FightClub.lt - Kubos bokso mokykla. II dalis

Kubos bokso mokykla. II dalis Komentuoti

Tęsiame straipsnių ciklą apie Kubos bokso mokyklą.

Pirmoji dalis čia – http://fightclub.lt/stiliai-ir-mokyklos/item/17268-kubos-bokso-mokykla-i-dalis

willard johnsonPirmoji kova Kuboje dėl pasaulio profesionalų bokso čempiono titulo

1915 metai Kubos boksui buvo išskirtiniai. Tuomet garsus amerikiečių vadybininkas Roderikas Mameihonas su broliu Havanoje suorganizavo kovą dėl pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempiono titulo tarp čempiono amerikiečio Džeko Džonsono ir jo tėvynainio pretendento kaubojaus Džeso Vilardo.


D. Vilardas, būdamas 199 cm ūgio ir 108 kg svorio (jo svoris svyravo nuo 108 kg iki 113 kg), tuo metu buvo tikras gigantas ir nešiojo pravardę „Potavotomio gigantas“. Būdamas fiziškai labai stiprus jis turėjo itin galingą smūgį, o jo žandikaulis atlaikydavo pačius stipriausius smūgius. Įdomiausia, kad boksuotis Vilardas pradėjo būdamas jau 28-erių metų.
Jo priešininkas, tuometinis pasaulio čempionas Džekas Džonsonas, buvo 187 cm ūgio ir 102 kg svorio. Įdomiausia, jog jo pravardė taip pat buvo panaši – „Galvestono gigantas“. Atletiško sudėjimo D. Džonsonas buvo pirmasis juodaodis pasaulio čempionas, iki kovos su Vilardu iškovojęs 52 pergales, 5 kovas pralaimėjęs ir 9 baigęs lygiosiomis. Vilardas savo ruožtu buvo laimėjęs 22 kovas, patyręs 4 pralaimėjimus ir 1 kovą baigęs lygiosiomis.

Ši dvikova Havanoje sukėlė itin didelį susidomėjimą, jos stebėti susirinko apie 25 000 žiūrovų. Buvo numatyta kautis 45 raundus. Nuo pat kovos pradžios labiau patyręs ir gerokai techniškesnis D. Džonsonas turėjo persvarą, tačiau aukštesnis ir fiziškai galingesnis Vilardas puikiai atlaikė visus čempiono smūgius. Vilardas daugiau laikėsi ringo kampų, leisdamas čempionui dominuoti ringo viduryje. Įpusėjus kovai 37 metų Džonsonas pradėjo vargti, ir pamažu persvarą pradėjo perimti Vilardas. Galiausiai 26-ajame raunde savo triuškinančiais smūgiais jis nokautavo Džonsoną ir tapo naujuoju sunkaus svorio čempionu. Tuomet jis buvo aukščiausias bei sunkiausias čempionas per visą bokso istoriją (1933 m. sunkesniu čempionu tapo italas Primo Carnera – 120-127 kg). Po šios kovos Vilardas buvo pramintas „Didžioji baltoji viltis“. Čempionu jis išbuvo iki 1919 m., kuomet pralaimėjo legendiniam Džekui Dempsiui.

Organizacijų kūrimasis

Boksas Kuboje pamažu ėmė apsukas. Populiarėjant profesionalų boksui, 1920 m. Kuba žengė dar vieną žingsnį į priekį – buvo įsteigtas Havanos bokso komitetas (Havana Boxing Committee). Tai buvo pirmoji Kubos profesionalaus bokso asociacija.

1921 m. buvo įkurta Nacionalinė bokso ir imtynių komisija (The National Commission of Boxing & Wrestling), kuri pradėjo rūpintis visais bokso ir imtynių klausimais valstybiniu mastu.

Tačiau tuo laikotarpiu aktyviau vystėsi profesionalų boksas. Mėgėjų bokso plėtra nebuvo itin aktyvi, mat jame daugiau dalyvaudavo jauni ir pradedantieji boksininkai, vėliau pereidavę į profesionalų boksą.

