Šaltas vanduo po treniruotės, pirtys bei grūdinimasis apskritai!

[Ek4]

Dar kartą kartoju, man tiesiog keista, kad jūs vieną esate įsikalę ir varote. Verčiau ieškotumėt skirtumų, o ne visi viena mase varytumėt. Daugeliui sakau, kam man vėl iš naujo rašyt mokslinius argumentus, jeigu į mano neatsakė? Aš jau labai daug argumentavau, bet iš jūsų to.. Nematau tikslo ir prasmės. Tiesiog nuobodu ir neįdomu:)
Kensen, pasigooklink.

[Asia]

Dar kartą kartoju, man tiesiog keista, kad jūs vieną esate įsikalę ir varote. Verčiau ieškotumėt skirtumų, o ne visi viena mase varytumėt. Daugeliui sakau, kam man vėl iš naujo rašyt mokslinius argumentus, jeigu į mano neatsakė? Aš jau labai daug argumentavau, bet iš jūsų to.. Nematau tikslo ir prasmės. Tiesiog nuobodu ir neįdomu:)
Kensen, pasigooklink.

Nemanai, kad mes vieną, o tu kitą įsikabinę?
Man ta diskusija irgi darosi nesveika - vienas rėkia, kad visi lochai, o kiti (sportininkai, treneriai, nebe jaunuoliai), kažkodėl dar gyvi po pirčių ir grūdinimosi, žviegia net suprakaitavę, kad jie teisūs? Tai kur ta tiesa? Ek4 - niekaip manęs neįtkino, nors bandžiau sekt diskusiją.

Aš tai nekeisiu savo pasaulėžiūros, dėl "pseudomokslinių" atradimų, kurie kas 3-5 metus kardinaliai keičiasi. Čia man kaip su akimis - geriau jau aš 20 metų gerai matysiu ir turėsiu tikrai pilnateisišką gyvenimą, nevaržomo "pusaklumiško diskomforto", negu vadovausiuosi žolelių nuoviro pagimdytais išvedžiojimais, kurie arba prognozuoja ateity supuvusią kataraktą, arba tiki visagale minties galia. Kodėl sulūžusios kojos niekas nepriklijuoja minties galia?
 
O kas liečias pirtis.
Jau kiek metų ne vienoj šaly pirtinausi - nemačiau problemų subjauroto veido - visi kaip tik pagyvėję po procedūrų. O žinai, rusai dar po to ir degtinę tvoja kibirais? Ir gyvi iki šiol. Su vienu tokiu 85 metų batiuška bendrauju, kad dar tokiem sveikos gyvensenos mylėtojams ir per sprandą užmestų. Kiekvieną savaitgalį pirtis. Po pirties su savo BENDRAAMŽIAIS degtinytės bonkela ir ryzelis lašinio su cibuliu... Ir nemiršta... Ir ne jis vienas, o pusę kaimo diedų. Ar tai ekzkliuzyvas? Gal juos reikia ištirt? Bet kad kitam kaime tas pats.

TAIP - aš esu įsikąlęs į galvą, kad tai ką dauguma patiria ir tai yra gerai, vadinasi tai nėra blogai. Todėl, kaip lankiausi pirtyse 30 metų ( nuo 5 metų tėvas pradėjo vesti), taip ir lankysiuosi toliau. 

[dziudoka]

