FightClub.lt - Kaip sparinguotis gatvei

Kaip sparinguotis gatvei Komentuoti

iain-abernethy-pic-website.jpgBeveik visų kovos menų sportininkų treniruotėse yra sparingas. Tačiau yra daugybė skirtingų sparingo rūšių, ir ginčijamasi, kurios rūšys yra realiausios. Iš tiesų, kyla klausimas, ar sparingas būna ko nors vertas savigynos situacijose. Manau, sparingo nauda gatvėje apibrėžiama pagal sparingo struktūrą.  Šio straipsnio autorius - Iain Abernethy - užsiima kovos menais nuo vaikystės. Jis yra vyresnysis British Karate–do Chojinkai instruktorius, British Combat Association instruktorius, išsilaikęs 5–ą daną. Iain pastoviai rašo į pagrininius JK kovos menų žurnalus bei yra „Combat Hall of Fame“ narys. Iain yra vienas pagrindinių JK taikomojo karate atstovų, parašęs daug audringų plojimų sulaukusių knygų apie praktinį tradicinių kovos menų taikymą bei pagarsėjęs savo darbais, pragmatiškai naudojant technikas ir sąvokas, įrašytas tradicinėse formose. Jis sukūrė ir nemažai populiarių DVD apie kovinį katos pritaikymą. Iain seminarai, knygos, video ir straipsniai tapo labai populiarūs tarp žmonių, kurie nori praktikuoti kovos menus kaip pragmatines sistemas, kokios jos turėjo būti iš pradžių. „Iain Abernethy savo novatorišku darbu parodė mums tikrąjį karate grožį“ – Geoff Thompson


 

Daugumoje karate dojo sparingas grindžiamas šiuolaikinių varžybų taisyklėmis. Jei jūsų tikslas yra laimėti varžybas, akivaizdu, jog sparingas turi remtis varžybų pagrindais. Pats varžybinis sparingas nėra kuo nors blogas; problemų atsiranda tada, kai žmonės tiki, jog toks sparingas paruoš juos ir gatvei. Taip nėra. Yra daugybė priežasčių, kodėl varžybinis sparingas bei, savaime suprantama, kitų rūšių sparingas netinka gatvei. Aptarsime šias priežastis.


Be sparingo, grindžiamo šiuolaikinėmis varžybomis, vis daugiau grupių propaguoja katomis grįstą sparingą. Teisingai suprasta kata yra artimos distancijos civilinė kova. Praeityje esu rašęs apie poreikį įgyti realios patirties, taikant katos metodus. Sukūriau terminą „katomis grįstas sparingas“ tokios rūšies treniruotėms, ir sakyčiau, kad tokio sparingo populiarumas auga. Teisingai susistemintas, katomis grįstas sparingas duoda daug naudos realiose situacijose. Tačiau šioje straipsnių serijoje neaptarinėsime, kaip atrasti katos prasmę ar kaip praktikuotis, taikant jos pamokas, kai dirbama su besipriešinančiu priešininku.

Nors viskas, ką aptarinėsime šiuose straipsniuose, yra naudinga katomis grįstam sparingui, jei įtrauktume tai, kaip kata susijusi su realiomis situacijomis, pernelyg smarkiai išplėstume šios diskusijos ribas. Todėl kreipsime dėmesį būtent į tai, kaip suformuoti sparingą, jog jis turėtų realios naudos realiose situacijose.

street-sparring-p1-1.jpgIš pat pradžių būtina suprasti, kad kova įvyksta tada, kai savigyna nesuveikia (1 nuotrauka). Jei išties norite išlikti saugus gatvėje, turėtumėte didžiausią dėmesį skirti ne kovai, bet budrumui ir vengimui.

Štai kaip skirstau savigynos etapus savo mokiniams: 95 procentai savigynos yra budrumo ir vengimo įgūdžiai, siejami su sveiku požiūriu į asmeninį saugumą. Jei negalite išvengti situacijos, turite galėti kontroliuoti dialogą ir atstumą, smogti pralenkdamas priešininką ir naudoti galimybę pabėgti. Šis sugebėjimas kontroliuoti situaciją, kol ji netampa kova, sudaro 4 procentus savigynos. Likęs 1 procentas yra koviniai įgūdžiai, kuriais remiatės, kai nepavyksta visa kita. Kiek patyriau, kovos menų atstovams yra būdinga pernelyg įtvirtinti kovą (paskutinį 1 procentą), todėl jie neefektyviai vertina savigynos problemą.

Čia bandau pasakyti, kad galit būti velniškas kovotojas, tačiau vis dėlto negalėsite išlikti saugus. Jei jūsų budrumo įgūdžiai prasti, jus nukals jums dar net nesuvokus, kad iškilo grėsmė. Jūs paprasčiausiai negausite galimybės panaudoti savo kovinių įgūdžių.

