Vėl kilo klausimas apie ištakas, tik klausimą atsitempiu čia iš Tradicinio karate treniruočių metodikos ir technikos
Jei jau paminėjai Fudokan ištakas, tai gal galima būtų išgirsti ir apie Tradicinio karatė ištakas. Kiek žinau toks irgi labai neseniai atsirado.
Tai va šįsyk nepatingėjau ir visgi pasiverčiau iš tinklapio Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti. Labai sutrumpintą variantą pateikiu čia.
Tradicinio karate patriarchas yra Hidetaka Nishiyama. Nuotrauką ir reklaminius apmąstymus galima rasti čia Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti.
O kalbant apie ištakas :
1943 m. Hidetaka Nishiyama pradėjo treniruotis Gichin Funakoshi dojo.
1953 m. JAV kvietimu su dziudo ir kendo meistrais atliko parodomąją karate programą 50-yje JAV karinių oro bazių.
1955 m. drauge su Masatoshi Nakayama įkūrė JKA, Japonijos karate asociaciją.
1960 m. išleido knygą, tapusią bestseleriu: "The art of the 'empty hand' fighting" (Kovos tuščia ranka menas).
Pirmas susistemino karate varžybų vykdymo metodikas.
1961 m., persikėlęs į Kaliforniją, įkūrė Visos Amerikos Karate federaciją (All American Karate Federation).
1965 m. suorganizavo pirmas oficialias JAV-Japonijos varžybas.
Vienas iš WUKO kūrėjų. Atskilo nuo WUKO per 1972 m. pasaulio čempionatą, protestuodamas, kad buvo leista dalyvauti PAR, kurioje vykdytas apartheidas.
Savo vadovaujamą organizaciją (vadovauja iki šiol) pavadino IAKF (International American Karate Federation), šiuo metu tai yra ITKF (International Traditional Karate Federation). Neradau, kelintais metais buvo perėjimas iš IAKF į ITKF. Galbūt 1975 m., kai surengė pirmą tradicinio karate pasaulio čempionatą. ITKF atsakinga už karate technikos tyrimus, rengia pasaulio pirmenybes, seminarus karate instruktoriams. Įvedė naujas varžybines rungtis -
enbu (suvaidinta kova, savotiškas spektaklis),
fuku-go varžovai paeiliui varžosi tai katos, tai kumite rungtyse,
ko-go kumite - kova laikui, kiekvienam varžovui skiriamos po trys atakos ir po 10 sekundžių vienai atakai surengti. Nespėjus atlikti atakos, minusuojami taškai.
Stilius remiasi Gichin Funakoshi mokymu.
Prie to pridedu ištraukėlę iš Hidetaka Nishiyama laiško ITKF nariams:
"2004 m., reaguodama į atsinaujinusį susidomėjimą Tradiciniu karate, ITKF sukūrė unikalią Tradicinio karate treniruočių sistemą, pagrįstą originaliais Karate-do Budo principais, kurių efektyvumą patvirtino sporto mokslininkų tyrimai. Geriausi pasaulio instruktoriai susipažino su šia sistema 2004 m. stovykloje San Diege". Tai va šita ištraukėlė mane labiausiai turiu pasakyt ir apstulbino, buvau jos neskaičius... Bet kaip sykis ninjutsu temoj - užrašyta juodu ant balto - kad man patinka tradicinis karate toks, koks jis yra maždaug trejus metus... Iš tiesų po tos 2004 m. stovyklos buvo toks lūžis, kad kartais atrodo, jog prieš tai buvo treniruotąsi kažką visiškai kito... Kažką sustabarėjusio, kai neaišku, kas kam ir kodėl. Tik va nežinojau, kad kaip tik tada ir buvo susisteminti nauji treniruočių nurodymai...
Kas dėl skirtumų nuo "sportinio" stiliaus - čia vėlgi gaunasi nesąmonė, kaip ir "tradicinio" atveju, ir visai teisingas daugelio pasipiktinimas tema, tai kaip gi jūs nesportiniai, jei varžybas turit. Eilinis nesusišnekėjimas dėl neteisingai parinktų terminų. Ir net pati nežinau, ką pasiūlyt. Gal
Shotokan 1 (Smauglio, nes atsirado anksčiau), ir
Shotokan 2 (mūsų)? Tiktų gerbiamai publikai tokie terminai?
