Matai, tai, kas suprantama kaip reakcija, yra nebūtinai tik organizmo gebėjimas reaguoti į priešininko veiksmus ar progas!
Reakcijos laikas - tai ir smegenų veikla. Prie stresinės situacijos, kada adrenalinas pasiekia optimalų režimą (čia aš taip sakau - kitam NEPRATUSIAM gali būti ir perteklius, tačiau pulsas tuomet netiesiogiai rodo jo išsiskyrimą ribose 115-145 dūžiai per minutę), prasideda toks keistas “laiko lagas“. Efektas, lyg matai viską sulėtintai... Kaip jaunas Mamontovas dainavo - “Jaučiuosi lyg sulėėėėtintam kineee“...
Taip yra todėl, kad “analizės centrą“ smegenys atjungia kaip nereikalingą, ir informacija iš aplinkos keliauja trumpesniu keliu: jutimo centras - komandinis centras (default). Iš čia ir kovos menų efemerinis “mąstymo be mąstymo“ siekis (na, geriau moksliškai, mano galva, į tai pažvelgti, nei apie mėnulius ir vandens paviršius svaisčioti - nors vaizdingiau, aišku, pastarasis...).
Visa tik problema, kad smegenų reakcija, nepratus prie šio adrenalino pliūpsnio, pagerės, tačiau tavo judesiai - kaip reakcija į vyksmą, gali ir nepagerėti, nors adrenalinas ir išskiriamas tam, kad jie greitesni ir stipresni būtų...
Aišku, su patirtimi priprantama prie adrenalino efekto ir išmokstama jį naudoti pozityviai ir sau. Su sąlyga, kad treniruotėse yra tas adrenalino efektas, o ne ritualizuota sąlyginė dojo kova...
Antra problemos pusė būtų grynai techninė. Gali būti, kad “atsilikimas reakcijoje“ yra prastos koordinacijos pasekmė, vikrumo, kaip fizinės savybės, nebuvimas, arba per daug komplikuota ir “kampuota“ technika pati savaime.
Na, koordinaciją gali išugdyti pagalbiniais pratimais, o ir nuolatiniu vis greitėjančiu tos pačios technikos kartojimu. Vikrumas savaime su tuo siejasi, o taip pat ir su bendru fiziniu išsivystymu, pirmiausia - greičiu, o po to lankstumu, jėga, ištverme...
O techniką reiktų peržiūrėti ir “nupjauti“ kampus, kur jie trukdo ar juos apšlifuoti. Tarkime, jei mokiniesi atlikti pirma bloką, po to smūgį, tai toks nupjovimas bus bloko ir smūgio vienalaikis atlikimas. Kaip, tarkime, karate iki “gimnastikos laikų“ ir buvo...
O žaidimai tikrai lavima reakciją ir tobulina smegenų reakcinį greitį - tam ir pilotams visokie simuliatoriai padaromi, ir šauliai greitošaudą taip lavina...
Kiekviename pokšte yra dalis pokšto, kaip sakoma... 8)
