Kažkada berods Asia puikiai parašė: mokytojo užduotis yra SUDOMINT. Susidomėjimas yra kuriamas, o ne nukrinta iš dangaus. Aš gi nesakau, kad treniruotės turi būti lengvos. Rašiau, jog vietoje to, kad svarstyti sunku ar ne, geriau stengtis, kad būtų įdomu. Tada ir to sunkumo gali nepastebėt, o kai pastebi - jis netrukdo
Perėjau per daug trenerių. Sąlyginai (per 5, plius dar visokie atvykę meistrai, sumoj gautųsi, kad dirbta beigi bandyta dirbti maždaug su 10 skirtingų žmonių).
Vieni spaudė labiau, kiti mažiau, likau ten, kur fiziškai sunkiausia ir reikia daugiausiai pastangų, bet - esmė - ten žiauriai įdomu
Tikiuosi, treneris kaip svečias neperskaitys, na, jei perskaitys, gal pamirš iki to laiko, kai grįšiu
, bet vadinu jo treniruotes gerąja prasme "cirko vaidinimais".
Pavyzdžiui, būna, kai tau kur nors kitur ilgai ir nuobodžiai kala, jog tu darai negerai, o tu vis tiek nesupranti, ką tu ten negerai darai ir kodėl negerai, (tiesa, kai kurie išvis nepastebi, ką tu darai negerai, bet čia kita istorija)
o mūsų treneris išsimiklinęs taip "išparodijuot" tą neteisingą veiksmą, kad tai, ką darai negerai, supranti momentaliai, gan smagiai, nors ir truputį skausmingai, bet nieko, ir, svarbiausia, kartot negerybių ir vėl pakliūt į "parodiją" nebesinori
Taip kad sudominus net ir mokymosi procesas gerokai paspartėja
, nekalbant apie tai, kad į treniruotes eini kaip į šventę, ir nesvarbu, kad paskui gal skaudės raumenis ar dar kas nors bus...