Žinokite: nesvarbu, koks geras kovotojas esate, bus žmonių, kurie geresni už jus. Kad išliktumėte saugus su geresniais kovotojais, taisyklė yra labai paprasta: nekovokite su jais! Iš visų jėgų venkite situacijos, o, jei negalite, kontroliuokite distanciją, gestikuliuodami (laikydami rankas tarp užpuoliko ir savęs), naudokite dialogus ir suktybes, kad praskintumėte kelią pirmam  savo smūgiui, ir pabėkite, pasinaudoję sutrikimo akimirka. Šiuo būdu gali būti įmanoma apsisaugoti nuo žmonių, su kuriais negalėtumėte kovoti. Tačiau, jei visa tai nepavyko, tada neliko kitos išeities, tik kova.

Šioje straipsnių serijoje apžvelgsime treniruotes tam paskutiniam 1 procentui, jei kiti įgūdžiai nepasiteisino; todėl neverta diskutuoti apie budrumą ir sugebėjimą smogti pirmam. Paminėjau šiuos dalykus dėl to, kad būtina suvokti, jog apžvelgsime sparingo metodus iš teisingos perspektyvos. Prisiminkite, kovos įgūdžiai nėra savigynos esmė: kova įvyksta tada, kai savigyna nepavyko.

Nustatę, kur didžiojoje schemoje yra vieta sparingui ir kovai, turime trumpai aptarti, kokiai aplinkai treniruojamės. Šiuose straipsniuose kalbame apie gatvę, todėl gatvės aplinka nulems, kaip turėtume sparinguotis, jog jai pasiruoštume. Jei pažvelgsime į įvairiame koviniame sporte naudojamą sparingą, tučtuojau pasidarys aišku, kad egzistuoja daugybė besiskiriančių sparingo metodų. Sparingo rūšys skiriasi, nes skiriasi tai, ko reikia laimėjimui. Tai, ko reikia laimėjimui, apibrėžia taisyklės, todėl žmonės kartais nusprendžia: jei gatvėje nėra taisyklių, atsikratę taisyklių paversime sparingą tinkamą gatvės situacijoms. Tačiau tai nėra taip paprasta. Be taisyklių nebuvimo yra daug kitų dalykų, paverčiančių gatvės situaciją tokia, kokia ji yra.

Detali diskusija apie gatvės situacijų pobūdį irgi nepateks į šį sparingo aptarimą; tačiau yra keletas pagrindinių dalykų, į kuriuos turime atsižvelgti:

•  Dauguma gatvės situacijų įvyksta artimoje distancijoje 

•  Realiose kovose dažnai būna daug užpuolikų ir ginklai 

•  Realios kovos yra greitos, chaotiškos ir baisios

•  Realios kovos neprimena dviejų kovos menų atstovų kvalifikuotos kovos 

•  Realioje situacijoje viskas privalo būti išties paprasta

•  Apgaulingas ar agresyvus dialogas dažnai įvyksta prieš bet kokią fizinę kovą

•  Kova gali prasidėti be įspėjimo (budrumas būtinas, kad taip neįvyktų) 

•  Realios kovos baugina ir yra išties nemalonios (jei tarsime, kad nesate psichopatas!)

Kad mūsų sparingas duotų naudos realiose situacijose, turime užtikrinti, jog jame bus atsižvelgta į visus aukščiau išvardytus dalykus.  Kai įtraukiamos šios aplinkybės, sparingas gali gerokai skirtis nuo to, kokį matome daugumoje dojo. Tai nereiškia, kad kitų rūšių sparingas nevertingas: toli gražu! Kaip kovos menų atstovas, greičiausiai treniruositės dėl įvairių priežasčių ir domėsitės daugeliu kovos menų treniruočių aspektų. Todėl visiškai įmanoma, kad sparinguositės daugiau nei vienu būdu: skirtingų rūšių sparingas skirtingiems jūsų treniruočių aspektams vystyti.

Galite sparinguotis vienaip garbingai kovai su kitais kovos menų atstovais,  ir kitaip gatvei. Kai kurie teigia, kad sparinguodamiesi daugiau nei vienu būdu, galite netyčiomis panaudoti neteisingą metodą netinkamu laiku. Suprantu šią logiką. Tačiau manau, kad dojo ir gatvės aplinka yra taip radikaliai skirtingos, kad neįtikėtina, jog sumaišysite įvairius metodus, jei tik išlaikysite įvairias sparingo rūšis visiškai atskiras ir 100% suvoksite, ką treniruojatės bet kuriuo duotu metu. 

Aptarus kelias pagrindines problemas, dabar laikas pažvelgti į pirmą būdą, kaip padaryti savo sparingą naudingą gatvėje.

Svarbu: visas sparingas yra potencialiai pavojingas, todėl jį turi atidžiai stebėti tinkamai pasiruošęs ir patyręs žmogus. Jei neturite tokios priežiūros, nemėginkite taikyti metodų, kuriuos aptarsime!

Suvokite bet kurio sparingo pratimo defektus

Nesvarbu, koks tikroviškas bebūtų sparingas, jis niekada nėra realus. Visada darome kompromisus saugumo vardan. Jei to nedarytume, po kiekvienos treniruotės dauguma mokinių keliautų į ligoninę! Privalome įtraukti būtinus defektus į treniruotes, kad galėtume treniruotis saugiai. Be šių defektų treniruotėse būtų taip pat pavojinga kaip gatvėje; o tai tarsi sumenkintų bet kokią treniruočių prasmę. Mūsų gyvenimai netaptų saugesni; tiesiog turėtume kur kas daugiau susirėmimų, keliančių pavojų gyvybei!