Na va, baigiau žiūrėti 5 valandas 14 minučių trukusį teniso mačą tarp Nadalio ir Verdasko.
Užvedė ant vienos mintelės...
Kiekvienas turi teisę rinktis, ar liepsnoti galbūt trumpiau, bet ryškiai ir pastebimai ir aukštai, vos ne iki medžių viršūnių, ar rusenti plėnyse - būti net ne žarija, o tiesiog plėnimi, kuri gali rusenti ilgai ilgai, bet vargu bau kas ją pastebės, vieną negražią dieną kas nors tiesiog ją užmins ir nueis, nė nesupratęs, jogei baigėsi kažkieno egzistencija... O tas liepsnojimas trumpesnis bus irgi nebūtinai, gal kam nors patiks laužas, malkų įmes - vargu bau kas nors plėnimis taip rūpinsis   
Tai vat aš renkuosi liepsną, o ar EK4 renkasi plėnis, ar jas tik siūlo, nežinau. Man tiesą sakant dzyn, ar kada nors man atsilieps visas grūdinimasis, darbas su traumuotu keliu, nepaisant skausmo, bet tas akimirkas, kurias gyvenu, aš "degu". Ir kol manęs nesulaužys, aš nesulūšiu pati. Ir net kai sulaužys, kabinsiuos iš paskutiniųjų ir gal dar kartą laimėsiu - žinau, ką sakau, nes dabar jau tris kartus žvelgiau mirčiai į akis...
Kad ir tam mače, Verdasko susižeidė raumenį, porą žaidimų pašlubavo, paskui susiėmė ir velniškai garbingai viską užbaigė, nesvarbu, kad prakišo - jam plojo tūkstančiai atsistoję...
EK4 frazėmis mąstanti ypata be abejo vos susižeidusi susiimtų už galvos, prisimintų visas sinapses, genus ir vsio takoje, ir spruktų iš korto... Tik, savaime suprantama, ji spruktų ne iš Australian Open, o iš pirmos ar antros teniso treniruotės... Kas be ko, jūsų teisė rinktis ir tokį gyvenimą, kas norit 

P. S. Asia, gal į tavo repliką atsakys šis mano postas, jei ne - sakiau "nebardzo rekomenduotina", bet tai nereiškia "negalima"  Greičiau priešingai... Jei tik norisi...

vo  ir dar vo 

[dziudoka]

Čia ne teiginiai, o realybė ir patirtis. Mes praktikai pro kitą prizmę žiūrim, nei jūs teoretikai...

Nu čia Saxum, tai pakilai mano akyse, nesitikėjau

O dar sakei, kad "Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" š... 

[Saxum]

Nu čia Saxum, tai pakilai mano akyse, nesitikėjau

O dar sakei, kad "Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" š... 

Tai ką, manei, kad tik pi...linu prie kompo? 

[kensen]

Dar kartą kartoju, man tiesiog keista, kad jūs vieną esate įsikalę ir varote. Verčiau ieškotumėt skirtumų, o ne visi viena mase varytumėt. Daugeliui sakau, kam man vėl iš naujo rašyt mokslinius argumentus, jeigu į mano neatsakė? Aš jau labai daug argumentavau, bet iš jūsų to.. Nematau tikslo ir prasmės. Tiesiog nuobodu ir neįdomu:)
Kensen, pasigooklink.

O dabar įsivaizduokit, kad pasakot tai gindamasis diplominį darbą 

[Saxum]

Dar kartą kartoju, man tiesiog keista, kad jūs vieną esate įsikalę ir varote. Verčiau ieškotumėt skirtumų, o ne visi viena mase varytumėt. Daugeliui sakau, kam man vėl iš naujo rašyt mokslinius argumentus, jeigu į mano neatsakė? Aš jau labai daug argumentavau, bet iš jūsų to.. Nematau tikslo ir prasmės. Tiesiog nuobodu ir neįdomu:)
Kensen, pasigooklink.

Nekartok kaip papūga "Nu tu pasidomėk, pasiskaitinėk,pagoolink". Jei nemoki paaiškint kažko, ką esi kažkur ksiatęs ar girdėjęs, nemoki apginti nuomonės, tai kam bandyt primest krūtą ir naudotis principu "geriausia gynyba, tai puolimas". Kol kas nemačiau jokių rimtų tavo argumentų. Tik kartojimą, kad visi esat lochai ir nieko nežinot. Trumpai – jei širdis visą laiką dirbs įprastu režimu, jos galimybės bus ribotos. Nes pagal tavo logiką, visiškai nejudantis žmogus turi sveikesnę širdį, nei sportuojantis. Neaiškinu kodėl, tiesiog pamastyk,pagooglink nu. Bet logika tokia.