Daug kur yra teigiama (dažniausia Kastro režimo šalininkų), jog iki revoliucijos Kuboje vystėsi tik mėgėjų boksas, o apie profesionalus nutylima. Tačiau faktas vienas – sportininkams mėgėjų boksas tebuvo „apšilimas“, visi siekė tapti profesionalais. Nes dauguma atvejų vargingai gyvenantiems sportininkams tai buvo galimybė užsidirbti pinigų ir pamatyti pasaulį. Tarptautiniu mastu mėgėjų bokse tuometinė Kuba buvo nulis, o profesionalų tarpe net keli kubiečiai tapo pasaulio čempionais.

Ryškesnis posūkis mėgėjų bokse buvo 1952 m., kai Kuba įstojo į AIBA (tarptautinė mėgėjų bokso asociacija). AIBA yra pagrindinė mėgėjų bokso asociacija, vienijanti viso pasaulio valstybes, kur tik yra išvystytas mėgėjų boksas, ir organizuojanti visas svarbiausias tarptautines varžybas. Kuba į AIBA įstojo, tačiau pergalių tarptautiniuose mėgėjų bokso ringuose kubiečiams dar teko palaukti keliolika metų...

Kubiečiai – profesionalų bokso čempionai

Populiarėjant profesionalų boksui, Kubos sostinėje Havanoje vis dažniau buvo pradėtos rengti profesionalų bokso dvikovos, kuriose kaudavosi ne tik vietiniai, bet atvykdavo ir garsūs boksininkai iš JAV, Meksikos bei kitų šalių. Havana tuo laikotarpiu tapo savotišku „las vegasu“.

Šiuo periodu Kubos boksą labai stipriai įtakojo amerikiečių profesionalai, nes tuometinė Kuba turėjo tiek politinius, tiek sportinius  glaudžius ryšius su JAV. Nemažai kubiečių boksininkų tęsdavo karjerą Amerikoje, o Kubos bokso klubuose dirbo ne vienas amerikiečių bokso treneris. Tuo metu pradėjo reikštis pirmosios Kubos profesionalų bokso žvaigždės.

kid_shocolate.jpgKo gero garsiausias iš jų – Elidžijas Sardinas Montalvo, labiau žinomas pravarde „šokoladinis vaikis“ (Kid Shocolate). Gimęs 1910 m. Havanoje (beje, tais pačiais metais, kai buvo įkurta pirmoji bokso mokykla Kuboje), jis dar jaunystėje labai susižavėjo boksu ir pradėjo savarankiškai  mokytis technikos žiūrėdamas bokso kovas. Vėliau treniravosi su amerikiečių profesionalais pasaulio eks-čempionais Džeku Džonsonu bei Beniu Leonardu. Kai „šokoladinis vaikis“ pradėjo mėgėjų bokso karjerą, varžovams nebuvo jokių šansų prieš jį laimėti. Jis laimėjo absoliučiai visas savo mėgėjiškas bokso dvikovas (100 kovų), 86 iš jų nokautais. Vėliau, būdamas vos 17 metų, perėjo į profesionalų boksą ir 1927 m. gruodžio 8 d. debiutinėje kovoje nugalėjo Džonį Kruzą. Per kelis mėnesius laimėjęs dar keletą kovų, 1928 m. jis persikėlė į JAV, čia pratęsdamas pergalių seriją. Pirmą didesnį laimėjimą Montalvo iškovojo 1929 m. vasario 24 d., kai Havanoje surengtoje dvikovoje tapo pasaulio tamsiaodžių čempionu.

1931 m. liepos 15 d. visų kubiečių svajonė išsipildė – „šokoladinis vaikis“ tapo pirmuoju kubiečiu pasaulio profesionalų bokso čempionu. Filadelfijoje (JAV) vykusioje dvikovoje dėl puslengvio svorio čempiono titulo jis nugalėjo amerikietį Benį Basą. Kiek vėliau „šokoladinis vaikis“ tapo čempionu ir kitoje, lengvo svorio, kategorijoje. Vėliau du kartus jis buvo praradęs čempiono titulą, bet sėkmingai vis jį susigrąžindavo. Iš viso profesionalų ringe „šokoladinis vaikis“ kovėsi 152 kartus, iškovojo 136 pergales (51 iš jų nokautu), pralaimėjo 10 kovų ir 6 baigė lygiomis. Jis yra įtrauktas į Tarptautinę bokso garbės halę.

