Manau kalba ejo apie varzybas.O del pabraukto sutinku.Tik kad puikus techninis ir fizinis pasirengimas be psichologinio pasiruosimo irgi nedaug naudos duoda.Tiek varzybose tiek gatvej.O kalbant apie gatve galioja tas pats:pasivaiksciok po pavojingus rajonus, "pasirauk ant chebros" ir po keliu mustyniu jau ir gatvej baimes ir itampos nejausi.
nejaugi? na jeigu kalbat is savo praktikos, tada patikesiu, bet jei tai teorija 'kaip butu jeigu butu', tada.. netiesa. gerai subaladotas rimtos chebros 'shustresnis' netapsi, priesingai isivarysi 'kompleksa' ir bijosi dar kada ant tokios chebros uzsiraut. nors taip buna ne visiems, bet daugumai. tiesa rasau irgi ne is savo patirties, bet is kitu patirties. ne vienam ereliui atsirado toks 'kompleksas'. pvz: vienas mano erelis klasiokas apsiramino gaves peiliu tarp sonkauliu.
kiek mustyniu gatvej turetum visiskai baimes ir itampos niekada neatsikratoma, o ir sumazeja ta baime/itampa tik su salyga, kad dazniau duodi negu gauni (kiek tai imanoma besiraunant ant chebru? na ziurint kas per tokie esame). daug dazniau. gatve tai jau visai kita kalba, psichologinis pasiruosimas gatvej ir varzyboms labai skirtingi dalykai. gatvej, skirtingai nei varzybose kova vyksta daugiau psichologiniam lygmenyje. pirmiausia cia samoningai stengiamasi moraliskai palauzt, 'paimti ant stracho'. todel daznai geri varzybininkai gatveje nelabai ka parodo. jau nekalbu apie tai, kad nera referio, kuris sustabdys 'koju baliu', kova su visiskai neprognozuojama baigtim, kur gali atsirast ginklai, visiskai kita atmosfera nei ringe ar ant tatami ir retai vyksta 1vs1 - bet apie viska sita paprastai velentis i mustynes nesusimastoma, todel tas nesudaro psichologinio barjero 'pirmam kartui'. o viska sita patyrus savo kailiu, ant sekancio karto atsiranda savisaugos reakcija
o su varzybom viskas kiek paprasciau, ten labai blogai paprastai nesibaigia, todel laikui begant pasidaro ne taip baisu. betkuriuo atveju pasiruosimas gatvej ir varzyboms yra gana skirtingi dalykai ir tai skirtingos temos.
