Na va, baigiau žiūrėti 5 valandas 14 minučių trukusį teniso mačą tarp Nadalio ir Verdasko.
Užvedė ant vienos mintelės...
Kiekvienas turi teisę rinktis, ar liepsnoti galbūt trumpiau, bet ryškiai ir pastebimai ir aukštai, vos ne iki medžių viršūnių, ar rusenti plėnyse - būti net ne žarija, o tiesiog plėnimi, kuri gali rusenti ilgai ilgai, bet vargu bau kas ją pastebės, vieną negražią dieną kas nors tiesiog ją užmins ir nueis, nė nesupratęs, jogei baigėsi kažkieno egzistencija... O tas liepsnojimas trumpesnis bus irgi nebūtinai, gal kam nors patiks laužas, malkų įmes - vargu bau kas nors plėnimis taip rūpinsis
Tai vat aš renkuosi liepsną, o ar EK4 renkasi plėnis, ar jas tik siūlo, nežinau. Man tiesą sakant dzyn, ar kada nors man atsilieps visas grūdinimasis, darbas su traumuotu keliu, nepaisant skausmo, bet tas akimirkas, kurias gyvenu, aš "degu". Ir kol manęs nesulaužys, aš nesulūšiu pati. Ir net kai sulaužys, kabinsiuos iš paskutiniųjų ir gal dar kartą laimėsiu - žinau, ką sakau, nes dabar jau tris kartus žvelgiau mirčiai į akis...
Kad ir tam mače, Verdasko susižeidė raumenį, porą žaidimų pašlubavo, paskui susiėmė ir velniškai garbingai viską užbaigė, nesvarbu, kad prakišo - jam plojo tūkstančiai atsistoję...
EK4 frazėmis mąstanti ypata be abejo vos susižeidusi susiimtų už galvos, prisimintų visas sinapses, genus ir vsio takoje, ir spruktų iš korto... Tik, savaime suprantama, ji spruktų ne iš Australian Open, o iš pirmos ar antros teniso treniruotės... Kas be ko, jūsų teisė rinktis ir tokį gyvenimą, kas norit
P. S. Asia, gal į tavo repliką atsakys šis mano postas, jei ne - sakiau "nebardzo rekomenduotina", bet tai nereiškia "negalima"
Greičiau priešingai... Jei tik norisi...