Kol prieštaraujančių nėra - pateikiu iš tinklapio Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti neblogai susistemintus skirtumus (o gal panašumus, čia manau, galės atsakyti Smauglys). Šiaip ten daug ir kaip aš sakau "reklamos", tokių vos ne prieštaravimų pačiam sau, bet esmė užgriebta, pabandysiu ją čia išrašyti.
Taigi, esminės dabartinio (nuo 2004 m.) Shotokan 2 savybės:
1.
"Karate menas vystomas ir tobulinamas aiškiai sisteminant ir ieškant logiškų ir racionalių paaiškinimų visoms žinomoms karate technikoms." (Treniruotėse pasireiškia, kaip nuolatinis reikalavimas galvoti, kodėl ką nors darom taip, o ne kitaip, kad nebūtų tokio mąstymo - darau, nes taip reikia, nes taip pasakė treneris. O anksčiau būdavo būtent taip - galėsi paklaust kodėl taip darom, kai 20 metų darysi Tsuki, o dabar tylėk ir daryk kaip pasakiau, kitaip gausi atsispaudimų :O
![:-]](http://www.fightclub.lt/forum/Smileys/default/zvengia.gif "Labai juokinga")
).
2.
"Tradicinis karate priskiriamas Budo kovos menų grupei. Budo (jap. – karo/kovos kelias) terminas 20 a. pr. buvo pritaikytas kovų menams pažymėti, pabrėžiant jų filosofinį pradą ir taikiuosius aspektus. Be fizinės drausmės ir sudėtingų technikų tobulinimo išskiriama galvosena, dvasia ir tvirta moralė. " (Visa tai yra idealizmas, kiek tai vyksta realiai, nežinau. Bet blogi žmonės kažkodėl paprastai neužsilaiko treniruotėse... Žinoma, tokie vertinimai irgi subjektyvūs... Ir net įžūlūs, nes sukelia nuomonę, kad kitur tai jau žiū pilna tų blogiečių. Aš taip nemanau. Manau, bet kur žmonės dirbdami ir atsidavę tampa galvotesni, tvirtesnės moralės ir dvasios.)
3.
"Kata atsirado ne teorinių žinių, o realių kovų pagrindu. Kata tai savotiškas kodas, kurį galime iššifruoti tik nuodugniai nagrinėdami ir besitreniruodami. Mūsų uždavinys – suprasti esminius karate principus, kuriuos slepia kata. Žinoma kata yra ribota, tai yra tik forma ir būtų sunkoka ją naudoti tikroje kovoje. Kita vertus principai yra neriboti ir beformiai. Jie gali būti pritaikomi bet kokiomis sąlygomis." (čia apie Bunkai, nes Shotokan 1 katos pritaikymas pagal JKA reglamentą, kiek supratau, yra griežtas, kanoninis, ir be interpretacijų. Čia viskas priešingai.)
4. Kalbant apie kovas, nuo 2004 m. atsirado naujas būdas priešininką išprovokuoti atakuoti. Beje, laikoma, kad jei puolei - pralaimėjai. Privalai nutaikyti momentą, kai puola priešininkas, ir tada atakuoti ar kontratakuoti. Bet šiaip gi - gerai būtų, jei kovotum su kuo nors, kas nesilaiko šių taisyklių. O jei laikytųsi abu, taigi nė vienas taip nė karto ir neužpultų, tai ši taisyklė irgi prie idealizmo. O naujas būdas išprovokuoti atakuoti - visai neblogas, mano galva.
Primena kažkuo lauko teniso varžybas.
Žinot, kaip ten būna? Tenisininkas A muša įstrižai tenisininkui B į dešinį kraštą, tas atsako įstrižu smūgiu, A - B vėl į dešinį kraštą, B - A vėl įstrižu smūgiu, ir taip kamuoliukas kokius 5 kartus suskraido viena trajektorija, staiga tenisininkas A keičia kamuoliuko kryptį, ir užuot mušęs į dešinį kraštą kaip visą laiką, pasiunčia kamuoliuką į kairį kraštą pagal liniją. Jei jam pavyko savo sumanymo neišduoti jokiu judesiu, 95 procentais tenisininkas B kamuoliuko neatmuša.
