Nelabai kas diskutuoja, bet aš pasireikšiu
Psichologinis pasiruošimas kiek supratau, tai prieš varžybas, t.y.kovą.
Pradėsiu apie save ir rimtesnius sportininkus, kurie pastebėjau irgi taip daro.
Dažniausiai visą savaitę prieš varžybas stengiuosi viduj nusiramint ir atrast harmoniją, paskaitinėju kokias filosofines knygas, kur randu gerų minčių, nuteikiu teisinga kryptim savo mąstymą. O jau vakarą prieš varžybas pamedituoju ir stengiuos visiškai nusiramint[rašau lyg viską labai išmanyčiau
].
Varžybų dieną stengiuos mažiau bendraut, o jau prieš kovą iš vis nebebendrauju.
Visada būnu šiltai apsirengus, t.y. kimono, treningas, striukė, kepurė ir pirštinės.
Nukrentu į kokį kampą ir guliu. Guliu guliu, mąstau mąstau
, neapsieinu be muzikos, kuri mane labai gerai ir kovingai nuteikia, priklauso ir nuo to, kas ją atlieką.
O tada ant tatamio, ir dingsta visos baimės, bet įtampa lieka, kurią reikia numalšint.
Sunkus tas psichologinis pasiruošimas ir įtampa baisiai vargina. Nei valgyt, nei gert nesinori.
Neseniai varžybose teko laukt savo kovos 4val., visą laiką įtampoj, nemaloni situaciją ir tas jausmas. Labai vargina. Kartais kovoj daugiau lemia priešininkų ir tavo paties psichologinis nusiteikimas. Tą kartą varžybose pasisekė. Visos kovos sėkmingos.
Žinau, kad dar reikia tobulėt tam psichologiniam pasiruošime, bet tai ne vienos dienos ar savaitės darbas. Viskas susiveda į mane pačią, į vidinę būseną beveik visą laiką. O dar daug dudoa užsispyrimas, noras įrodyt sau ir kitems, ką aš galiu ir kiek esu pasiekusi.
Ačiū už dėmesį
