Kenkejau, sakyciau gal baime ir nugalejai, bet savo ego tai pamaloninai ir jauties didvyris.
Baime tuo metu buvo nugaleta (laikinai (turbut pasamoneje), matyt adrenalinas uzvire). Ji niekur nedingo (ji ir dabar yra), bet kaip esu sakes kaip isveda is veziu (o tai atsitinka labai retai) tai baime dingsta, mintys kazkur iskeliauja, aptemsta protas (kaip matai tik agresoriu, o aplinkui juoda), apie pasekmes negalvoji (nes tuo metu tik agresorius rupi), bet tai jau labai retai
Ir tai butu nieko nebuve, nes tik atbegau ir voziau is alkunes tiesu i nosi. Tas lyg gavo laikina nokauta (jeigu gerai parasiau ?). Viskas butu tuo ir pasibaige, bet matai ereliui neuzteko ar galvojo, kad pajegs man atgal duot, tai pradejo putotis, o man to ir uzteko iki finalo. Seke (ismokau kaip tik vakarykstej treniruotej) antras tiesus smugis gazdinantis is kaires, tada tiesus is desines ir is apacios kablys su kaire, o jau tada automatiskai viskas ejo. Kazkaip pajegiau sustot laiku nepridares dideles zalos. Pakako kraujuojancios nosies (nenustebciau, kad butu luzus (po smugio is alkunes)), po akim melyniu ir slubuojancios kojos
Gal aplinkiniam ir atrode didvyriska gelbeti invalida zmogu, nes ne vienas, net policijos iskviest nesugebejo ar siaip mestelti replika, kad iskviesiu policija... As asmeniskai taip pamaloninau savo ego tik del to, kad senai butent tam ir norejau snuki pagrazinti (jo draugeliai, kurie pabego irgi ateiti bus pamaloninti), bet dar nebuvo iki reikiamo momendo isvede is kantrybes... Be to ir treniruoteje siek tiek susibiesinau, gal ir tai truputi pastumejo i tai
Bet kas svarbiausia ! Tai, kad dabar butent tas kas gavo, ilgam pamirs, kad prie to zmogaus listi negalima...
Kas nejaucia baimes, tas smegenu neturi, savisaugos nebera ir kaktomusa eina mirciai i nasrus.
Tuo metu tikrai tos baimes nebuvo, nes zinojau, kad pajegsiu duot ir nedaut atgal, arba gaut minimaliai... O jeigu butu tokia situacija, kad nezinociau ar gauciau atgal ar ne tada ta baime liktu su manim ir taip nepulciau kaktomusa, o dar pagalvociau ar verta zodziais ar kumsciais...
Blaivaus mastymo neber, o tokiu atveju ir pats gali malku gerai gaut ir kita gali taip suzalot, kad nuostolis bus padarytas didesnis nei visas tas ivykis.
Tavo tiesa, bet jeigu ten butu koks girtas ar dar bala zino kas tada dar pagalvociau. O cia pagalvok zmogus su negalia, kuris ne muses nenuskriaustu ir tikrai neapsigintu... Jam likimas pagailejo sveikatos, o cia kazkok atsiprasant py***as ims ir toki zmogu uzgaulios ? Cia tas pats, kad as dabar is senyvos moteriskes saipyciausi, ja zeminciau, o blogiausiu atveju imciau ir primusciau ar tiesiog stumciau taip, kad aukstielnyka virstu. Cia zmogiskumo reikia tureti. Jeigu tokie asilai neturi tai gal verta ikalt jiems i galva tai ? Manau kokiam menesiukui pavyko... O jeigu ir vel kartosis tada manau neuzteks tik kumsciu...
Reikia jaust riba iki kiek gali leist kumscius, jei baimes neber tai ir kumsciams ribos neber.
Sitam atveji laiku sustojau ir tikrai tuo dziaugiuosi... Cia dziaugiuosi del saves, o ne del to kuri musiau.
Kaip varstotas sake, zek, kad nepasodintu per baimes nebeturejima.
Na pasodins tai pasodins, zinoma uz durna galva, bet bent zinosiu, kad nebereikalo...