Tai čia tas pats. Šiaip laikoma, kad geriau per varžybas nešokinėti, pakirsti lengviau, vsio takoje. Bet šiuo atveju šokinėjama, įtraukiant priešininką į savo ritmą - pirmyn, atgal, pirmyn, atgal, ir tas atliekama būtent tam tikru tempu. Ir kai priešininkas užsiliūliuoja ir pagal ritmą eina pirmyn - tuo metu reikia atakuoti, užuot pagal ritmą ėjus atgal. Pagauti sunku. Bet jei jau pagavai, piši propalo...
Tarp kitko - parašyt sunkiau nei parodyti. Bet kas gali paklausti, o kuo tai skiriasi nuo bet kurių kitų varžybų? Kai aprašai, nesiskiria niekuo. Kai darai, ima skirtis... Tarkim, kam reikės, parodysiu asmeniškai sąskrydyje
.
5. (Mano galva, tai tinka visiem stiliam, sportam ir t. t. Nežinau, kaip jums pasirodys. Nors būtent tai pabrėžiama kaip išskirtinė tradicinio karate savybė. Laukiu komentarų šio punkto tema.)
"Dabar tradicinio karate dėstymas yra labai detalus, išsamus, logiškas. Kiekvienas judesys, jo kryptis ar trajektorija turi labai aiškų ir išsamų paaiškinimą ir pritaikymą. Mokoma teisingos laikysenos, stovėsenos, dinamikos, kvėpavimo ir t.t. Svarbiausia išmokti be jokių emocijų ar išorinių judesių viduje pasigaminti didžiulę energiją, sukaupti ją ir greitai, aštriai ir galingai išleisti ją į išorę tam tinkamiausiu momentu."6.
"Žengiant pirmuosius žingsnius karate keliu, kopijuojame ir bandome atkartoti savo mokytoją. Tai yra normalu ir tęsiasi tol, kol perprantame esminius karate principus. Sekantis žingsnis – sugebėti tuos principus perleisti per save ir juos pritaikyti sau. Tuomet gimsta mūsų nuosavas, unikalus karate, kuris turi šansą tapti menu. Sensei Nishiyama sako: „Galite kopijuoti Picasso kūrinius tūkstančius kartų, tačiau tai bus viso labo kopijos. Tai niekada netaps tikruoju menu.“" (Tai, ką "užboldinau", manau ir išskiria Shotokan 2 nuo Shotokan 1 - kanonizuoto, tradicinio meno... Ir nuo to, ką mes mokėmės anksčiau, kad ir prieš 10 metų.
Pvz., jei sustojus į porą priešininkas tave atakuoja, o tu neapsigini, sakai sau: nu tai gi jis visai neteisingai daro
... Ne pagal kanonus, nėra tokio smūgio :O Nors jei tai veikia, teisingai daro būtent jis...
Arba: man patogiau stovėt Zenkutsu Dachi truputį kreivai, nekanonizuotai, nes turiu traumuotą koją. Tačiau anksčiau ta mano stovėsena buvo intensyviai taisoma, nes atseit stoviu ne pagal vadovėlį...
Iš esmės koks skirtumas, kaip ten kas stovim su labai menkais pakeitimais, jei tai veikia, tiesa?
Arba Age Uke, sukėlusi pasipiktinimą, kad skiriasi nuo Nakayamos vadovėlio... Nu taip, skiriasi, nes kiekvienas žmogus daro tą, kas jam patogu. Ir tik tai yra teisinga, nes kiekvieno kūno sandara kitokia, kiekvieno svoris kitoks, kiekvieno charakteris galų gale kitoks... )
Pakoreguotas citatas iš Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti uždėjau kursyvu.
Nes įsivaizduoju, kad ir taip keiksitės kaip nežinia kas, užmatę šią mano paklodę... Bet vėl kažko nedarašius vėl būtų nesusipratimai, kaip per 12 puslapių atgal...
