FightClub.lt - Pro-Wrestlingo technika

Pro-Wrestlingo technika (1)

Pro-wrestlingo technika yra itin sudėtingas dalykas, kaip ir pats pro-wrestlingo mačas. Taigi šių dviejų dalykų negalima atskirti ir nagrinėti atskirai. Visų pirma svarbu įvardinti keletą svarbiausių šios temos terminų: 

1. Selling - terminas, apibūdinantis kovotojo reakciją į gautą smūgį ar patirtą metimą. Tai yra parodymas, kaip tau skauda, kaip tave sužaloja priešininko veiksmai. Sellingas nebūtinai reiškia, kad veiksmas yra visiškai neskausmingas ir realiai neskauda - sellinti būtina kiekvieną veiksmą (čia ne MMA, kur rodymas, kad esi sužeistas, tau yra visiškai nenaudingas). Sellingas būtinas tam, kad kovotojai netraumuotų vienas kito (užuot trenkus 100 % smūgį, galima apsiriboti 20 % tikru smūgiu, kuris tik paglostys varžovo veidą ar kūną, tačiau dėl gero sellingo atrodys kaip tikras 100 %). Sellinti yra būtina kiekvieną veiksmą, tačiau ne visada tokiu pačiu lygiu, t.y., negalima oversellinti (tai atrodys netikroviškai - pvz., nuo bakstelėjimo pirštu raitytis iš skausmo), taip pat negalima sellinti per mažai (pvz., vienus priešininko veiksmus vaizduoti kaip nepadarančius jokios žalos, o kitus sellinti normaliai. Pvz., Jun Izumiza nesellina veiksmų savo galvai, t.y., rodo, kad jam nei kėdės, nei kojų smūgiai į galvą visiškai nepadaro žalos). Aišku, pats blogiausias variantas yra nesellinti. Šį variantą galima padalyti į 3 grupes: 


a) absoliutus nesellinimas - taip daro shoot-fighteriai pro-wrestlingo ringe (pvz., Kazuyuki Fujita, Minoru Suzuki - jie sellina tik stiffinius veiksmus). b) nesellinimas tam tikrą laiką - Hulkas Hoganas, Ultimate Warrior - geriausi pavyzdžiai JAV, Riki Choshu - Japonijoje. Hulko Hogano kova (ypač 1984-1996) visada susideda iš 2 dalių: laiko, kai jis gauna į kaulus, ir baigimo sellinti; tada jis paskutinį kartą pakrato garbanas, išpučia akis, pagrūmoja pirštu ir imasi savo 5 veiksmų arsenalo. Toks sellingas yra blogas, nes priešininką palieka kvailio vietoje (visas jo veiksmų arsenalas ir padaryti sužalojimai staiga tampa neveiksmingi, ir po kovos prisimenamas tik tas, kuris laimėjo mačą). Čia minėtas pogrupis buvo, kai visiškai  nesellinama tam tikrą laiką. Yra dar toks nesellinimas, kai tam tikrą laiką nesellinami jau padaryti veiksmai. Pvz., buvo atlikta daugybė veiksmų kelio sąnariui, tačiau kovotojas ant ringo virvių užsiropščia, tarsi nebūtų jokių pasekmių, nors vaikščiodamas ringu šlubčioja. c) specialus nesellinimas atėjo iš AJPW 1990-2000 kovos stiliaus. Šis nesellinimo būdas yra galimas tik šios lygos kovotojams, t.y., maždaug sellingo būdas, kai, gavęs stiffinį veiksmą, kovotojas staigiai pašoka tarsi sveikas, atlieka savo veiksmą priešininkui ir tuoj pat krenta tarsi praradęs sąmonę. Kaip ir minėjau, tai gerai naudoti gali tik senojo AJPW kovotojai (Misawa, Kawada, Kobashi, Akiyama, Taue), kitų bandymas tai imituoti paprastai būna nevykęs.

