Reikia ne kalbėti apie kovos meną, ne skaityti ir ginčytis apie dzen'ą, bet kovoti, kovoti, kovoti. Atiduoti kovoje visas jėgas, visą energiją, visą sielą. Pamirštant save, savo kūną, savo skausmus, savo mintis, savo problemas, savo ego... Ištirpti kovoje.
Pons...
Viens ish Dzeno teiginiu-ideju yra ta, kad nebuk prie nieko prisirishes, o pons esates prisirishes prie kovos ir panashiai...
Na pasake M.Ojama (jei mano skleroze neapgauna), kad Karate yra Dzenas, bet tai dar nereishkia, kad Dzenas yra Karate!
Ir ish viso ka turi bendro dalyvavimas rungtynese ir atsisakymas nuo savo Ego?
Galima siekti dzenishku tikslu per kovos menu praktika, bet tikrai ne per dalyvavima MMA ir panashiuose "renginiuose".
P.S. Na gal vienetai ir sugebetu dalyvavima MMA paversti i dzen praktika, bet tik
vienetai!