Kada lenda visokie bendraut, tai man dažnai suveikia pozicija tiesiog tokiem pasakyt tiesą:,, žmogau, aš labai pavargau per dieną ir neturiu jėgų su tavim bendraut". Kažkodėl suveikia dažniausiai
Manau vienas iš geriausių patarimų
Pirmoje situacijoje, suprasdamas, kad neturiu net teorinių šansų, nes esu girtas kaip tapkė
, pakėlęs butelį pasakiau "žiūrėk, aš su mergina, tad negadinkim jai vakaro, tačiau jei pageidausi, galime susitikti tau patogiu metu ir viską pabaigti išsiaiškinti".
Taip viskas ir pasibaigė.
Antruoju atveju, suprasdamas, kad bėgt nėra kaip su nešamu alumi rankose (parduotuvėje neturėjo maišelių
), o ir bendrai, kas bus, jei sutiksiu tą žmogų dar kada (jeigu karais jis mane prisimins). Ramiai sustojau, pastačiau dvi alaus skardines, vieną stiklinį butelį ant žemės, o antrąjį stiklinį butelį į ranką. Pasiėmęs jį už gurklio, nudaužiau į šalia buvusią akmeninę tvorą. O tuomet - sparčiu žingsniu į jį sušukdamas "nu, ateik čia". Jis tai pamatęs tepaskė "eik tu ***, debilas" ir ristele į pusę iš kurios atėjo.
Trečioje situacijoj, po smūgio, tęsiasi "diskusija" į mano pusę ir smūgiavęs išeina į lauką, lieku su didžiuoju prieš aky. Nusprendžiu eit į lauką ir žiūrėt, kaip viskas rutuliosis. Vienaip ar kitaip, esu nusiteikęs vengt kovos, nes gyvenu netoliese - neparanku.
Išeinu į, lauką. Jie stovi atokiau nuo įėjimo ir traukiu savo keliu. Vis tik jų entuziazmas dar neišblėsęs. Didysis, nusirenginėdamas striukę, užkerta man kelią. Mažasis dar kartą man smogia į koją. Vėl nesijaučiu - pajautęs. Kol didysis mane keikia, aš atsisukęs į mažąjį agresyviu tonu "kas yra, ***?" tuo metu didysis, pasikeitusią mano išraišką ir nusiteikimą įvertina užsipuldamas savo draugą "*** čia spradaisi, raminkis", aš dar kartą užduodu klausimą "kas yra". Didysis atsako, jog pasirodo mane "maišąs" su kažkuo. Jo klausiu - "tai kaip čia vertint tą spardymąsi, jei dabar perpisčiau tavo draugeliui?" Jis man sako "tai davai, pisk" Aš - "aha, ką tu tada darysi?" Tas - "nieko". Ir aš baigiu visą įvykį "tai gal skirstomės dar kol visi galėsim ramiai teliką žiūrėt?" Didysis kišą spaust ranką, paspaudžiu, mažasis lieka ne viską matyt supratęs.
Taip viskas ir baigėsi.
Dar noriu, jog čia diskusija nesibaigtų.
Klausimas " ar pistoleto rankena matosi- tada gal ir nutylės žmogėnas." ką keistų pistoleto rankena, kai šiandien kiekvienas dundukas žino, kada gali prieš jį ginklas būt panaudotas ir kada ne?
Neskaitant fakto, kad ta parduotuvė buvo pasirinkta dėl laiko stokos, nes buvo prieš pat 22 val. ir iki sekančios eiti nebebuvo laiko, ko pasekoje įšokęs į kedus ir džinsus, ginklo nesidėsi. Nesidėsi, netgi jokios savigynos priemonės, apart dujų balionėlio, kurį galimėtų įsidėti, jei rengtis striukę.
Tačiau, netgi turimas balionėlis, teleskopas (galbūt) esmės nekeistų, kad konfliktą išspręsti taikiai, nes viską apsunkinanti sąlyga tampa, jog tai yra rajonas, kuriame dar teks gyventi kurį laiką.
Kaip pradžioje minėjau, mane tai privertė rimčiau susimąstyti, kas būtų, jei situacija būtų dar sudėtingesnė, jei netgi geriausi derybiniai įgūdžiai ir juokingiausi "prikolai" nepadėtų? Kažkaip su vienu smarkuoliu - bėdų nėra, tačiau kai kalbame apie 2+?