FightClub.lt - Tai – karate! (II dalis)

Tai – karate! (II dalis) Komentuoti

Kai Lyoto Machida iškovojo UFC čempiono diržą, pirmi jo ištarti žodžiai buvo: „Karate grįžta!“ Jūsų dėmesiui, II straipsnio dalis.


Blood&Sweat internetinis portalas ir žurnalas mielai sutiko pasidalinti savo straipsniu apie karate ir MMA. Jūsų dėmesiui, Kyokushin karate meistro Maksim Dedik įžvalgos ir nuomonės apie tai, II dalis. I dalį galite perskaityti ČIA.

Atsargusis drakonas

Didvyris, grąžinęs pagarbą karate – Lyoto Machida – japono, Shotokan karate meistro sūnus, vienas iš keturių brolių.

„Machida karate“ – tai „braziliškas karate“, toks pat savitas, kaip ir braziliškas Jiu-Jitsu (BJJ). Tolimos distancijos stilius, ramios kontrolės ir smūgio permušimo nuojauta. O dar, tai šiek tiek ... BJJ.

Skirtinagai nuo pašėlusio Airio, Machida daug ramesnis. Kartais net per daug, kaip kad paskutinėje kovoje prieš Chris Weidman, kuris jis praleisdavo galimybę po galimybės.

Brazilijoje karšta. Ilgi, be galo ilgi treniruočių raundai. „Džiuuu-džiiitsu“ sako brazilai. Jie tokie, truputį sulėtinti, labai ekonomiški, netgi tingūs. Lyg klausytų muzikos.

Ryškus pavyzdys – Anderson Silva. Artimas Lyoto draugas, treniruočių partneris.Jį kritikuoja dėl jo „išsidirbinėjimų“, bet kitaip jis negali. Jis toks, koks yra. Jis juodas. Jis turi būti tėkmėje, jausti ritmą, jis turi šokti. Tai jo stilius, tai jo „muzika“. Ir tai jo UFC diržas, kad ir ką kas sakytų.

Machida stilius, kaip ir akademinis, bet tuo pačiu, vienu bruožu, panašus į Voro stilių – laisvė. Nesusikaustymas, išoriškai panašus į nerūpestingumą. To nėra japoniškame karate.

Tuo pat metu, Machida rimtas ir santūrus. Tikras samurajus. Atsimenate, kai Jones jį uždusino prispaudęs prie narvo? Tada jis nė nesiruošė pasiduoti. Drakonas visada kovoja iki pabaigos.

„Machida karate“ – tai distancijos kontrolė ir tikslus sutinkantis smūgis. Svarbiausia čia, ko gero, japoniškas karate-do Shotokan. Prie to paties, jis turi juodą BJJ diržą. Būtent Royce Gracie pavyzdys įkvėpė jį pradėti MMA kovotojo karjerą. Be to, jaunystėje, jis laimėdavo mėgėjų sumo varžybas. Kas yra sumo? Tai stabilumas. Archajiškas kovos stilius, išlikęs Japonijoje. Panašus yra daugelyje Azijos šalių, pavyzdžiui – Mongolijoje. Kovotojo tikslas – išstumti priešininką iš apskritimo ar pargriauti jį ant žemės. Kova trunka sekundes. Tik vienas sprendimas – puolei arba prapuolei. Būtent dėl to japonai sumo skaito stipriausiu kovos menu. Mums tai keista, nes nėra nei smūgių, nei skausmingų, smaugimo veiksmų. Bet viskas turi savo logiką: mirtinoje kovoje viską lemia akimirka.

Buvau jo vyresnio brolio Shinzo Machida seminare. Pirma, ką jis mokino – griūti ir tuojau pat atsikelti. Išeiti iš parterio, grįžti į stovėseną ir tęsti smūgiuoti. Tai šiuolaikinis karate.

Svarbiausia – distancijos kontrolė. Drakonas niekada nebūna distancijoje, kai galima keistis smūgiais. Arba toliau, arba arčiau – klinče. Pasakyčiau, kad turėdamas ypatingą smūgiavimo techniką, priešininką jis kontroliuoja didesniu atstumu, nei kad kiti kovotojai. Greičiau tai jo judėjimo technika. Jis labai netikėtai nutraukia distanciją ir pavojingai sutinka, vos tik priešininkas pradeda artėti. Būtent todėl jo veiksmai ne tiesioginiai, o apgaulingi – grėsmė, bet ne smūgiai. Tokia grėsme jis laiko priešininką įsitempusį, sukausto ir priverčia suklysti. Labai neįprasta ir nepatogu – nėra kuo pasikliauti. Kitokia technika, niekas neaišku. „Atskrenda“ nežinia iš kur. Toks stilius tausoja jėgas žymiai racionaliau ir saugiau.

