Žinot, papasakosiu aš jums tai, ką man Ilja Jorga (žr. Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti ) pasakojo.
Kai jis dar buvo jaunas ir gražus, tai turėjo progos pasitreniruoti ir pas “Shotokano tigrą“ Kanazawa-sensei (SKFI dievas). Kanadzava prieš Kalėdas (veiksmas Prancūzijoje) turėjo tokią tradiciją, kad išvakarėse esančioje treniruotėje pasakydavo, kas sėdės kurioje vietoje prie stalo su juo per tradicinius Kalėdinius pietus pagal japonų hierarchiją (iš dešinės - svarbiausias, šiam iš dešinės - mažiau, ir t.t.). Aišku, paskutinėje treniruotėje išsiskirti iš kitų tarpo ir atkreipti jo dėmesį buvo daugiausiai galimybių...
Du tuo metu stažavęsi DIDELI jankiai (2-3 danai) sužinojo apie tai, ir nusprendė griebti jautį už ragų (ne apie Oyamos bulius kalba).
Genijai!
Jie iškvietė sparingui patį Kanadzavą!!!...
Na, Kanadzava labai apsidžiaugė...

Sako jiems:
- O kam čia taip laiką gaišti? Tai gal aš iškart, ne po vieną, su abiem jumis ir pasparinguosiu!...
Visi taip į šalis tatamio kaip krabai išsilakstė ir sutūpė (pagarbiame siaube...

).
Kanadzava nusilenkė drąsuoliams, lenkiantiems jį daugiau nei galva, bet tose galvose mažai košės per abu turinčiuose, iš garbingos ir išdidžios dešragalvių šalies, ir kaaaaaaad kalė mae-geri (spyris pirmyn) vienam jų, stovinčiam kiek šone...
Tas nuskrido ir prilipo prie sienos (salė nedidelė buvo)!
Toliau Jorga sako, kaip filme viskas: jankis be sąmonės nučiuožinėja siena, o Kanadzava jį vėl “užspiria“ aukštyn, iškart atsisukdamas kovinėje stovėsenoje į kitą dešragalvį, netekusį amo ir sustingusį iš siaubo, matant tokį vaizdelį...
Paspardė taip mirtinoje tyloje kiek ir, kai tas nuslinko iki grindų, jau nebevargo... Tai anas snukiu taip BUMBT į grindis, išsitiesęs visu ūgiu...
Kanadzava:
- Jorga!!!
- Os, sensei!
- Vandens!...
... Sako, kad abu gudručiai dar tą patį vakarą išvažiavo namolio - nelaukė nei kitą dieną vyksančios Kalėdų “puotos“ su Kanadzava... :peace: