Na tai pasidalink patirtimi... Kiek ishstovi raitelio padeti... Ash nekalbu apie tokius variantus, kai kazkas stovedamas peciu plote vos vos pritupia ir tai vadina raitelio padetimi...
Vat kai atsitosi dvieju peciu plote, kai kai sulenksi kelius tiek, kad shlaunis bus ne tai kad paralelios zemios pavirshiui, bet artimos tam, kai korpusas bus tiesus o ne susikuprines, tada ir bus galima shneketi apie mabu stovesena...
Rudeni priesh pabandes treniruotes su mabu, ash dariau treniruotes pritupimais... Darydavau po 150 pritupimu per viena karta... Tau tai mazas pasirengimas kojom? O kai pabandziau padirbeti su mabu, tai gana prasti rezultatai buvo... O stovesena, kurioje ash vos ne vos ishtraukdavau 2,5 min. buvo turbut ne mabu, o greiciau "stipraus šykiko padetis"... 
Pas mus tai vadinama Kiba Dachi, nors vertimas tas pat, ir tai, ką aprašei, atitinka. Su vyru kažkada varžėmės, kas kiek išstovės. Matyt, varžybinės nuotaikos pakėlė ūpą, šiaip ši stovėsena man kenksminga keliams, bet tada nekreipiau dėmesio. Išstovėjau 5 min 22 sek. Į galą kinkos drebėjo kaip šimts velnių, bet sunkiausia psichikai buvo maždaug 4 minutę, kai atrodė, kad daugiau nė sekundės, ir išvis kuo aš užsiimu ir kam tai darau (šiaip psichiką labai slėgė mintis, kad susitraumuosiu kelį galutinai, nežinau, kas būtų, jei turėčiau sveikus kelius). Stovėsena, nors ir drebančiom kojom, iki pat galo buvo švari Kiba Dachi (raitelio).
Beje: tai būtent psichikos treniravimas, nes vyras buvo tuo metu treniravęsis po keturis kartus per sav. keturis metus iš eilės be pertraukų, o aš nesitreniravus trejus metus išvis, galima sakyt, neskaitant vaikščiojimo. Jis išstovėjo 1 min. su kažkiek, bijau sumeluot. Fiziškai be abejonės yr už mane stipresnis. Bet ten stovint reik ir kvėpavimą sunormalizuot, (Denis
) , ir psichiškai sau įrodyt, kad stovėt reikia...
Užtat paaiškėjo, kad pirmo trenerio (ir dabartinio) psichikos grūdinimas nepasimiršęs net praėjus nuo trešų pas jį 10 metų
