FightClub.lt - Muay Thai tradicijos ir ritualai

Muay Thai tradicijos ir ritualai Komentuoti

Tęsiame straipsnių ciklą apie Muay Thai.


Pirmą dalį skaitykite Muay thai chronologija.

Thai bokso muzikiniai instrumentai

Muay thai vystosi  nuolat, bet vienas dalykas nesikeičia – dūdelių bei būgnų akompanavimas bokso mačams. Tai laikoma unikalia Muay Thai savybe. Šokiams galima naudoti muzikinius įrašus, bet tailandietiškam boksui būtina gyva muzika. Prieš mačus vykdomiems ritualams ir per pačias kovas muzikos tempas didinamas taip drąsinant kovotojus ir raginant juos įdėti visas jėgas. Boksui akompanuoti naudojami trys pagrindiniai Tailando instrumentai – Pi, Ching ir Glawng Khaek.

Pi

Pi Chawa arba Javos dūdelė, tikima, kilusi iš Indijos, kur Javos gyventojai išsaugojo instrumento išvaizdą bei savybes. Instrumentas buvo naudojamas tiek karališkosiose, tiek karinėse eisenose bei vykstant tradiciniams Tailando fechtavimosi susirėmimams. Vibruojantis jos garsas kažkuo panašus į Chantą ar škotišką dūdmaišį.

Ching

Ching yra į cimbolą panašus perkusinis instrumentas, kurį paprastai sudaro pora storo metalo į arbatos puodelius ar tuščiavidurius kūgelius panašių dalių. Ching grojamas sudaužiant abi jo dalis.

Pats Ching pavadinimas onomatopoetinis, kilęs nuo garso, kurį skleidžia pats instrumentas, kai juo grojama.

Glawng Khake

Glawng Khaek pasižymi ilgu, cilindriniu korpusu, padarytu iš skietmedžio. Abu galai nevienodo dydžio. Didžioji dalis vadinama Na Rui (laisvoji), o mažesnė – Na tan (išorinė). Abi pusės aptrauktos ožio ar veršio oda. Seniau galai būdavo sutvirtinami geru rotangu (palmių plaušai) ir nendrėmis. Vėliau, vis rečiau gaunant gero rotango ir nendrių, būdavo naudojama oda.

Mokinio įšventinimo ritualas

Tailando boksininkai paprastai būdavo, o kai kur ir iki šiol yra linkę tikėti burtais ir okultizmu, manant, kad tokios gudrybės padės sustabdyti oponentą, šis sutriks kovoje ir taip bus įgautas pranašumas. Yra žinoma atvejų, kai kovotojai prieidavo net iki to, kad kartodavo užkeikimus kapinėse, ypač tokiose, kuriose, teigiama, vaidendavosi. Tai būdavo daroma tam, kad būtų palengvinta meditacija, įgauta jėgos bei drąsos ir pasiruošta susitikti su kitu kovotoju.

Būsimieji Thai boksininkai įšventinami į mokyklą specialia iniciacijos ceremonija. Paprastai įšventinimo diena pasirenkamas ketvirtadienis (ketvirtadienis yra laikomas menų ir meistriškumo dievų diena). Mokinys atsineša gėlių, smilkalų, žvakių, rankšluosčių ir vandens indą į mokytojo namus. Taip pat su savimi tradicija būdavo atsinešti 6 monetas po 25 Satangus ir 6 baltos medvilninės drobės gabalėlius. Priklausomai nuo to kiek ruošiamasi įšventinti studentų, paruošiama šventinė puota su patiekalais iš kiaulienos, antienos, vištienos, kito maisto bei vaisių.

Mokytojas paima pirštinę, arba švento medvilninio audeklo ir pakelia virš galvos. Tuomet inicijuojami mokiniai nusilenkia mokytojui tris kartus ir ištiesia jam ranką. Mokytojas paduoda mokiniui pirštinę ar medžiagą. Tiek mokytojas, tiek studentas, medžiagą laiko kartu, o mokytojas pradeda cituoti žinių palaiminimą:

Buddhang Prasit Dhammang Prasit Sangkang Prasit, Narayana is Chao Prasit Pawantute (tas, kuris suteikia žinių). Kai mokytojas paleidžia mokinio rankas, šis pakelia medžiagą ar pirštinę virš galvos taip pagerbdamas Ramą, nusilenkia tris kartus, tuomet atsisuka į mokytoją ir tris kartus nusilenkia į jo pusę. Tuomet mokytojas mokinį palaimina:

