Vakar irgi konfliktinę situaciją apturėjau su šunim, gelbėjau moteriškę
Ainu, škias, į Dojo vedamą vaikų triešą dukros pasiimti, prie pradinukų mokyklos tik bac kažkoks pusvilkinis į kojas ka šoko energingai lodamas, aš telefonu eidamas kalbėjau, tik užrėkiau ant to šuns perpykęs, tas atšoko vėl bando į kojas, kelis kartus paspyriau į orą, parėkiau ant jo ir įėjau į aptvertą mokyklos teritoriją. Toliau kalbu, einu, žiūrau – moteriškė eina ir ant jos tas šuo. Moteriškė piegt pradėjo, nu ką, padėjau telefoją į kišenę, einu tvarką daryt. Ant to šuns užėjau garsiai šaukdamas, ale su tokiu neapykanta, kad šuo kaip nuo kokio demono atšoko per kelis metrus
Baimės jokios, tik noras pagauti ir suplėšyti rankomis tą šunėką. Šeimininkas iš kažkur išlindo, sakau "blt... p.... ...... ...... ..... ..... ..... ...... ...... ..... .... (apie 200 kartų) pasijamk tą šunį, o tai nudobsiu ir tave ir tą šunį". Ans sako – "nu jūs neerzinkit jo"... "Oi ***.... (dar 200 kartų), jei staigiai nepasijami tai tuoj pat abu nukepsiu arba nusmeigsiu su peiliu"
Nu pasijamė tą šunį, ir nuėjau, moteriškė minutę stovėjo stabo ištikta nejudėdama, paskui atsigavo ir dar padėkot sugebėjo
Tai va, kokis nuotykis. Kas keisčiausia, visiškai nebijojau to šuns. Esu laikęs ne vieną, žinau ką jie sugeba, aišku, tas šuo ne koks Vokiečių aviganis ar rotveileris (nekalbu apie pitbulius ir Kaukazus), bet visvien toks podidis ir jei jau būtų kandęs, tai visviena nemalonu. Buvo tik toks pyktis baisus, matyt šuo tą pajautė, kad labai taip atšoko ir per saugų atstumą lojo, nors pradžioje tai visai palei kojas šokinėjo.
