FightClub.lt - UWF istorija

UWF istorija Komentuoti

ImageUniversal Wrestling Federation - turbūt pats žymiausias ir garsiausias Japonijos kovinio sporto kūrinys XX a. 2 pusėje (tik nereikia painioti su to paties pavadinimo JAV šou pro-wrestlingo lyga, gyvavusia panašiu laiku). Pirmasis UWF susikūrė 1984 metų balandžio 10 dieną, kai Akira Maeda, Rusher Kimura, Ryuma Go, Mach Hayato ir Gran Hamada sugalvojo daryti stipresnį stilių nei buvo NJPW propoguojamas strong-style. Iš esmės tas pirmasis UWF skyrėsi nuo tuometinio NJPW tuo, kad visi veiksmai buvo atliekami 100% stiprumu, nebuvo šuolių nuo ringo virvių ir pan. Taisyklėse nebuvo pin'ų – kova baigdavosi tik nokautu arba skausmingu veiksmu. Kooperacija tose kovose iš dalies buvo, nes buvo tokie nerealūs metimai kaip tombstone piledriver (anuomet labai populiarus metimas, nors jį nesužalojant priešininko įmanoma atlikti tik davus priešininkui signalą, kad jį atliksi), vis dėlto tas stilius tada buvo šiokia tokia naujovė Japonijoje. 


Aišku, kovos negalėjo būti labiau tikros ir dėl to, kad kovotojų toje lygoje buvo ne per daugiausiai: Takada, Yamazaki (tada jie buvo visai dar viščiukai), Maeda, Kimura, Go, Hyato, Yoshiaki Fujiwara, Satoru Sayama, todėl buvo pakviesti ir amerikiečiai profesonalūs imtynininkai iš JAV, kurie net NJPW stiliaus nebuvo įvaldę, ką jau kalbėti apie UWF. Vienu žodžiu, pirmasis UWF buvo techniškas velniškai stiprus NJPW stilius, kai kurios kovos nebuvo itin tikroviškos, kai kurios buvo daugiau nei tikroviškos, t. y., shoot‘ai, na, iš pradžių tokia buvo tik 1. Lyga gyvavo šiek tiek daugiau nei metus, iširo ji po Maedos ir Sayamos kovos, kurioje kovojimas perėjo 100% į shoot‘ą, ir kova baigėsi Maedai tyčia įspyrus Sayamai į tarpkojį (kaip matęs tą kovą galiu pasakyti, nors ir mano turimas variantas yra labai karpytas, kad kova perėjo į tikrą kovą dėl Maedos kaltės – tai ne pirma ir tikrai ne paskutinė Maedos puroresu kova, paversta 100% tikra). Maeda buvo išvytas, Sayamos taip pat niekas ten nemėgo dėl jo egoizmo, be Maedos lyga žlugo, taigi visi, išskyrus Sayamą, sugrįžo namo į NJPW. Sayama pradėjo Shooto, organizavo vale-tudo kovas ir pakvietė pirmą kartą Ricksoną Gracie į Japoniją, tačiau Japonijos publika tada absoliučiai tuo nesidomėjo, ir Sayama subankrutavo (sorry, MMA gerbėjai, aš čia nekaltas, kaltas – Hisaharu Tanabe ir Sam Chan, kurio straipsniu šiame sakinyje remiuosi).

NJPW, sugrįžus UWF kovotojams, suorganizavo 5 prieš 5 kovą ( NJPW prieš buvusį UWF), kova buvo nuostabi, UWF populiarumas buvo išlikęs milžiniškas. Visi UWF kovotojai kovojo NJPW ringe su UWF ženklu ant aprangos, ir, žinoma, savo stipriuoju stiliumi. Na, šį periodą (1985-1988), geriausiai iliustruoja Maedos ir Andre Rosimoffo shootfighting‘u tapusi kova, kai girtas Andre bandė miegoti kovos metu, o Maeda pradėjo spardyti Andre kojas taip, kad Andre po to nebegalėjo atsistoti, taigi kova buvo nutraukta ir  buvusio UWF ir NJPW kovotojai smarkiai susistumdė. Ir, žinoma, 5 žvaigždučių UWF stiliaus 1986 metų Maedos ir Fujinami kova.