Siddhi Kijang, Siddhi Kammang, Siddhi Techo, Chaiyo Nijang, Chaiya Siddhi Pawantute. Jei yra mėsos, mokytojas paima peilį ir atpjauna jos, pasiūlydamas mokiniui, kartojant „Narayana tau duoda šią mėsą kaip ir visiems savo vaikams, kad jie būtų stiprūs ir nuolat džiaugtųsi“. Mokinys dar sykį pagarbina dievus ir suvalgo mėsos gabalėlį. Visuomet ceremonijoje yra Budos statulėlė ir vandens talpykla. Statulėlė paprastai padedama į centrą, kad regėtų visą ceremoniją. Šventu vandeniu apšlakstomas mokinys, o mokytojas pasiūlo mokytojui šventą medžiagos gabalėlį su žodžiais: 

Om Sri Siddhi Deja Chana Satru Na, Ma, Pa, Ta Tu mane matai. Tavo sąmonė apsiniaukus, pilna rūpesčių. Tau nežinant Namo Buddhaya tave priglobia, tikėdamas, kad aš esu Ong Promma Chaiya Siddhi Pawantume. 

Taip pat ceremonijoj dažnai kartojamas Karaliaus Naresuano kovoje prieš Burmos karius naudotas burtas:

Pra Chao 5 Pra Ong (5 dievų) Namo Buddhaya

Na Yan Bot Songkram (Na, karo vieta) Ma Tid tam Staru (Ma sek priešą) Bud Tor Su Pai Rin (Bud kovok su priešais) Cha Sin Pol Krai (Dha nugalėk visas jėgas) Ya Chok Chai Chana (Ya džiaugsminga pergalė).

Kovojant artimoje kovoje, Karalius Naresuana naudodavo tokį burtą priešo nugalėjimui:

Na Dej Rukran (Na, įsiveržia jėga) Ma Tao Harn Fan Fad (Ma, drąsa kovoje) Pa Pikat Home Huek (Pa, naikink be baimės) Ta Prab Suek Toi Tod (Ta, atremk priešą).

Ritualas prieš kovą 

Kai kovotojai įžengia į ringą, paprastai jie ant galvos mūvi Mongkoną, o apie kaklus - Pong Malai.

Mongkonas (ar Mangala) yra tradicinis galvos raištis, visuomet mūvimas Muay Thai kovotojų. Paprastai jis gaminamas iš specialių medvilninių siūlų, kurie specialiai suaudžiami. Šis aprangos elementas naudojamas atstovaujamo sporto klubo reprezentavimui. Iš esmės tai karūna. Kovotojai niekuomet neturi savo nuosavų Mongkonų, tai klubo nuosavybė. Taip pat kovotojai niekuomet neliečia savo Mongkonų. Jie uždedami ant galvos ir nuimami Kru ar trenerio. Tai priminimas kovotojui, kad jis ringe atstovauja savo klubą ar stovyklą, o ne save patį. Praeityje kiekvienas klubas turėjo skirtingus Mongkonus ir kovotoją būdavo galima atpažinti pagal tai, kokį Mongkoną jis dėvi. 

Pong Malai yra gėlių vainikėlis aplink kovotojo kaklą šiam įeinant į ringą. Pong Malai tiesiogiai išsiverčia kaip „gelių puokštė“. Savo tikslu šis vainikėlis identiškas havajietiškam Lei. Pong Malai dovanojami kovotojui draugų bei fanų kaip sėkmės ženklas. Pong Malai apskritai dažnas tailandietiškoje kultūroje ir už bokso ringo ribų. Vėlgi, taip pat kaip ir Lei. 

Kovotojui įlipant į ringą šis visuomet žengia per viršutinę ringo virvę. NIEKADA negalima lenktis po ar tarp virvių įeinant ar išeinant iš ringo. Tai simboliškas gestas Tailando kultūroje. Joje žmogaus galva laikoma svarbiausia kūno dalimi, praktiškai šventu objektu. Kojos, tuo tarpu, laikomos purvinomis. Kovotojas VISADA turi įeiti į ringą per viršutinę virvę, kad neleistų savo galvai nei sekundei lenktis po kuo nors. 

Kovotojui įlipus į ringą, jis nueina į ringo vidurį, kad nusilenktų į visas keturias ringo puses, pagerbdamas susirinkusius žiūrovus, kurie atėjo stebėti jo kovos.

