Jau kokius trejus metus duodu kraujo, tik dabar jau apie metus turiu petrauką. Silpna pasidarė tik kartą, kai naktį pašokusi iš lovos skubėjau į virtuvę atsigerti.
O šiaip tai tą pačią dieną po kraujo davimo ir sportuoti ėjusi, ir į per naktį trunkančią kelionę traukiniu išvažiavusi ir nieko. Tačiau, įdomus dalykas, jei organizmas dar nepasirengęs vėl donorauti, mintis apie donorystę atgrasi - atrodo kūnas per pasąmonę nenori jo duoti, kol nepakankamai ir nepakankamai gero prisigaminę.
Pritariu nuomonei, kraujo donorystė yra savotiška liga - kai kuris laikas esi nedavęs, pradedi to norėti. Davus kraujo tarsi atsiranda naujos energijos, skysčių netekimas atsistato, rodos, per savaitę, kraujas vėl subręsta per kelis mėnesius - tampa tos pačios kokybės kaip prieš davimą. Sakoma, kad duodamas kraują kūnas patiria šiokį tokį šoką, todėl tai stiprina imunitetą, tad donorai sveikesni. Nežinau, ar tai tiesa, bet jaučiuosi gerai. Argumentas už yra ir tai, kad kraujo centras nemokamai patikrina kraują nuo ligų, tarp jų ir nuo tokių, nuo kurių į galvą neateitų tikrintis - tuberkuliozės pvz.
Pagal įstatymus ir dabar priklauso laisva diena donorystės dieną, jei išdrįsite darbe pareikšti apie tai:)