIZINIAI SIMPTOMAI
•   Į sistemą akimirksniu išskiriami energijos hormonai epinefrinas ir noradrenalinas. Jie padidina jėgą ir sumažina skausmo įtaką.
•   Kraujas atslūgsta nuo paviršiaus ir koncentruojasi didžiuosiuose raumenyse bei vidaus organuose.
•  Žmogus ima dūsuoti, dažnai ištinka hiperventiliacija, o po jos svaigsta galva, kartais nualpstama.

PROTINIAI SIMPTOMAI

Prie fizinių simptomų intensyvi “Kūno Panikos Reakcija” turi ir šiuos protinius reiškinius.
•   Tachy-psychia efektas, kartais vadinamas Laiko Iškraipymu.  Tada įvykiai tarsi juda lėtai, ar, mažiau įprasta, paspartėja.
•   Tunelinis regėjimas. Valdžią perima smegenų žievė, ji sukoncentruoja regėjimą į grėsmę. Karo lakūnai jau seniai žino šį simptomą kaip “Taikinio hipnozę”, jis susiaurina regėjimo lauką, atkerta periferinį regėjimą, išskirdamas suvokiamą grėsmę.
•   Klausos Praradimas. Jis artimai susijęs su tuneliniu regėjimu. Kortikalinis suvokimas skiriamas grėsmei, tačiau garsai, įskaitant šūksnius ir šūvius, dažnai negirdimi.
 • Kognityvinis disonansas. Tai atminties pablogėjimas. Dažnai atmintyje įvykių seka bus supainiota.

Visi tam tikromis savo gyvenimo pakopomis patiriame fizinį stresą; raumenys virpa, švokštuojame ir prakaituojame. Tačiau protinį stresą sunkiau apibrėžti, ir vis dėlto jo simptomai lygiai tiek pat realūs. Protinis stresas turi du aspektus: teigiamą ir neigiamą. Teigiamas protinis stresas yra pakilios nuotaikos pojūtis, patiriamas po šuolio su parašiutu ar įkopus į kalną. Neigiamas protinis stresas yra panikos, perkrovų ir bejėgiškumo pojūtis. Jis smarkiai sumažina sugebėjimą veikti. Taigi fiziniai neigiamo streso padariniai yra laiko iškraipymas, tunelinis regėjimas, silpnumas, palaisvėję viduriai ir t. t.

Todėl geriausias būdas sumažinti neigiamą  stresą yra realios treniruotės stresinėmis sąlygomis. Jei treniruotė pakankamai reali, mokinys išmoks susilpninti streso poveikį ir jį suvaldyti, o tą darydamas, galės efektyviau veikti kovoje. Žinoma, reikia atsižvelgti į individualią mokinio fizinę būklę. 

[laiteriz]

Buvo įdomu paskaityti, pasakyta daug naudingų dalykų, tikrai nebloga ir išsami analizė. Tačiau yra ir ką pakritikuoti. Metodinė dalis, mano nuomone, silpna

Pirma, autorius nepateikia jokių rekomendacijų, kaip tvarkytis su stresu konflikto momentu. Išeitų, kad žmogui, kuris nesitreniravo ar treniravosi per mažai, šaukštai po pietų. Tai, be abejo, tiesa, bet juk tą keisti jau būna vėlu

Antra, panašu, kad pati metodika yra paremta "ir šuo kariamas pripranta". Ar tam, kad apskritai patirti stresą, man būtina eiti į tas treniruotes? Gal geriau nueiti pašokinėti su parašiutu ar dar ką?...

Trečia, autoriaus siūlomas būdas yra analitinis vertinimas. Kartais jis veikia. Kitais kartais žmogus gali kuo puikiausiai suprasti, kad pagrindo bijoti nėra, bet vis vien jausti baimę. Ir kuo daugiau streso patiria, tuo labiau bijo, visų pirma todėl, kad negali to pakeisti

Autorius šiuo klausimu sako štai ką:

Tikėkimės, kai individas sužinos, iš kur kyla baimė ir gali galvoti apie ją kaip apie kažką teigiamo, jis sukurs mechanizmą jai kontroliuoti

Treniruotės ir "tikėkimės" man nesuderinama. Jei yra efektyvi metodika ir išmanantis savo darbą instruktorius, aš nemanau, kad rezultatas yra loterija. O jei žmogus tą mechanizmą galėtų sukurti pats, jam tikriausiai nereiktų pagalbos ir dėl savigynos...