[Ek4]

Nemanai, kad mes vieną, o tu kitą įsikabinę?
Man ta diskusija irgi darosi nesveika - vienas rėkia, kad visi lochai, o kiti (sportininkai, treneriai, nebe jaunuoliai), kažkodėl dar gyvi po pirčių ir grūdinimosi, žviegia net suprakaitavę, kad jie teisūs? Tai kur ta tiesa? Ek4 - niekaip manęs neįtkino, nors bandžiau sekt diskusiją.

Aš tai nekeisiu savo pasaulėžiūros, dėl "pseudomokslinių" atradimų, kurie kas 3-5 metus kardinaliai keičiasi. Čia man kaip su akimis - geriau jau aš 20 metų gerai matysiu ir turėsiu tikrai pilnateisišką gyvenimą, nevaržomo "pusaklumiško diskomforto", negu vadovausiuosi žolelių nuoviro pagimdytais išvedžiojimais, kurie arba prognozuoja ateity supuvusią kataraktą, arba tiki visagale minties galia. Kodėl sulūžusios kojos niekas nepriklijuoja minties galia?
 
O kas liečias pirtis.
Jau kiek metų ne vienoj šaly pirtinausi - nemačiau problemų subjauroto veido - visi kaip tik pagyvėję po procedūrų. O žinai, rusai dar po to ir degtinę tvoja kibirais? Ir gyvi iki šiol. Su vienu tokiu 85 metų batiuška bendrauju, kad dar tokiem sveikos gyvensenos mylėtojams ir per sprandą užmestų. Kiekvieną savaitgalį pirtis. Po pirties su savo BENDRAAMŽIAIS degtinytės bonkela ir ryzelis lašinio su cibuliu... Ir nemiršta... Ir ne jis vienas, o pusę kaimo diedų. Ar tai ekzkliuzyvas? Gal juos reikia ištirt? Bet kad kitam kaime tas pats.

TAIP - aš esu įsikąlęs į galvą, kad tai ką dauguma patiria ir tai yra gerai, vadinasi tai nėra blogai. Todėl, kaip lankiausi pirtyse 30 metų ( nuo 5 metų tėvas pradėjo vesti), taip ir lankysiuosi toliau. 

Nekeisk pasaulėžiūros. Dėsniai tavo organizme nesikeis, ar tu keistum ar ne, tą pasaulėžiūrą. Detalės jam nesvarbu. Ne, turiu omenyje, vėlesniame amžiuje. Bet aš vėl gi, nedraudžiu. Asia, tai ką tu išvardinai, tarkim, tai pavyzdžiai. Tai juk lašas jūroje Tada reikia propaguoti alkoholį, cigaretes, narkotikus, nes yra 'daug' tokių, kurie ilgai išgyvena tai vartodami. Nelogiškai kažkaip

[Ek4]

Nekartok kaip papūga "Nu tu pasidomėk, pasiskaitinėk,pagoolink". Jei nemoki paaiškint kažko, ką esi kažkur ksiatęs ar girdėjęs, nemoki apginti nuomonės, tai kam bandyt primest krūtą ir naudotis principu "geriausia gynyba, tai puolimas". Kol kas nemačiau jokių rimtų tavo argumentų. Tik kartojimą, kad visi esat lochai ir nieko nežinot. Trumpai – jei širdis visą laiką dirbs įprastu režimu, jos galimybės bus ribotos. Nes pagal tavo logiką, visiškai nejudantis žmogus turi sveikesnę širdį, nei sportuojantis. Neaiškinu kodėl, tiesiog pamastyk,pagooglink nu. Bet logika tokia.