Čia išryškėja svarbi karate technikos ypatybė: nugara tiesi, pečiai visada nuleisti. Bokso požiūriu tai rizikinga, bet tai duoda privalumą – smūgio netikėtumas. Būtent dėl to Machida ir McGregor stovi toliau, nei kad pratę priešininkai. Taip saugiau. Ir bet kokį bandymą artėti nutraukia maksimaliai  kietai. Todėl, kad erdvė – jų gyvybė.

Žinoma, visi tai supranta, ir pagrindinė priešininko užduotis – atimti iš jų tą erdvę. Reikalinga kontrolė, klinčas, imtynės. Pasikartosiu, bet kovoje su Jon Jones, pirmame raunde prisirinkęs smūgių į galvą, antrame raunde Jones surizikavo: tiesiog priartėjo, prispaudė prie tinklo ir uždusino Drakoną.

Kitas kelias – apsikeitimas smūgiais.  Pamenat, ko trūko Lyoto kovoje prieš Chris Weidman, kodėl jis neužspaudė priešininko, nors, kaip sakoma, laimė buvo čia pat? Manau, kad jis tiesiog nepratęs prie tokios kovos – smūgiuoti vidutinėje ir artimoje kovoje. O tada viską gali lemti geras smūgis į kepenis. O Machida „šaudo“ tolimais, kaip lankininkas. Jis veda įdomų žaidimą (tiems, kurie tai supranta), jis ne „mušeika“. Jis nemojuoja kumščiais, kad prasibrauti pro minią. Žiūrėt McGregor kovas įdomiau, nes jis „mušeika“, daug smūgiuojantis. Machida žymiai atsargesnis, kas daro jo kovas ne tokias įdomias publikai. Dauguma MMA gerbėjų mėgsta kraują, o Drakonas rodo kovos meną, suprantamą toli gražu ne visiems. Judėjimas ratu dar viena svarbi jo stiliaus detalė. Jis tai puikiai parodė kovoje su Weidman. Kaip lengvai jis keitė kryptį! „Vienas, du trys“ – „kairėn, dešinėn ir vėl kairėn“ – apgavo ir nuėjo nuo tinklo.

Kad išsaugoti erdvę, Machida juda kaip lyg už priešininko nugaros. Jo priekinė pėda stengiasi užimti išorinę poziciją priešininko pėdos atžvilgiu. Iš vienos pusės, tai galimybė žaibiškai pasitraukti į šoną ir atsitraukti, iš kitos – puiki pozicija smūgiuoti tolima ranka ar koja, ypač kai esi kairiarankis.  Ir taip, Machida išlaiko centrinės linijos kontrolę ilgais, tiesiais smūgiais, stovi karės pusės stovėsenoje, netikėtai smūgiuoja tolimesne koja (mawashi geri) į priešininko kepenis ir galvą. Visi atsimenam jo nuostabius aukštus smūgius koja: pašokimas ir mae geri į  Randy Couture smakrą, o taip pat nuostabų savo komandos draugo Mark Munoz „užmigdymą“ aukštu kojos smūgiu iš kairės. Be to, šis smūgis puikiai pavyko dar ir todėl, kad Munoz kepenys jau buvo „privalgiusios“ smūgių. Priešininkas nuleido alkūnę, kad blokuoti smūgi, bet Drakonas pakeitė smūgio eigą ir pataikė į galvą. Klasika.

O jeigu kovotojas prasibraus pro smūgių sieną ir įeis į klinčą? Pirmiausia – smūgiai keliu, ir vėl per kepenis. (kova su Tito Ortiz), antra – sukimasis. Machida labai stabilus (prisiminkime sumo) ir, Machida labai... sukasi. Jis iš karto sukasi bet kokiame užgriebime. Tai leidžia jam atlikti veiksmus (pakirtimas, išsisukimas) arba išeiti iš užgriebimo.

Tarp kitko, kovojant dėl čempiono titulo prieš Chris Weidman, mane sužavėjo Machida gebėjimas išsisukti iš parterio. Vienas, du ir priešininkas jį paleidžia. Patinė situacija.

Ir tik juodas BJJ diržas leidžia taip laisvai smūgiuoti kojomis aštuonkampyje. Tiems, kas nemoka taip gerai imtyniauti, tenka būti atsargesniems.

Bus daugiau.

Šaltinis: http://www.bloodandsweat.ru/ 

 

Atnaujinta 2014 spalio 03, Penktadienis. 13:38

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

  • Nokautas - jo priežastys ir atsiradimo sąlygos
    • Blaine
      Do you have a spam problem on this website; I also ...
       
    • Janell
      Hey! This is my first visit to your blog! We are a ...
       
    • Willa
      This blog was... how do I say it? Relevant!! Finally ...
       
    • Elisha
      Hey there! I could have sworn I've been to this ...
       
    • Myrtis
      Your mode of telling the whole thing in this paragraph ...

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!