Žalias, man regis, man labai pažįstama tavo būsena. Tiesiog pasakysiu taip - kai treniruojuosi ir atrodo, kad nieko nemoku, paskui būna gana didelis kokybinis šuolis į priekį. Kaip sako, tamsiausia būna prieš išauštant. Gal ir tau taip? Anksčiau aš irgi labai tokių pojūčių išsigąsdavau, atrodydavo, treniruojiesi treniruojiesi ir koks čia dabar velnias, o dabar žinau - tai tiesiog mokymosi proceso dalis. Man atrodo, baisiausia, kai atrodo, kad viską moki, ir visada taip atrodo. Va tada dažniausiai stovima vietoje. Bent kiek esu mačiusi žmogučių su tokiu požiūriu, toli jie nenueidavo. O mačiau ne vieną, ne du ir ne dešimt.