Nesu tiesiog skaitęs ir girdėjęs. Klysti. Įsikali savo nuomonę sau, ir manai, kad ji yra 'teisi', nes TU taip manai. Nepamenu tikslaus adreso, kur yra ta statistika, tai ir patariau pagooglint.
Sakai, kad nemoku apgint nuomonės? Taip ir nesupratau. Nematei, nes turbūt žiūrėjai, o ne stengeisi ieškoti. Dar tu jokio mokslinio mano argumento padoriai nesutvarkei. Tu vistiek savo varai,kad taip yra žmonėm, taip darom ir taip yra gerai. Čia tipo, 'kas ne su mumims, tas prieš mus' ? Nors ir juokingai atrodo, bet tą patį apie tave galiu pasakyti. Jokių rimtų argumentų iš tavo pusės. Kai klausiu, tai pradedi ne ta linkme šnekėt. Nesuversk taip visko ant kito.
Na, pirma reikėtų atskirti ribą tarp fizinės kultūros ir sporto. Tu manęs nesupratai, Saxum. Kalbėjau apie didžiulius krūvius. Geras 'treniravimasis' nereiškia milžiniškų krūvių.

[Saxum]

Nesu tiesiog skaitęs ir girdėjęs. Klysti. Įsikali savo nuomonę sau, ir manai, kad ji yra 'teisi', nes TU taip manai. Nepamenu tikslaus adreso, kur yra ta statistika, tai ir patariau pagooglint.

Klysti, pagūglink, pamatysi kad klysti. Paskaityk, pagūglink  Įsikali teisią nuomonę ir klysti. Reik pagūglint 

Sakai, kad nemoku apgint nuomonės? Taip ir nesupratau. Nematei, nes turbūt žiūrėjai, o ne stengeisi ieškoti. Dar tu jokio mokslinio mano argumento padoriai nesutvarkei. Tu vistiek savo varai,kad taip yra žmonėm, taip darom ir taip yra gerai. Čia tipo, 'kas ne su mumims, tas prieš mus' ? Nors ir juokingai atrodo, bet tą patį apie tave galiu pasakyti. Jokių rimtų argumentų iš tavo pusės. Kai klausiu, tai pradedi ne ta linkme šnekėt. Nesuversk taip visko ant kito.

Jo, nesuverskit ant kito. Prašau pateikt argumentus  Nemačiau nei vieno argumeto, nes matomai negūglinai.

Na, pirma reikėtų atskirti ribą tarp fizinės kultūros ir sporto. Tu manęs nesupratai, Saxum. Kalbėjau apie didžiulius krūvius. Geras 'treniravimasis' nereiškia milžiniškų krūvių.

A kokoi, nafik, skirtum? BET KOKS KRŪVIS PRIVERČIA DIRBTI ŠIRDĮ STIPRIAU. Net lengvas bėgimas priverčia plakti 120-140 kartų per minutę. Dvigubai daugiau nei įprasta... Nesveika, bėgiot draudžiama, pagūglinkit ir pamatysit

[radiatorius]

Kensen, pasigooklink.

bandziau pasigoglint ,neradau niekur tokios informacijos ,nebent atvirkščiai kad sveika ,nebent aš blogas ieškotojas  jei nesunku imesk nuoroda Ek4,tik anglišku puslapiu nesiulyk 

[kensen]

Jokių rimtų argumentų iš tavo pusės.

Kodėl?...GOOGLE 

[Saxum]

Vilkatui ir kitiems specialistams, šaltas vanduo yra VISIŠKA NESĄMONĖ.

Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeuto Egidijaus Tutkaus nuomonė tokia:

Per milijonus metų evoliucijos žmogaus organizmas prisitaikė ištverti įvairias aplinkos sąlygas. Tiek karštis, tiek šaltis organizme sukelia įvairias atsakomąsias reakcijas. Kalbant apie didelius temperatūrinius svyravimus reikia pažymėti, kad jie gali būti labai efektyvūs stimuliatoriai. Protingas jų panaudojimas gali žymiai sustiprinti anabolinius ir sulėtinti katabolinius procesus organizme.

Žmogaus prisitaikymas šalčiui vyksta neurorefleksiniu būdu. Į šaltį pirmiausiai sureaguoja nervų sistema ir tik po to reakcija išplinta į visus medžiagų apykaitos procesus.

