Labai gera tema, mano galva!
Būtina padiskutuoti, nes nuo kultūrų skirtumų čia galima pereiti ir prie kūno kalbos ir tikrų ketinimų, ir ką su jais veikti svečiose šalyse arba prie vietinių etninių mažumų (o, tuoj su ES čia jų bus dar daugiau!...
)
Siaip kas lieca tuos kelio uzstojimus panasi situacija yra istikusi ir man (manau, kad daugelis yra i panasias pakliuves). Skirtumas tame, kad as prie to dar buvau svecioje salyje - pas arabus (tikrai nieko pries juos neturiu).
Užstoti kelią - normali ir natūrali reakcija visur, kai norima atkeipti konkretaus einančiojo dėmesį. Kita technika yra šūksnis - bet tai atkreipi visų apilinkinių...
Tiesiog temstant grizinejau su brangiausiaja priesaika namo - gatveje buvo nemazai stoviniuojanciu zmoniu tiek praeiviu. Kadangi buvome ryskiai nevietinai, tai aisku uzkabinimu budavo daug ir iviairiu, bet naudodamiesi vietinio gido patarimais, tiesiog nekreipdavome demesio.
Tarp kitko, anuose kraštuose tai yra normalus bendravimo su aplinka būdas...
Skandinavijoje iš viso visi kaip žuvys, o vakariečiai taip bendrauja dažniau tik darbe su kolegomis (“labas, kaip laikaisi“ - ir pan.). Lietuvoje net su kaimynais retas taip kuris...
Tad aš esu kaimynų požiūriu arabas...
Staiga man pries nosi isdygo vienas aukstas ir atkises ranka pradejo savo tiriada - labas is kur , ka cia veikiat ir t.t.
Supranti vietinę kalbą???... :shock: Ar tiesiog iš konteksto?...
Pabandziau apeiti, bet jis nepraleidzia su uzsistodamas kelia. Aplinkui jau ir keli itartini zmogystos susirinko - gal draugeliai kokie - balazino.
Bendrauti žmonės nori labai...
Ypač vakare, kai po siestos karštis nukrenta ir visi atkunta...
Per visa buvimo laika buvo panasiu situaciju, pasisveikinu, apsikeiciu keliomis frazemis ir begu toliau. Todel manau ir dabar- paduosiu zmogui ranka - apsikeisiu zodziais ir tiek ziniu.
Su tais rankos padavimais tai atsargiau reiktų. Kitą kartą geriau neduoti, o, kad neįžeistum, prisidėti prie širdies, linkčioti “zajas-zajas“ ir šypsantis po truputį tepti slidukes...
Ranka tai padaviau, o jis nenori paleisti ir tiek - stipriai suspaude, kita ranka pakabino ir mala savo. Aisku - iklimpau.
Tai jau taip.
Kita vertus, arabai ir pan. kraštų žmonės (“Vostok - dielo tonkojie, Petrūcha!“ - iš “Baltoji dykumos saulė“) mandagumą rodydami antrą ranką visada prideda! Ten mandagus sveikinimasis yra dviem rankomis. (net Tailande šią problemą mandagaus dviejų rankų sveikinimosi vietiniai, labai religingi budistai, laikantys kairę “nešvaria“, taip sprendžia, kad prideda lyg atsargiai, iš apačios...)
Ir, tarp kitko, mes artimesniam ir žmogui, kuriam simpatizuojame, darome tą patį, tik kiek kitaip išreikštą, lengvesniu kontaktu, ne sučiupimu, kaip pietiečiai ar musulmonai: plekšteliame kita ranka į jo plaštaką, dilbį, žastą arba petį. Ir kuo tas žmogus labiau patinka, tuo tas plekštelėjimas yra aukščiau.
Gal nesusimąstome, bet tai tiesiog normalus bendravimo ritualas, kūno kalba.
Toje aplinkoje tau rodė dėmesį ir mandagumą, nors ir itin įkyrų... Aišku, visada reikia būti budriam - arabai kaip ne kaip...