1988 buvo sukurtas naujasis antrasis UWF, jį įkūrė Maeda (galop jis buvo išmestas ir iš NJPW už tai, kad kovos metu tyčia spyrė klūpančiam Riki Choshu į veidą, taip sulaužydamas jo 3 veido kaulus). Antrasis UWF skyrėsi nuo pirmojo viskuo, tai jau buvo kovos be bendradarbiavimo, kuriose niekas niekam nenusileisdavo, kovos buvo ir 100% tikros (kovos prieš įvairius kikboksininkus, boksininkus), ir kai kurių kovų rezultatai būdavo iš anksto nulemti. Šioje legendinėje lygoje buvo jau visos įžymybės: Maeda, Takada, Yamazaki (jau nebe viščiukai, o solidūs kovotojai), Anjo, Nakano, Myato, Funaki, Suzuki, Ken Shamrock, Dick Vrij, Chris Dolman, Bart Vale, Kakihara, Fuke. Na, buvo ir amerikiečių, tačiau juos pats Maeda išmokė UWF stiliaus (tik ne Bobą Backlundą – jis geras imtyninkas bendrai paėmus, bet tikrai ne UWF stiliaus kovotojas - suprastumėte, jei pamatytumėte Takados ir jo kovą), taigi lyga buvo solidi, rimtai konkuravo su NJPW ir net kartais lenkė AJPW. Deja, geras dalykas trunka trumpai, dėl prasto finansų tvarkymo (kai kas per daug krovė į kišenę) lyga iširo 1990 metais.

Iširus UWF, iš jo susikūrė 3 lygos: Takados UWFI, Maedos Rings, Fujiwaros PWFG. Maedos Rings nebuvo UWF stiliaus, nors neturėjo nė vienos tikros kovos iki 1997 metų ir tik 1999 tapo MMA lyga. Rings rėmėsi daugeliu užsieniečių kovotojų, pirmiausia iš Rusijos ir Olandijos. Dieviškasis Volkas Hanas turbūt geriausias profesonalus ne 100 % tikrų kovų kovotojas, kuris be jokių išankstinių treniruočių jose kovojo, gi Dick Vrij ir Chris Dolman buvo praėję UWF mokyklą, o Volkas Hanas tapo Rings ženklu po Maedos (ypač po Maedos kojos traumos, kuri praktiškai atėmė 60 % to Maedos, kuris kovojo NJPW ir UWF ringuose). Rings buvo lyga be metimų, nes Maeda nenorėjo supanašėti su Takados UWFI, o Rings kovų tikroviškumą geriausiai iliustruoja viena Rings kova, kur Hanas kovoja su Naruse, ir Naruse pagauna Haną į neišsisukamą skausmingą veiksmą, kai Hanas negali net prie ringo virvių pasislinkti, o kadangi Hanas turi laimėti, tiesiog jį paleidžia; šis epizodas - vienas netikroviškiausių Rings epizodų.

