Ne mazochistas, tik megstu treniruotis netradiciskai, negaliu pakesti disciplinos, ir myliu raumenu skausma... ta kai raumuo auga.. 
todel sugebu pasiekti geru rezultatu greiciau negu mano bendraamziai... ir noriu kazko pasiekt, nors man 15m atiduodu visas jegas... prisimenu kai po 3 men treniruociu dalyvavau varzybose ir buvau visiskai zalias ir isstengiau paiimt 3 vieta varzybose, vien del to kad sugebu dirbt papildomai savarankiskai. dar db vasara 2 sporto stovyklas atgyvenau ir uz 2 sav varau y dar sunkesne. 
siaip esu mazochistas, bet tik truputi, pvz kai reik kovot ir traumuotman taip patinka. dar kai kraujas lieka ant kimono toks geras jausmas... bet kai gauni, poto nakti miegot negali nesupranti kdl pralaimejai.. 
atsikeli ir varai y bokso kriause ir varai usiro geri kol nejauti savo sono 
ryte atsikeli ir miegi atsiremes y suola mokykloj kai mokytoja raso 2 ir tu tik vienas supranti kas tai per jausmas 
Viskas kaip ir suprantama dėl treniravimosi, siekio kuo geriau, stipriau, ekstremaliau, kiečiau, daugiau pasiekti, patirti, pabandyt. Visokių
čiūdų prisigalvojama paauglystėje, ir manau to reikia. Bet kažkaip žmonės sugeba visapusiškai savo tobulinti, sugeba suderinti treniruotes, mokslus, darbus, draugus, kitus laisvalaikio pomėgius. Kai dėl treniruočių miegi suole ir gauni dvejetus - prastai, prastai su laiko organizavimu
. Aišku su laiku ateina supratimas, kad reik mokykloj įsisavinti kuo duagiau žinių, nes nežinia, ko vėliau prireiks. Taip dabar gailiuosi, kad mokykloj nesistengiau išmokti vokiečių kalbos, maniau - dzin, neprireiks, o dabar kai reikia - reik mokėt pinigus, o ir kuo vyresnis - tuo daugiau atsakomybių atsiranda, tuo pačiu metu ir mažiau laiko. Bet galiausiai nekreipsi dėmesio, ką aš čia parašiau, nes ir aš tavo metų nekreipiau
