na, 100kovu nera paprasta...mums tai butu-daugeliui-nepakeliama.Ojamai?nzn ar buvo bent vienas is to 100 kuriam jau vien nuo minties, kad kausis su Ojama , nedrebejo sirdis.bukime saziningi bent pries save-yra zmoniu, kuriais mes gerimes, stengiames bent kiek buti panasus i juos...ir reiktu su jais susitikti kovoje.sunkoka butu nugaleti ta jausma.na, gal ne baime, pagarba, bet kazkas butu...Ojama tuo metu ivedinejo labai daug naujoviu i savo stiliu, todel kovoti pagal savo taisykles jam nebuvo sunku.daug sunkiau buvo kovoti kitiems-po jo.nors kada isena japonas 5-6 danu, pagal ju intelekta, 1-2 dano meistras jam nesipriesins iki paskutiniu...stebejote japonijos cempus?jei finalas, laimes aukstesni dana turintis karatistas!gal yra kokia isimtis, bet tai isimtis...jauciai?na, reklamai tai padejo, bet ne daugiau.jiujitsu istorijoje yra meistras, kuris jauciui darydamas pakirtima per koja, ja ...nulauze.ne smugi, o pakirtima!gal cia jau galima izvelgti ir kazka daugiau nei reklama.taip, laikant dirzus, kada kovoji 20-30 ar dar daugiau kovu, buna sunku,ne visi nori tave paguldyti i pavesi, o gultis nesinori:)))