Evoliucijos procese žmogaus organizme išsivystė universalus reakcijos mechanizmas į aplinkos dirgiklius – adrenalino (antinksčių šerdinės dalies hormonas) išsiskyrimas į kraują, kuris vaidina lemiamą vaidmenį organizmui prisitaikant prie nepalankių aplinkos sąlygų. Adrenalinas susiaurina periferines kraujagysles (oda, paodis, virškinimo sistema, gleivinės) ir praplečia centrines (smegenų, širdies, inkstų, skeleto raumenų kraujagyslės). Atsiranda kraujotakos centralizacijos fenomenas. Kraujas atitraukiamas nuo periferijos į centrą ir perskirtydamas šilumą nuo mažiau gyvybiškai svarbių organų į svarbesnius. Kraujagyslių susiaurėjimas, taip pat trukdo šalčiui patekti į gyvybiškai svarbius organus – į organizmo šerdį. Kraujotakos centralizacija – svarbiausias apsauginis mechanizmas. Jei dėl kokių nors priežasčių ši reguliacija sutrinka žmogus gali sušalti netgi nedaug atvėsęs. Kraujotakos centralizacijos mechanizmo sutrikimo pavyzdžiu gali būti neblaivi būklė, kai alkoholio poveikyje išsiplečia periferinės kraujagyslės ir žmogus labai greitai praranda šilumą. Adrenalino gebėjimas centralizuoti kraujotaką aiškinamas tuo, kad skirtingų audinių receptoriai į adrenaliną reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui odoje yra praktiškai vien tik α-adrenoreceptoriai, todėl adrenalino poveikyje kraujagyslės susitraukia. Skeleto raumenyse daugiausiai yra β-adrenoreceptoriai todėl adrenalino poveikyje jų kraujagyslės išsiplečia. α ir β adrenoreceptoriai yra visuose organizmo audiniuose, tačiau skirtinguose audiniuose jų santykinis svoris skiriasi. α-adrenoreceptorių aktyvavimas sukelia katabolines reakcijas, β-adrenoreceptorių – anabolizmo sustiprėjimą.

Intensyvus fizinis darbas yra vienas iš intensyviausių β-adrenoreceptorių stimuliatorių. Ši stimuliacija, savo ruoštu, didina organizmo atsparumą žemoms temperatūroms – stebimas „kryžminės adaptacijos“ fenomenas. Fizinis krūvis ir grūdinimasis sustiprina vienas kito poveikį, kas galiausiai leidžia pasiekti didesnį rezultatą.

Tačiau yra nuomonė, kad šaltis ne tik stimuliuoja raumeninio audinio augimą, jis taip pat prisideda ir prie riebalinio audinio sintezės. Norint tai suprasti reikia išsiaiškinti šalčio poveikį riebalų apykaitai. Normaliai funkcionuojantis riebalinis audinys 70 proc. deguonies sunaudoja oksidindamas riebiąsias rūgštis, kiti 30 proc. sunaudojami ATF (adezintrifosforo rūgštis) sintezei. Šalčio poveikyje tų 70 proc. deguonies panaudojimas gali kisti, atsiranda, taip vadinamas, kvėpavimo ir fosforinimo išsiskyrimas. Oksidinant riebiąsias rūgštis mažesnė energijos dalis sukaupiama ATF pavidalu, o didesnioji išsklaidoma kaip šiluma. Tokiu būdu šilumos gamyba labai sustiprėja. Riebiosios rūgštys patenka į kraujo apykaitos ratą, per jį į kepenis ir raumenis, kur pagrindinis energijos šaltinis yra glikogenas. Veikdamos glikogeno skilimą riebiosios rūgštys įtakoja fosforinimą ir galiausiai išsiskiria mažesnis kiekis ATF ir daugiau šilumos. Riebiosios rūgštys taip pat veikia ir kitų audinių riebalines ląsteles kur tik prasideda riebalų skilimas į riebiąsias rūgštis ir gliceriną.

