Kadangi man nesimiega, bandžiau išbandyti meditaciją be minčių. Ir kaip supratau, jums, Smaugly, ši meditacija pavykusi.
Tai kilo vienas esminis klausimas: ar išvis jokių minčių turi nelikti? Jokių jokių, nė vienos? Nes tada dar įsivaizduoju įėjimą į tokią būseną, tarkim, bet neįsivaizduoju išėjimo iš jos - jei nėra minčių, kaip prisišaukti mintį, kad metas meditaciją baigti? Gal tada taip ir liksi amžiams va toks va - be nė vienos mintelės... Teoriškai tai juk turėtų būt dar pavojingiau nei hipnozė, ten visų pirma kažkokios mintys lieka, tik tu apie jas neprisiminsi pabudęs, o antra, tave kažkas iš jos išveda...
O gal tiesiog ten turi būt kokia nors viena vienintelė mintis, bet tik niekur toliau nevedanti ?
Nu pvz. kažkur girdėjau, kad rytiečiai koncentruojasi į mandalas medituodami, nu tai vis tiek turi išlikti mintis: čia mandala, ar kažkas panašaus, grubiai tariant.
Arba siūloma koncentruotis į kvėpavimą, į įkvėpimą iškvėpimą, tai čia irgi mintis, tas koncentravimasis... Nesvarbu, kad prie nieko toliau neprivedanti...
Tai va tokie rytiniai apmąstymai. Beje, toks vaizdas, kad kažkur 5 sekundėm pavyko visas mintis išvyt iš galvos - buvo toks pojūtis, bet paskui supratau, kad buvo viena mintis - aš esu instrumentas, per kurį plūsta pro šalį važiuojančių troleibusų ūbavimai (nors ta mintis nebuvo išreikšta žodžiais, bet jei taip jaučiausi, vadinasi, mintis buvo?)
P. S. O gal tikrai reik atskiros meditacijos temos? Kažkaip visa tai jau su psichikos grūdinimu man nelabai siejasi... Nu nibiant su psichologija...