Kazkaip instinkytviai (vis del to aciu aikido pagrindams) issukau savo ranka is jo letenu ir ramindamas zodziais tipo mums malonu pabuti, bet mes skubame, atsiprasome ir pan., ISSISTUMIAU is rato. Tiesa sakant stumiantis reikejo panaudoti gana daug jegos.
Kada iš sugėrovų kompanijos pabandyk išsistumti, kai tavo eilė lenkti taurelę, jie įšilę ir nori bendravimo...
Situacija panaši. O kadangi kūno kontaktą jie kitaip vertina ir suprana, nei mes, tai viskas normalu.
Ech, kaip aš dabar su nostalgija prisimenu tokią lotynų amerikietę Džesiką iš Nikaragvos per Black Reunion Day... Ant bordiuro vietos - kaip ant bėgių Čiapajevui su Petka, o ji prisėdo prie manęs ne per gerą metrą, kaip skandinavė kokia, ne per pusmetrį, kaip pas mus įprasta, o... taip..
PRISIGLAUDĖ! :O Ir, kas svarbiausia - be jokių užpakalinių minčių!!!
Bet tai aš gi gyvas sutvėrimas su kitokiu kultūriniu tokio prisėdimo mano intymioje zonoje supratimu...
Labai sunkiai valgėsi tas hotdogas - vos nepaspringau...
Taip kad arabai nebūtinai turėjo įsižeisti, kai išsistūmei iš rato. 8)
Aisku, bendrame kontekste atrodo gal ir saviozudiskai, bet kito sprendimo nemaciau.
Tai kad nėra blogų sprendimų - tik ne laiku ir ne vietoje...
O taviškis labai atitiko bendrą kontekstą...
Kita vertus - itariu, kad pas juos, kaip kita kultura gal sioks toks kontaktas toleruojamas - bala zino.
Taip, tikrai kūno lietimas pas juos labiau toleruojamas bendraujant vyrams. Kitaip būtų, jei taip pabandytum prisiliesti prie kokios moters su čadra...
Tarp kitko, prieš porą metų man vienas instruktorius iš JAV Diplomatinio saugumo tarnybos pasakojo, kaip jis Japonijoje, kur buvo seminare, per pertrauką praleido, natūraliai - jo galva, moterį pirmiau pro duris, lengvai pridėjęs savo ranką prie jos nugaros kiek aukščiau kryžkaulio... Jis pats yra toks “pietietiško“ šiek tiek temperamento, o ir judesys jo buvo natūralus, nieko nereiškiantis ypatingo, tik padrąsinimas praeiti pirmai, nes Japonijoje moterys praleidžia vyrus - ne atvirkščiai...
Spėkit reakciją...
Ji tiesiog susitingo, lyg stabo ištikta ir tokiomis va išsprogusiomis akutėmis, nepaisant jų genetinio siaurumo: :shock:
Šis gestas Japonijoje reiškia, kad vyras kviečia moterį į lovą. Kaip prostitutę...
Va tau ir “diplomatinė“, va tau ir “galantiškas vyriškis“, va tau ir kultūrų skirtumai...
Sako, atsiprašinėjo jos visą likusią savaitę kiekviena proga. Ir iki dabar tą prisimena su sąžinės graužatimi (kaip ir prisimena, kaip prieš 10 metų susilaužė ranką Vilniaus oro uoste ant tik ką išplautų slidžių grindų, kur visi slydinėjo, o perspėjimo nebuvo jokio, ir kokie prasti traumatologai, nepaisant parinktų “geriausių specialistų“ jam, Lietuvoje, po kurių “kvalifikuotos priežiūros“ jam JAV teko po to kelias operacijas alkūnės linkyje iškęsti).
Taip kad reikia gerai žinoti ne tik kultūrų skirtumus - tas galioja bet kuriai aplinkai ir net subkultūrai: tarkime, kalėjimo kameroje reikia dar ir žinoti, kam ranką privalu paduoti, jei nenori patirti smurto, kam geriau iš viso nepaduoti, o kam gali duoti, o gali ir ne...
