Motyvacija sportuojant.

[stripulis]

Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.

+1

[Steve]

Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.

Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo  ar kaip?

[siamas]

Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo  ar kaip?

Nekreipk dėmesio, paprasta pavasarinė psichozė, praeis.

[Steve]

Nekreipk dėmesio, paprasta pavasarinė psichozė, praeis.

Kuri jau 2 metus trunka?  Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..

[Skeptikas]

Kuri jau 2 metus trunka?  Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..

Tai įsispirk pats sau į šikną ir užsiimk kažkuria veikla rimtai pora savaičių - kad organizmas priprastų. O vėliau tiesiog "palaikyk tempą".

[siamas]

Kuri jau 2 metus trunka?  Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..

Pabandyk gal vėl nuo choro pradėt, žiūrėk ir isivažiuos viskas

[Smauglys]

Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo  ar kaip?

Kam taip žiauriai? Ne gi Pasaulyje nėra kitų įdomių užsiėmimų be kovos menų?

[Steve]

Kam taip žiauriai? Ne gi Pasaulyje nėra kitų įdomių užsiėmimų be kovos menų?

Esmė ta kad man ne vien tik su kovos menais taip yra... O kovos menai man patinka, juolabiau, kad tai visapusiškai lavina kūna.

[Vitiokas]

Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo  ar kaip?

Niekas nedraudžia...

Esmė ta kad man ne vien tik su kovos menais taip yra... O kovos menai man patinka, juolabiau, kad tai visapusiškai lavina kūna.

Gaunasi, kad kovos menu užsiiminėji dėl kūno?

[Rimvydas]

Istatymai draudzia.

[Steve]

Gaunasi, kad kovos menu užsiiminėji dėl kūno?

O jūs tarp eilučių nemokat skaityt ir nekonkretinti to ką rašau?

[Ruta]

Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.

Smaugly, man nelabai aišku, kas yra ta kovotojo dvasia? Jei gerai jus supratau - tai kovotojas yra tas, kuris pastoviai treniruojasi ir niekad neabejoja, ar eit į salę. Nu gerai, bet kam jis treniruojasi, kam jis kovoja? Ar viena iš kovotojo savybių yra ta, kad jis treniruojasi ir jam tokių klausimų niekada nekyla ir niekada nesusimąsto, kam ir kodėl tą darau...



P.S. Steve, man irgi labai patinka, kad mano sporto šaka visapusiškai lavina kūną, na ir protą turbūt lavina kažkiek. Kūno lavinimas man susideda į du aspektus - viena tai išvaizda, nes bent jau aš noriu turėti tokį kūną, kokio noriu aš; antra tai galima sakyti, kad jaučiu savo kūną, žinau jo galimybes, kurias galiu kontroliuoti pagal savo valią ir didinti, jaučiu kūno stiprumą, žinau, kad daug galiu padaryti fizine prasme, na pvz kad ir panorėjusi galiu bėgti, perlipti tvorą, padaryti saulutę ar kūlverstuką pievoje - na man tie dalykai visai svarbūs.

[Vitiokas]

O jūs tarp eilučių nemokat skaityt ir nekonkretinti to ką rašau?

Ne, nemoku. Ir ką?

[Steve]

Ne, nemoku. Ir ką?

Ir tą kad pats laiaks išmokt.

[Smauglys]

Smaugly, man nelabai aišku, kas yra ta kovotojo dvasia? Jei gerai jus supratau - tai kovotojas yra tas, kuris pastoviai treniruojasi ir niekad neabejoja, ar eit į salę. Nu gerai, bet kam jis treniruojasi, kam jis kovoja? Ar viena iš kovotojo savybių yra ta, kad jis treniruojasi ir jam tokių klausimų niekada nekyla ir niekada nesusimąsto, kam ir kodėl tą darau...
...

Būtent. Kovotojui tokie klausimai nekyla. Kovotojas visada pasiruošęs kovoti ir tobulintis.