Takados UWFI lyga buvo UWF sekėja, tarsi trečiasis UWF su truputėlį modifikuotomis taisyklėmis - dingo smūgiai alkūnėmis ir galva. UWFI pasiėmė keletą kovotojų iš Amerikos: Gary Albright, Dan Severn, Billy Scott, Tom Burton ir kt., turėjo keletą kovų ir pirmieji Rusijos tikri profesonalūs imtynininkai: Victor Zangiev, Salman Hashimikov, Vladimir Berkovich (pirmieji 2 padedant Inoki buvo paimti iš SSRS su kontraktais su NJPW 1989 metais, Hashimikov netgi laimėjo prestižinį IWGP čempiono titulą, vėliau buvo Amerikoje su WCW (tuomet dar ne mainstreemo lyga) ir kitomis Amerikos lygomis, o 1993 sugrįžo į Japonijos UWFI). UWFI tęsė tradiciją mokyti jaunuosius japonus UWF stiliaus, jų mokyklą praėjo Sakuraba, Kanehara, Kakihara, Takayama. 1993 metų pabaigoje jie pasisamdė Leon‘ą White geriau žinomą vardu Vader (187 cm, 180 kg), tikrą monstrą – profesonalų imtynininką, kuris pripažįsta tik 100% tikrus smūgius, jo velniškai stiprūs smūgiai dilbiais ir delnais ir kumščiais buvo nepriimtini amerikiečiams, tačiau Japonijoje dėl to jis buvo pritapęs puikiai, ir dėl to neturėjo problemų adaptuotis UWF stiliuje. Pirmoji jo kova UWFI ringe buvo prieš Takadą (jis gerokai buvo sumyžęs prieš tą kovą, nes nugalėtojo nulėmimas UWF ringe mažai ką reiškia – gi gali pralaimėti per 1 min nokautu, o gali išsilaikyti ir 20 min), ši kova baigėsi Vaderio pralaimėjimu per 15 min., Vaderis paprasčiausiai per daug atsipalaidavo, ir Takada užlaužė jam ranką ją sužalodamas (čia jau 100% tikras finišas, nors Vaderis ir turėjo pralaimėti, tačiau tikrai per anksti). 1994 metais Vaderis dalyvavo UWFI turnyre dėl čempiono titulo ir ten finale nugalėjo Takadą – turbūt nuostabiausioje UWFI kovoje (4 su puse žvaigždutės). Deja, nė vienas Lietuvos žiūrovas nė vienos UWFI Vaderio kovos negalėjo matyti, mat šios kovos yra tik japoniškame UWFI kasečių variante. Amerikietiškame nebuvo dėl tuomet buvusio Vaderio kontrakto su Amerikos lyga. Vaderis turėjo kovą ir su Gary Albright‘u, tačiau du mėsos kalnai retai kada gali kažką gero parodyti UWFI ringe. Vaderiui buvo išleistos milžiniškos babkės, UWFI tada Japonijoje sublizgėjo visomis spalvomis, tačiau išėjo Gary Albright‘as ir Yamazaki, o UWFI pradėjo tarplygines kovas su NJPW 1995 metais. Tos kovos pritraukė rekordines žiūrovų minias tiek viename, tiek kitame ringe, tačiau UWFI kovotojų kovos NJPW ringe atbaidė daug UWFI stipriojo stiliaus fanų, nes kovos prieš tokius idiotus kaip Orihara ar Choshu buvo didžiausia nesąmonė, net Takados 2 kovos prieš Keiji Mutoh nebuvo super puikios (ypač pirmoji, kur Mutoh pramiega 2/3 kovos, ir negauna malkų tik todėl, kad Takada kovoja NJPW ringe ir turi pralaimėti tą kovą, na būtų dar 5 min. miegojęs, Takada būtų jį sutvarkęs, kaip Maeda sutvarkydavo tokius idiotus). Aišku buvo ir perliukų, pvz., Sakurabos ir Ohtani kova( tobulas UWF stilius), Takados ir Hashimoto kova (brutali ir nuostabi kova). Vėliau, po kooperacijos su NJPW, UWFI turėjo kooperacijas su PWFG ir WAR lygomis (kai kas š... iš ten, kai kas super gerai). Galop UWFI perėjo į beveik gryną puroresu stilių ir ten ištirpo, negalėdama konkuruoti su NJPW 1996 metais. Takada iškart pradėjo Kingdom‘ą, kuris buvo pusiau tikras, taisyklės labiau panašios į vėlesnes Rings taisykles (Pride pirštinaitės, metimai liko, Sakuraba tapo pagrindine žvaigžde), tačiau dauguma kovotojų paliko ir šią lygą ir išsibarstė po įvairias puroresu lygas.

Taigi 1998-2003 UWF buvo miręs, tačiau jis atgijo! Tamura, ilgą laiką turėjęs savo U-file gym, sukūrė (ne sukūrė, o atgaivino UWF, net muzika ta pati iš UWFI) U-style lygą 2003, lygos esmė kaip ir UWF. Nors ir nemačiau nė vienos U-Style kovos, tačiau visi, kas matė, sako, kad atgimimas puikus, stilius išlaikytas, kovos tikrai geros, žiūrovų ateina pakankamai. Iš senųjų kovotojų ten kaunasi pats Tamura, po kartą kovojoKakihara, Fuke, Wataru Sakata, o šiaip ten kaunasi jaunieji talentai iš dar ir dabar veikiančio UWF Snakepit, kur treniruoja Yuko Myato.

UWF stilius nemirė, UWF/UWFI kovotojai tą stilių išlaikė net ir perėję į įvairias puroresu lygas, o jų kovos net ir kituose ringuose išlaikė UWF dvasią (kick, takedown, submision) – pvz., Yamazaki G1 1998 metų turnyre (galima sakyti vien dėl jo tas turnyras buvo pats geriausias visų laikų NJPW G1 turnyras, jei šiais metais nebus stebuklų).

Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:44

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!