Už tai per kepalą duot aišku negalima, tiesiog taip vaizdžiau parašiau, kad yra nemažai, kurie pernelyg nahališkai elgiasi net paprastose situacijose. Ne kartą matau, kad "svarbu man gerai, o kaip aplinkiniams - dzin"...
Tą ir vadinu “socialinio kontrakto“ arba bendro gerbūvio santarvės taisyklių pažeidimu. 
Juk jei žmogus laiptinėje rūko, kaip įpratęs - jau pažeidžia kitų teisės. Galima duoti į kepalą?... 
Ir aš anksčiau maniau, kad negalima. Bet pasirodo - PRIVALOMA! Ką ir padariau
. Žinoma, ne anksčiau, kaip išsikraustydamas iš vieno buto į kitą. Baisiai nepernešu rūkymų laiptinėje, nes tie dūmai, kaip visi žinote, žudo ir tuos, kurie nerūko. Na, tarkim aš stiprus ir greit nenumirsiu
. Bet jei nešuosi iš lifto į butą mažą vaiką, tie dūmai žudo ir vaiką. Vadinasi tas pyderas (atsiprašant), rūkydamas žudo mano vaiką. O už vaiką tai jau nedovanosiu. Žinoma, pirmas nepuoliau, nes teigiami herojai stengiasi nemalonumų išvengt
. Gražiai paprašiau jo:
- Būk toks malonus, nerūkyk ką? Nes ta šlykšti smarvė kenkia visiems, ypač mažiems vaikams. Rūkyk namie. Dėl manęs, namie gali net ir prišikt virtuvėje ant stalo.
Jis man labai nemandagiai ir agresyviai atsakė:
- Man nusispjaut, kad tau tai nepatinka.
Įsivaizduojate? Jam nusispjaut ant mažų vaikų, kaimynų, tame tarpe ir manęs. Jau vien už tai reikia duot per kepalą, bet mano humaniška prigimtis vis dar neleido, todėl tik ištraukiau iš jo rūkstančią cigaretę ir užgesinau jam į akinius. Tada įdėjau į marškinių kišenę. Kaip matote, aš tik gražiai paprašiau ir nenorėdamas prišiukšlinti laiptinės, nuorūką įdėjau jam į kišenę. Be to, tai buvo jo nuorūka. Jis tą cigaretę pirko, vadinasi buvo jos savininkas. Neturejau teisės jos iš jo atimti. Taigi, jo teisių aš nepažeidžiau, o jis manąsias jau buvo pažeidęs 2 kartus - pirmąjį rūkydamas, antrąjį įžeisdamas, sakydamas, kad jam ant manęs ir visų kitų nusispjaut. Maža to - kai dėjau cigaretę jam į kišenę, jis man smogė! Tiesiai į marmūzę :O. Kaip jums tai patinka?
Žinoma, aš tikėjausi to ir be vargo nuo smūgio išsisukau. Bet kas jam suteikė teisę rūkyt laiptinėje ir mane įžeidinėti ir dar bandyt primušti?
.
Kadangi jis buvo su akiniais, o aš net ir pavojingose situacijose išlieku humaniškas, tai smūgiavau jam į pilvą. Kai jis nuo kaifo pasilenkė, spyriau į subinę. Kaip vartininkas į kamuolį. Kadangi jis visai neskubėjo atsiprašinėti (o mandagūs žmonės juk visada pasitraukia nuo šaligatvio ir šypsodamiesi atsiprašo
), atitiesinau jį, prispaudžiau prie sienos ir smogiau dar kartą į pilvą. Šį kartą smūgis buvo geriau apgalvotas ir kadangi jis buvo prie sienos, jo atatranka buvo mažesnė ir smūgio efektas gerokai didesnis. Laidau jam išsidrėbt ir kol jis gaikčiojo kelias minutes, supyliau iš skardinės, kurią jis naudojo, kaip peleninę, visą turinį jam ant galvos.
Na, tai kas gi čia buvo daugiau, jei ne savigyna? Gyniau ne tik save, bet ir didelę dalį laiptinės.