Nuolatinio šalčio poveikyje, išmetant į kraują didelius kiekius riebiųjų rūgščių, organizmas stengiasi sukaupti daugiau poodiniame riebaliniame sluoksnyje (depo) daugiau energetinės medžiagos – riebalų. Iš pirmo žvilgsnio šis procesas neišvengiamas, tačiau pakoregavus dietą galima ryškiai sumažinti riebalų kaupimąsi. Maisto racione sumažinus riebalų (tiek gyvulės, tiek augalinės kilmės) ir angliavandenių (kadangi didžioji dalis – apie 90 proc., poodinio riebalinio audinio formuojasi iš angliavandenių) kiekį riebalų kaupimosi galima beveik išvengti.

Kalbant apie šalčio anabolinio poveikio mechanizmus reikia pažymėti, kad būtent kraujotakos centralizacija vaidina pagrindinį vaidmenį saugant organizmą nuo peršalimo ir šis mechanizmas turi būti prioritetinis. Kraujotakos diferenciaciją užtikrina skirtingos adrenoreceptorių savybės. β-adrenoreceptoriai, sustiprinantys anabolinius procesus, priima tokių stiprių endogeninių anabolinių hormonų signalus kaip insulinas ir somatotropinas. Per β-adrenoreceptorius veikia gliukokortikoidai, kurių nedidelis kiekis reikalingas kad normaliai vyktų anabolinės reakcijos. Tokie neuromediatoriai kaip dopaminas, dioksifenilalaninas taip pat veikia ląsteles daugiausiai per β-adrenoreceptorių sujaudinimą. Patys nebūdami hormonais jie padidina ląstelių jautrumą testosteronui ir augimo hormonui, be to aktyvuoja minėtų hormonų sintezę ir sekreciją.

Pasikartojantis atšalimas taip pat aktyvuoja acetilcholino (mediatorius, perduodantis nervinį impulsą iš nervo į raumenį) receptorius. Būtent acetilcholinas sukelia atsakomąją reakciją į šaltį – drebulį. Drebulys leidžia padidinti šilumos gamybą keturis kartus. Tokia savotiška raumenų „gimnastika“ jų nesustiprina, tačiau lavina vervinį-raumeninį aparatą.

Šalčio poveikyje stipriai padidėja skydliaukės hormonų išmetimas į kraują. Tireoidiniai hormonai pasižymi stipriu poveikiu į oksidinimo ir fosforinimo procesus, tokiu būdu padidindami šilumos produkciją. Be to skydliaukės hormonai aktyvina visų substratų biologinį oksidinimą ir galiausiai žymiai padidina visą organizmo energetinį foną. Tireoidiniai hormonai prasiskverbdami tiesiai į branduolį inicijuoja informacinių faktorių sintezę, kurie aktyvuoja baltymo sintezę mitochondrijose. Mitochondrijos padidėja. Jų energijos sąnaudos sumažėja. Mitochondrijos pradeda utilizuoti viska – angliavandenius, amino rūgštis, organines rūgštis, ketoninius kūnus ir t.t. Skydliaukės hormonai stimuliuoja poodinio riebalinio audinio skilimą į gliceriną ir riebiąsias rūgštis, kurios patenka į kraujo apytaką. Be to skydliaukės hormonai netiesiogiai didina adrenoreceptorių aktyvumą (tame tarpe β-adrenoreceptorių).

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad šalčio poveikyje organizme vyksta medžiagų apykaitos pagreitįjimas, žymiai suintensyvinant oksidinimą ir padidinant šilumos produkciją. Palaipsniui, prisitaikant prie šalčio, organizmas stengiasi sumažinti energijos nuostolius. Tai pasiekiama didinat receptorių jautrumą. Tokiu būdu padidėja jautrumas tireoidiniams hormonams ir organizmas, atsakydamas į šaltį, ne tiek padidina tireoidinių hormonų išmetimą, kiek laikinai padidina receptorių jautrumą šiems hormonams.