2. Stiff - terminas, apibrėžiantis tikrus stiprius veiksmus pro-wrestlinge. Na, pagal apibrėžimą, tai nėra tapatu terminui shoot, kadangi shoot yra tai, kas atliekama be jokios kooperacijos ir be callingo, o stiff - tai, kas yra atlikta su kooperacija ar callingu, tačiau smūgis ar metimas tikras (svyruoja maždaug pagal tikrumą 80-100%). Stiffiniai veiksmai atrodo kaip tikri ir be jokio sellingo, taigi jie padeda puikiai užpildyti prastą sellingą. Stiffinimas visada atrodo gerai, nebent žiūrovai laukia imtynėse baleto. Stiffinant po kovos neretai lieka pasekmės - didelės mėlynės, lūžiai ir kitos traumos. Didžiausi imtynių stifferiai yra Vaderis, Tenryu, Kobashi, Maeda, Hashimoto, Steve Williams. Aišku, karalius yra Vaderis su savo tikrais smūgiais dilbiais bei kumščiais (pakanka pamatyti Vader vs Mick Foley 1993, kur Vaderis 5 vietose sulaužė Miko Folio nosį). Puikiai stiffina ir Genchiro Tenryu, kuris labai mėgsta tikrais smūgiais apvanoti naujokus. Jo stiffinimas itin pavojingas, nes jis mėgsta tikrais spyriais spardyti gulinčių priešininkų galvas bei tarpkojus).

3. Callingas - dauguma imtynių veiksmų yra pranešami. T.y., prieš darydamas veiksmą, kurio neįmanoma atlikti be priešininko žinios, kovotojas pasako priešininkui veiksmo pavadinimą, pvz., powerslam. Tačiau tai nėra vienintelė callingo forma - veiksmas gali būti praneštas gestu, akių kontaktu ar dar kokiu nors ženklu (pvz. darant ddt nėra sakoma ddt, o tiesiog suėmus priešininko galvą po pažastimi plekštelima per nugarą). Callingas, kaip ir minėta, naudojamas tik būtiniems atlikti veiksmams, ir dažnai dėl jo buvimo žmonės įsivaizduoja, kad profesionalų imtynės yra iš anksto surepetuotos.

Taigi, žinant pagrindines sąvokas, galima kalbėti ir apie pačią prof. imtynių techniką. Nagrinėti galima pradėti pagal konkretų šou, pvz., WWE RAW. Šis šou rodomas tiesiogiai per TV (žinoma, JAV). Prieš šou pasirodant, WWE scenarijų autoriai sukuria angles, t.y., istorijas, kaip kažkas kažko labai nekenčia dėl kažko ir t.t. Imtynininkams daugmaž nurodoma, ką jie turi kalbėti eteryje. Tai paprastai nėra surašytas tekstas, kurį imtynininkas turi išmokti mintinai, nes, kaip parodė 1984-1994 m. WWE praktika, imtynininkai nelabai sugeba išmokti tekstą. Paprastai jiems yra pranešama, apie ką jie turi kalbėti, o žodžius jau kalbėjimo metu pasirenka jie patys, aišku, nepamiršdami writerių sugalvotų frazių, kaip antai, do you smell what rock is cooking ir t.t.

Wrestlingo mačai jau yra bookerio kompetencija (WWE lygoje jis paprastai sutampa su comissionieriumi). Bookeris paskirsto, kokie bus mačai, kas laimės, kokiu būdu, kokia apytikslė trukmė. Bookeris nereguliuoja pačio wrestlingo mačo - tai yra imtynininkų reikalas, nors gali nurodyti, koks mačo tikslas, pvz., išpopuliarinti vieną kovotoją, versti imtynininką heel ar face. Tačiau šios jo pastabos yra šalutinės ir jų laikytis ne visada privalu.

Wrestlingo mačai gali būti padaryti 4 būdais: surepetavimu, susitarimu apie mačo taškus iš anksto, callingais, worked-shootstyle.

