FightClub.lt - Fighting Network Rings istorija

Fighting Network Rings istorija Komentuoti

Antonio Rodrigo Nogueira, Fedor Emelianenko, Dan Henderson, Ricardo Arona, Tsuyoshi Kosaka, Matt Hughes, Sanae Kikuta, Gilbert Yvel, Valentijn Overeem, Alistair Overeem, Alexander Otsuka, Peter Aerts, Genki Sudo, Mikhail Illoukhine, Renato Sobral, Bobby Hoffman, Andrei Kopylov, Hans Nijman, Hiromitsu Kanehara, Dave Menne, Ricardo Morais, Kiyoshi Tamura... – visi jie kovojo Rings lygoje prieš patekdami į Pride, UFC, K-1. Tačiau Rings pagrindas visada buvo legendinis Akira Maeda.


Kalbant apie Rings istoriją, ši persona, be abejonės, svarbiausia. Abejoju, ar lietuviams jis padarė kokį įspūdį Rings lygoje, nes kojos trauma 1991 m. praktiškai numarino tikrąjį Akirą Maedą, o ankstesnių jo kovų niekas turbūt nėra regėjęs. Taigi Maeda buvo sudėtingo charakterio (toks ir liko), o 1977 m. pradėjęs karjerą NJPW lygoje nuo pat pradžių rodė neįtikėtiną talentą, buvo vadinamas antruoju Inoki. Tačiau ūmaus charakterio, nenorėjęs laikytis puroresu taisyklių, dar tiksliau, jis buvo shooteris (imtynininkas, mėgstantis laimėti, kai turi pralaimėti). Toks kovotojas negali taikytis prie kitų taisyklių, pats kuria savo taisykles, ir taip atsiranda UWF stilius (kick-suplex-submission). Maeda buvo unikalus smūgiuotojas, bet jo kovose po 1991 m. to nebėra. Deja, iširus UWF, visi lyderiai patraukė savais keliais. Maeda tada ir sugalvojo kurti Rings. Rings stilius labai skyrėsi nuo UWFI, PWFG ir senojo UWF stiliaus. Iš Rings stiliaus buvo išmesti metimai, o iš pavadinimo – profesionalių imtynių (professional wrestling) terminas. Tai buvo pseudo-MMA tarptautinė lyga. Per kelis mėnesius Maedai pavyko sudaryti Rings „filialus“ Rusijoje, Olandijoje bei Gruzijoje. Maeda pasirinko gudrią taktiką ir į savo lygą ėmė visiškai nepatyrusius mišrių kovų kovotojus. Daugelis jų kovojo blankiai, ir žūrovai ėjo žiūrėti Rings tik dėl Maedos. Tačiau Maeda, puikiai suprasdamas, kad vienas jis lygą netoli kur nuves, pradėjo stumti kitus kovotojus – atsirado monstras Dick Vrij, nenugalimas Olandijos sambo meistras Chris Dolman.
 
Dolmano stumtelėjimas į pagrindinio kovotojo (main eventer) vietą buvo prastas žingsnis, nes jis buvo per senas laimėti kovas prieš daug jaunesnius (panašus atitikmuo buvo 2002-2003 m. Hulkas Hoganas WWE lygoje), be to, nemokėjo gintis nuo smūgių ir kovėsi labai jau netikroviškai. Dick Vrij buvo vienpusis kovotojas, visiškai neišmanantis parterio kovos, tačiau smūgiais nugalintis bet ką (taip buvo norima sukurti iliuziją, kad kažkas yra lygus Maedai, ir jis turi varžovus, kurie gali jį aplenkti). Vėliau atsirado ir Bitsadze Tarielas, kurio smūgiai į korpusą visai nebuvo tokie stiprūs, kaip vaidino priešininkai (taip jiems buvo pasakyta daryti, nes Tarielas nieko daugiau nesugebėjo, buvo didelis, sunkus ir baisus japonams). Monstrų tema buvo pamėgta, tačiau mėginimas į Rings lygą atvesti Tony Halme buvo pats prasčiausias sumanymas – jo realūs sugebėjimai MMA stiliuje itin prasti, net ir netikrame MMA, o pinigėliai jam plaukė tikrai dideli. 

Tačiau visi šitie kovotojai neturėjo nieko tokio, kas sukurdavo dramatiškumą profesonalių imtynių ar UWF ringuose. Taškų sistemą jie naudojo bet kaip, per greit pasiųsdavo varžovus į nokautą ir panašiai, nė velnio nesuprasdami, ko nori žiūrovai. Žmogus, kuris suprato visą Rings stiliaus esmę, buvo Volkas Hanas. Jis kovojo gražiai, tai pritraukė žiūrovus, dėl to pamažu jis pakilo į pačią viršūnę. Jo stilius Rings lygoje sukeldavo dramatiškumo atmosferą, jo vaidyba (selling) buvo pati geriausia iš visų shoot stiliaus kovotojų. Atrodė, kad Hanas gimęs kovoti Rings stiliumi. Deja, prastas registratorių (bookers) darbas mažino Rings populiarumą – geriausi kovotojai susitikdavo jau pačiose pirmosiose turnyro kovose, pvz., turnyruose 92 – Volk Han vs Akira Maeda, 95 – Maeda vs Vrij, 96 – Tamura vs Illoukhine, Vrij vs Kosaka, 97 – Volk Han vs Andrey Kopolov. 98 m. turnyras viršijo bet kokius idiotizmo laipsnius – Japonijos B rinktinė 1 raunde susitiko su Rusijos B rinktine (Turint omenyje, kad tos B rinktinės buvo tikrai geresnės už Olandijos ar Australijos rinktines). Pagrindinis tuometinis Rings konkurentas buvo Pancrase. Pancrase nuolat vadino Rings pseudo-MMA lyga dėl iš anksto nulemtų rezultatų (o Rings tą atkakliai neigė ir tuo pat kaltino Pancrase). Na, Rings gerokai ėmė lenkti Pancrase,  kai atėjo Tamura ir Kanehara iš UWFI (o Pancrase prarado savo svarbiausias žvaigždes). Antrasis Rings gyvavimo etapas rėmėsi būtent Kioshi Tamura (kuris ir UWFI lygoje buvo vienas lyderių, nors ir deramai neįvertintas). Kioshi Tamura ir Yoshihisa Yamamoto tapo japonų lyderiais, galėjusiais pakeisti Maedą, kuris 1998 m. baigė karjerą. Maždaug tais pat metais Rings tampa pusiau tikra lyga – atsiranda kovos be sutartų rezultatų (tačiau, be abejo, tokių tik 1-2 per turnyrą). Nežinia kodėl, bet Maeda nesustoja, ir 1999 m. Rings tampa 100% tikra lyga, deja, japonų žiūrovams ne itin įdomu matyti brazilų kovotojus, visada laiminčius prieš japonus, ir Rings populiarumas mažėja. Rings tampa jau nebe japonų lyga – ten jau nebėra japonų čempionų, tai žiūrovus visiškai nuveja nuo Rings, ir ši žlunga. Žlugimo prežastys gana paprastos – savų Rings kovotojų nebuvimas (kas pasitraukė, kas tapo eiliniais darbininkais (jobbers) brazilų ir kitų patyrusių kovų be taisyklių meistrų kelyje). Senosios žvaigždės negalėjo grumtis dėl traumų ar tiesiog nenorėjo likti MMA lygoje, ir Rings išnyko (liko Rings dukterinės lygos), tačiau Rings padarė labai didelį žingsnį, iškeldamos plačiajam pasauliui F.Emelienko, Kosaką, Nogueirą ir daugelį kitų.

 

 

Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:47

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!