Kitas garsus kubietis profesionalas buvo „Kubos vanagasŽerardas Gonsalezas, labiau žinomas kaip Kidas Gavilanas. „Kubos vanagas“ 1949 m. birželį pirmą kartą pabandė tapti pasaulio čempionu, tačiau tuomet teisėjų sprendimu pralaimėjo legendiniam amerikiečiui Sugarui Rėjui Robinsonui (kuris vėliau perėjo į sunkesnę svorio kategoriją). Kova susilaukė nemenko dėmesio, jos stebėti susirinko daugiau nei 27 000 žiūrovų. Šis pralaimėjimas nesutrukdė Galivanui toliau kopti karjeros laiptais. 1951 m. jis tapo NBA (nacionalinė bokso asociacija) pasaulio čempionu, o  galiausiai 1952 m. vasario 4 d. 15 raundų kovoje nugalėjęs amerikietį Bobį Daiksą tapo pasaulio pusvidutinio svorio čempionu. 1953 m. gegužės mėn. Gavilanas titulą prarado, tačiau praėjus keliems mėnesiams sugebėjo jį iškovoti antrą kartą.

Tačiau karjeros pabaiga Galivanui susiklostė nesėkmingai – iš paskutinių 11 kovų jis pralaimėjo net 7. Iš viso profesionalų ringe jis iškovojo 108 pergales, patyrė 30 pralaimėjimų ir 5 kovas baigė lygiosiomis.

benny_paret.jpgVis dėl to ne visiems profesionalų karjeros susiklostė sėkmingai. Ypač tragiškai baigėsi triskart pasaulio čempionui Beniui Paretui. 1960 m. gegužės 27 d. įveikęs amerikietį Doną Džordaną jis tapo pasaulio pusvidutinio svorio čempionu. Po 3 mėnesių pralaimėjęs kitam amerikiečiui Deniui Mojeriui, titulą prarado, tačiau tuojau pat, gruodžio 10 d. nugalėjo Liuisą Federiką Tompsoną ir titulą susigrąžino.

Tuomet prasidėjo jo trilogija su Virdžinijos salose gimusiu amerikiečiu Emiliu Grifitu. Pirmoje jųdviejų kovoje, vykusioje 1961 m. balandžio 1 d., pergalę pasiekė Grifitas, 13-ajame raunde nokautavęs kubietį. Po 5 mėnesių vyko revanšas, ir jame Paretas atsirevanšavo, taip 3-ią kartą tapdamas pasaulio čempionu.

Prieš trečią ir lemiamą jų dvikovą Paretas dar susitiko su Džinu Filmeriu. Nors Paretas buvo pasaulio čempionas, šioje dvikovoje buvo kaunamasi dėl mažiau reikšmingo – NBA čempiono titulo. Paretas pralaimėjo nokautu, 10-ajame raunde net tris kartus atsidūręs nokdaune.

1962 m. kovo 24 d. garsiojoje Madison Square Garden arenoje vyko 3-ioji Pareto ir Grifito dvikova, kurią transliavo nacionalinis JAV kanalas NBC. Po smūgių krušos Paretas 6-ajame raunde buvo beveik nokautavęs Grifitą, tačiau pastarąjį išgelbėjo raundo pabaigos gongas. 12-ajame raunde kova pasisuko kita linkme. Teisėjas tiesiog stebėjo, kaip Grifitas, užspaudęs kubietį ringo kampe, smūgiavo jam į galvą net 29 kartus iš eilės. 18 smūgių iš jų jau buvo betiksliai – į nebesiginantį ant virvių pakibusį Paretą. Kai teisėjas kovą sustabdė, buvo per vėlu... Paretą ištiko koma, o po kelių dienų jis mirė... Tragiško įvykio vaizdo įrašas:

Po metų, 1963 m. kovo 21 d. čempiono titulas šioje svorio kategorijoje vis viena perėjo Kubos boksininkams. Emilį Grifitą nugalėjo Liuisas Manuelis "El Feo" Rodrigezas - dar viena ryškesnė Kubos profesionalų bokso žvaigždė.

***

Straipsnio tęsinys – http://fightclub.lt/stiliai-ir-mokyklos/item/17266-kubos-bokso-mokykla-iii-dalis

Atnaujinta 2012 gegužės 17, Ketvirtadienis. 23:05

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!