Tuomet kovotojas grįžta į savo kampą ir, jei mūvi apdarą, treneris jį nuima, kad kovotojas galėtų pradėti tikrąją prieškovinę ceremoniją.

Pradedant savo kampu, kovotojas padeda rankas ant viršutinės virvės ir apeina ringą prieš laikrodžio rodyklę, simboliškai jį „uždarydamas“. Ringo uždarymo veiksmas yra tarsi pareiškimas priešininkui – „dabar esame tik aš ir tu“ . Šiuo veiksmu nuo ringo atskiriama žiūrovų minia, treneriai, teisėjai ir visi kiti. Tai tik aš ir tu. Akis į akį.

Uždarius ringą, kovotojas atsiklaupia ringo centre, atsisukdamas į savo gimtąjį miestą ar klubą/stovyklą. Boksininkas tris kartus nusilenkia, paliesdamas kakta ringo grindinį. Tai vadinama Wai Kru (nusilenkimu mokytojui. Wai reiškia nusilenkimą, Kru - mokytoją). Šie trys nusilenkimai gali skirtis savo prasme tarp kovotojų ar treniruočių stovyklų. Vienas variantų – tai savo mokytojo ir stovyklos, šeimos ir globojančios dievybės pagerbimas.

Tuomet kovotojas pradeda ritualinį šokį, pavadinimu Ram Muay. Tai pakankamai sudėtingų judesių seka, kurių metu kovotojas dažnai imituoja gyvūnus ar profesijas. Kaip pavyzdys – Suriya Sak Ram Muay šokio metu imituojami kregždė, medžiotojas, karys ir budelis.

Ram Muay šokis siekia tuos laikus, kai dar nebūdavo ringų. Pradžioje tai greičiausia būdavo tiesiog kovotojo apšilimas, prasitampymas ir grindinio patikrinimas prieš kovą. Laikui bėgant šie judesiai transformavosi į sudėtingus ritualus, kokie atliekami šiandieną.

Be abejo ir šiomis dienomis Ram Muay atlieka ir praktinę užduotį ruošiantis kovai be kultūrinio ritualo. Judesiai atliekami tokie, kad pratampytų pagrindines kūno raumenų grupes. Ram Muay taip pat yra kovotojo „asmeninis laikas sau“, taip minutę ar dvi susikaupiant prieš kovą, susikaupiant ir susikoncentruojant.

Kai Ram Muay užbaigiamas, kovotojas nusilenkia savo priešininko kampui, taip pagerbdamas priešininką bei jo klubą ir grįžta į savo kampą paskutiniam palaiminimui iš trenerio. Tuomet Kru nuima Mongkoną nuo kovotojo galvos ir Pong Malai nuo kaklo ir pakabina ant ringo stulpelio.

Taip pat aplink bicepsą kovotojai paprastai ryši Kruang Ruang (rankraištį) arba Paprachiat (sėkmės amuletą). Šie aksesuarai paprastai dovanojami kovotojui kaip sėkmės amuletai iš šeimos ar nuo vienuolių kaip talismanai, kad nuvytų blogį. Šie rankos raiščiai ryšimi visos kovos metu.

Mongkonų ir Kruang Ruang/Paprachiatų mūvėjimas, tikima, kilęs Tailando viduramžiais, kai tailandiečiai itin daug kariavo. Kariai paprastai mūvėjo raiščius ant galvos ir rankų, pasiūtų iš medžiagos, turinčios specialią prasmę kaip kad tėvų Pakimos (į suknią panašus rūbas, dėvimas vyrų ir moterų) apsiuvai ar net mylimųjų plaukų sruogos, įsiūtos į rūbus. Kartais būdavo į rūbus įsiuvami nedideli religiniai artefaktai kaip kad Budos statulėlės.

Bet kuriuo atveju šios tradicijos ir ritualai yra itin dažnai susieti su Muay Thai. Nors visos šios tradicijos bei ritualai buvo įtakoti Tailando religijos (Budizmo, Induizmo bei Islamo), iš esmės tai nėra religiniai ritualai. Šios tradicijos peržengia Tailando tikėjimo ir religijos ribas. Tai yra didesnės kultūros, vardu Tailandas, dalis.

 

Parengta pagal knygą Muay Thai – The Art of Fighting
Verė ir rengė Levas

 

Atnaujinta 2014 gruodžio 13, Šeštadienis. 22:01

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!