Beje, nuvilsiu dar kartą egzotikos ir “krūtumo“ armijoje gerbėjus: šokinėjimas iš važiuojančio sunkvežimio yra draudžiamas ir baudžiamas!
Karininkai kaip tik griežtai stengdavosi įsitikinti, kad iš sunkvežimio su užrašu “liūdi“ (ne “verkia“, o “žmonės“ - rus.) kareiviai IŠLIPTŲ saugiai ir iš STOVINČIO!
Tarp kitko, kareivis žmogumi ir tebūdavo, kai tuo sunkvežimiu buvo vežamas - bent jau taip skelbė užrašas!
Čia kaip karvė virsta jaučiu, nes parduotuvėje prie mėsos parašyta “jautiena“...
Taip kad šokinėjimai iš sunkvežimio, plytų skaldymas, peilių mėtymas į “bėgantį taikinį“ arba šaudymas (akimis) į “krūtininę figūrą“ (rus. taip vadinasi vienas iš taikinių šaudyme), kaip ir VISA kita “pakazūcha“ - buvo kareivių asmeninės iniciatyvos ir suderinimo su valdžia post factum vaisius!
Kas iš to, kad aš per stalą praskrisdavau šuolyje, spirdamas į taikinį?
“-Sovietskij soldat dolžien lietatj tolko v poliotach, a v ostolnom on dolžien strogo sabliūdat i vypolniat ustavy i prikazy komandirov!“
Išversiu jaunimui, jau nemokančiam Tolstojaus ir Dostojievskio kalbos (bet mokančiam Turgenevo herojaus - mūmū...):
- Tarybinis kareivis turi skraidyti tik “skrydžiuose“ (žargonu tai vadinamos pratybos: “kuopa! Kelk, pavojus, renkis, rikiuotis, 45 sek., ramiai! Miegot, 45 sek. ramiai! Kelk, 45 sek., renkis, ramiai! Miegot, 45 sek...“
), o kitame jis turi griežtai laikytis statuto reikalavimų ir vykdyti vadų įsakymus“. O statutuose apie sunkvežimius - nieko nėra!...
Ir ačiū dievui!...
Ir neneigsiu, kad tokia iniciatyva karininkams vis tik buvo prie širdies...
Juk taip smagu pasipuikuoti savo “superkariais“ prieš kitus dalinius!
Juk kariai - VADO atspindys!