1. Pats prasčiausias būdas yra surepetavimas iš anksto, jį naudoja itin prasti imtynininkai, kurie naudoja iki 10 veiksmų per mačą. Šį būdą naudojo Hulk Hogan, Nova. Šis būdas dabar jau yra absoliuti atgyvena (gyvavo 1984-1990 WWF lygoje ir WCW lygos 5 minučių mačuose). Šį būdą galima naudoti tik itin trumpuose 5-8 min. mačuose. Jo vienintelis pliusas - praktiškai neįmanoma gauti traumos. Minusai:

a) nežinia, kaip patiks mačas publikai, mačo psichologija statiška, publika gali visiškai nenorėti to, kas vyksta ringe, o kažko pakeisti mačo metu negalima.

b) veiksmo klaidos atveju miršta visas mačas, nutrūkusi veiksmų grandinė verčia kartoti veiksmą, kad ir kaip kvailai tai atrodytų.

c) Mačai praktiškai absoliučiai vienodi, nesistengiama prigalvoti ko nors daug, paprastai baziniai veiksmai, kuriuos lengva atsiminti.

d) Repeticijos užima per daug laiko - 1 trumpam mačui reikia 2 repeticijų, 1 ilgam mačui reikia vos ne 2 savaičių repeticijų (jau nekalbant apie tai, jei mačas 2 vs 2).

2. Susitarimas dėl mačo taškų iš anksto - šį būdą mėgsta naudoti WWE imtynininkai. Jo esmė yra ta, kad imtynininkas praneša savo priešininkui prieš kovą, kad jis naudos, pvz., 3 highspotus: (labai įspūdingus veiksmus) Shooting Star Press viršutinei virvei, torpedą ir german suplexą su kėde. Taigi kitas žino, kad bus tokie 3 veiksmai mače, nors viską jie daro mače callingais, o šitie veiksmai daromi parodžius atitinkamą ženklą. Šio būdo pranašumas - susilaikoma nuo netikėtų highspotų, kurie gali sužaloti priešininką ar jį darantį asmenį, netinkamai išgirdusį callingą ar atsisakiusį jį vykdyti.

3. Callingai yra būtina praktiškai kiekvieno mačo dalis. Nebūtinai tai reiškia, kad yra callinami visi veiksmai, kartais per mačą tebūna 2-3 callingai. Pvz., Japonijoje ar tarp itin techniškų pro-wrestlerių. Callingai gali būti vykdomi, o gali būti ir ne, pvz., žemo lygio imtynininkas kovoje prieš superžvaigždę paskelbia labai daug savo veiksmų, tuomet superžvaigždė gali atsakyti į visus callingus Ne arba tiesiog nevykdyti callingų ir imti shootinti.

4. Worked - Shootfight (nepainioti su atskiru kovos stiliumi) - ši rūšis pasižymi tuo, kad kovotojai kovoja be jokių callingų, susitarimų ir pan. Šiuo stiliumi paprastai kovoja shoot-fighteriai pro-wrestlinge. Kooperacijos elementas kovose yra, kadangi sellinama, nesipriešinama atliekant metimus ir pan.

Teisėjo vaidmuo imtynių mače taip pat yra neatsitiktinis. Paprastai jis taip pat callina spotus (su interferencais, mačo baigties, kuriuos jis išgirsta per ausinę), jei mačas itin prastas, jis gali padėti imtynininkams callinti spotus. Teisėjas taip pat yra teisėjas kaip teisėjas: žiūri, kad mačas netaptų shoot-fightingu, kovotojų sveikatos būklę ir taisykles (čia kai kas gali juoktis, tačiau teisėjas turi normalią teisę diskvalifikuoti kovotoją už taisyklių pažeidimą, nors mačo rezultatas turi būti ir priešingas, jeigu šios taisyklės pažeidimas kelia grėsmę kito kovotojo gyvybei ar sveikatai, o šiaip kad ir WWE oficialios taisyklės su visais niuansais užima tikrai neploną knygą).

Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:44

Komentarai   

0 #1 Geras4 2016-05-19 20:22
O kur galima mokytis wwe finisher?
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

  • Nokautas - jo priežastys ir atsiradimo sąlygos
    • Hollie
      Great post. I am dealing with some of these issues ...
       
    • Marjorie
      Thank you for the good writeup. It in fact was a ...
       
    • Theodore
      Hey I know this is off topic but I was wondering ...
       
    • Vada
      Hey this is somewhat of off topic but I was wanting ...
       
    • Lawerence
      Helpful info. Lucky me I found your website ...

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!