Prieš 8 metus kažkiek lankiau Uechi Ryu karate.Ten kūno grūdinimas šiek tiek akcentuojamas.Nesikabinėkit prie žodžių, kitose mokyklose tai daugiau ar mažiau taip pat yra.Teko dalyvaut ne viename pasirodyme, kur vienas į kitą laužydavom pagalius ir visiems buvo linksma ir smagu. Tiesa, pagaliai ne iš kietmedžio, bet tikrai storoki ir neįpjauti. Todėl drįsiu pareikšt porą žodžių apie kietą smūgių priėmimą.
Per neparuoštą raumenį smūgiuojant lazda, raumuo gali trūkti arba bus neatremtas smūgis.Naudojant tam tikras treniruočių metodikas, jau po kokių 3 mėn. galima kūnui "pagaminti" vienokius ar kitokius "šarvus". Svarbu dirbt nuosekliai, pastoviai, neperliankiant stiprinti. Kaip minėjo buvęs treneris, pasikeičia net šiek tiek pačio raumens struktūra. Jei trumpai, tai neužtenka vien tik raumenį vargint įv. fiziniais pratimais. Būtina atlikinėti uždaužymus. Tuom ilgesnį laiką neužsiimant, "šarvai" kažkur dingsta.
Pagalių laužymas per raumenis - tai tik testas ar smagus šou. Paklauskit Pitbulio, kovoj dėl būvio reik smūgiuot per kaulus ar raumenų jungimosi vietas.
Palikim pagalius ramybėj. Pav. draugiškame šparinge smūgiuojam priešininkui į šlaunį. Gatvinis variantas labiau tiktų ties keliu ar arčiau dubens. Į pilvo apačią draugškoj kovoj taip pat juk stengiamės nesmūgiuoti. Taip kad kovoj geriau nepriiminėt kietai smūgių,jei yra galimybė, nes gali ir nepasisekti. Nors yra vienas iš bajerių, kai nesiblokuoji, neišeini ar pan., bet kietai priimi smūgį. Kol priešinikas dar nesugrįžęs į pradinę padėtį-tuom pasinaudoji. Aišku, jei smūgiuojama į galvą, tai netinka.
