Manau apie emocija per kovą tiks čia parašyti....
Tai vat šiandien susimasčiau, kokia turi vyrauti emocija ir bendra būsena per kovą. Šiandien nuo vienos merginos gavau pastabų, kad aš per daug įsitempusi ir per daug agresyviai puolu ir sakė kad kai kurie žmonės gali suprasti tai kaip piktybiškumą, ereliškumą kažkokį. Nors aš iš tikrųjų nejaučiu jokio pykčio, kaip tik bijau pulti nes dažnai kaip tik tuo momentu kai puolu prasileidžiu smūgį. Aš mintyse save skatinu, nagi nagi nebijok pulk ir kai išdrąsėju tada padarau kokį nors staigų ar stipresnį smūgį su tikslu pataikyti , gal dėl to kažkam gali pasirodyti, kad aš keršiju už tai, kad mane sumušė, bet tai netiesa. Pykčio aš nejaučiu niekada ir tuo labiau nenoriu atrodyti per daug agresyvi, todėl labai nemalonu buvo sulaukti tokių pastabų. Bijau, kad jei atsipalaiduosiu tai nebe apsiginsiu visai ir tai mano smūgiai, spyriai ir stovėsena yra makaronai, tai jei atsipalaiduosiu ir pulsiu ir ginsiuosi vienodu tempu, mane sudaužys....
Gal, kas nors galėtų patarti kaip išlaikyti draugišką įvaizdį kovoje (kad žmogus nepagalvotų kad nori jį užmušti, o tiesiog noriu su juo pasitreniruoti) bet negauti į galvą. Gal dar kol esu naujokė iš anksto atsiprašyti, prieš kovą pasakyti, kad aš nauja dar nelabai valdau kūno ir emocijų ir kad nesu piktybiška?