Reaguodamas į šaltį organizmas vietoj β-adrenoreceptorių aktyvacijos ląstelėse didina cAMF (ciklinė adenozinmonofosfatas) kiekį. Pati β-adrenoreceptorių aktyvacija turi tik vieną tikslą – paleisti fermentą adenilatciklazę. Adenilatciklazė (esanti lqstelės membranoje) paleidžia cAMF sintezę, kuri ląstelėje ir sukelia visą kompleksą pasikeitimų. Prisitaikant prie šalčio organizmas, vietoj minėtos ilgos grandinės paleidimo iš karto aktyvuoja cAMF, o tai sutauto daug laiko ir jėgų. O aktyvuota cAMF iš karto sukelia anabolinius procesus raumenyse. Būtent cAMF yra pagrindinė „kryžminės adaptacijos“ fenomeno dalis. Todėl prisitakęs prie šalčio organizmas ir yra atsparesnis visiems krūviams – nuo fizinio iki elektromagnetinio.

Kalbant apie anabolinių šalčio poveikių pritaikomumą sporte reikia pažymėti, kad įprastas grūdinimasis – ilgalaikis būvimas žemesnėje temperatūroje leidžia tik prisitaikyti prie šalčio. Norint išgauti šalčio anabolinį poveikį (paleisti refleksinį-humoralinį mechanizmą) reikalingi trumpalaikiai didelių temperatūrinių skirtumų poveikiai. Apsipylimas šaltu vandeniu, šaltas dušas, plaukimas šaltame vandenyje – tai tokios priemonės kurios sustiprina anabolinius procesus. Tokias procedūras galima atlikti 1-2 kartus per dieną. Pertraukos reikalingos tam, kad organizmas turėtų laiko adaptuotis.

Labai svarbu pradėti grūdintis ne su šiltų vandeniu, palaipsniui mažinant temperatūrą, o iš karto apsipilti šaltu vandeniu. Tai reikalinga norint sukelti pakankamai stiprų refleksinį atsaką. Neužsigrūdinusiam žmogui nederėtų pradėti nuo viso kūno apliejimu šaltu vandeniu. Iš pradžių reikia apsipilti ranka iki alkūnių, vėliau pėdas, po to visą ranką, tada visas kojas ir tik po to apsipilti visam. Toks laipsniškas grūdinimasis nesukels peršalimo ligų net žmogui, kurio sveikata nėra stipri. Peršalimo profilaktikai galima naudoti adaptogenus arba β-adrenostimuliatorius. Tie, kurie skundžiasi kokiais nors lėtiniais uždegiminiais susirgimais, pradėdami grūdintis, gali naudoti didesnes vitamino C dozes (nuo 3 gr. per dieną).

Teisingai naudojant šalčio poveikį galima žymiai sustiprinti anabolines organizmo reakcijas. Tačiau, organizmui adaptuojantis prie šalčio, reikia palaipsniui didinti šalčio poveikio intensyvumą.

[Saxum]

Šis Tutkaus straipsnis atsako į daug klausimų ir bereikalingų ginčų. Jame pilna mokslinių terminų, jei jau EK4 labai jų norėjo 

Keik teko susidurti su tokio rango specialistais,  man nepasirodė jie diletantais. Todėl jei teigiama, jog jie lochai ir NESĄMONES šneka, belieka konstatuoti neišprusimo ir bezdžioniavimo (kažkur kažkas kalbėjo ir kažką nugirdau) faktą 

[Vilkatas]

Naturalu ir sutampa su gyvenimiska praktika

Šis Tutkaus straipsnis atsako į daug klausimų ir bereikalingų ginčų. Jame pilna mokslinių terminų, jei jau EK4 labai jų norėjo 

Keik teko susidurti su tokio rango specialistais,  man nepasirodė jie diletantais. Todėl jei teigiama, jog jie lochai ir NESĄMONES šneka, belieka konstatuoti neišprusimo ir bezdžioniavimo (kažkur kažkas kalbėjo ir kažką nugirdau) faktą