Jei darote bet kurį šių dalykų, jūs įtraukėte defektą į savo sparingą: treniruotės ant tatamio, sparingo pirštinių mūvėjimas, kūno apsaugos, kapa, ribotas kontaktas, praleidžiamos tokios technikos, kaip kandžiojimasis, akių išspaudimas ir smūgiai žemiau juosmens, jums ar jūsų partneriui leidžiama baigti kovą pasidavus, subeldus tris kartus ir pan. Tokie pokyčiai daro treniruotes saugesnes ir produktyvesnes, tačiau jie taip pat nutolina jas nuo realios kovos. Būdas sumažinti šį nuokrypį nuo realybės – aiškiai suvokti defektus ir jų poveikį.  Pavyzdžiui, sakykime, kad jūs su partneriu turite užsiimti didelio kontakto sparingu. Kad pagerintumėte saugumą, viena iš atsargumo priemonių gali būti bokso pirštinių mūvėjimas. Prieš pradėdami sparinguotis, turėtumėte pagalvoti apie dėl pirštinių atsirandančius defektus (2 nuotrauka): street-sparring-p1-2.jpg

•  Jūsų kumščiai kur kas didesni nei būtų realybėje, todėl jūsų pataikymų dažnis gali padidėti

•  Gindamasis galite pasislėpti už pirštinių

•  Nei jūs, nei jūsų partneris negali užgriebti ar efektyviai išbalansuoti priešininką

•  Smūgiai mažiau efektyvūs nei būtų realybėje 

•  Dėl pirštinių neįmanoma atlikti smūgių atvirais delnais

•  Greplingo technikos smarkiai apribotos

Jei žinote apie defektus, atsiradusius dėl saugumo, užtikrinate, kad gatvės realybė išlieka jūsų dėmesio centre. Sparingas yra priemonės užbaigti; tai nėra pati pabaiga. Jei suvoksite sparingo defektus, tas padės aiškiai suprasti šį skirtumą. 

Defektai atsiranda ne tik dėl saugumo. Galite tikslingai įvesti tam tikrus apribojimus, norėdami pagerinti tam tikrus įgūdžius. Pavyzdžiui, sparinguodamiesi galite norėti atmesti smūgius iš klinčo. Apribojate sparingą iki smūgių iš klinčo, todėl neleidžiami metimai ir pakirtimai. Kiek stebėjau, vos apribojamas leistinų technikų skaičius – tai gali būti labai naudingas treniruočių metodas, – žmonės pamiršta apie praleistus metodus ir todėl tampa jų labiau pažeidžiami. Tad net jei sutikote neleisti atlikti metimų, treniruodamiesi smūgius iš klinčo, turėtumėte vis dėlto neįgyti blogų įpročių ir žinoti apie įvestą defektą.

 

Pradėkite nuo agresyvaus dialogo; nereikia oficialaus etiketo

Varžybinis ir dojo sparingas dažnai prasideda nuo oficialios pagarbos rodymo. Gatvių kovos taip neprasideda. Prieš jas dažnai vykdomi apgaulingi ar agresyvūs dialogai. Kad būtumėte adekvačiai pasiruošęs gatvei, turite turėti patirties su tokiomis šnekomis, jog jos jūsų nesutrikdytų. 

Apgaulingi dialogai vyksta, kai užpuolikas mažina atstumą tarp savęs ir jūsų, klausdamas kelio, laiko, prašydamas prisidegti cigaretę ir pan. Jis gali atrodyti draugiškas ir negrėsmingas, kol neateina laikas pereiti į fizinį susirėmimą. Budrumas, distancijos kontrolė ir pasitikėjimas savo instinktais čia yra svarbiausi.

street-sparring-p1-3.jpgAgresyvus dialogas vyksta, kai užpuolikas rėkia, klykia ir keikiasi, kad jus įbaugintų (3 nuotrauka). Tokio agresyvaus elgesio tikslas yra užpuoliko noras pakankamai pasikrauti fizinei atakai, bei, tikėkimės, taip jus išgąsdinti, kad jūs sustingsite ir negalėsite efektyviai elgtis situacijoje. Jei nesate pripratęs prie tokios atviros agresijos, šis metodas tikriausiai suveiks ir neleis jums panaudoti daugybės turimų fizinių įgūdžių.

Sparinguodamiesi gatvei, pradėkite kovą, kai vienas ar daugiau žmonių prisiima blogo vyruko vaidmenį. Jie turėtų mažinti atstumą arba agresyviu dialogu, arba apgaulingu dialogu (kuris gali pereiti į agresyvų). Svarbu, kad dialogas ir su juo susijusi kūno kalba būtų tikroviški. Stumdykitės, skeryčiokitės, rėkite ir keikitės. Nors tai treniruotė, kaip blogas vyrukas turėtumėte bandyti įbauginti savo partnerį lygiai taip pat, kaip tą darytų realus užpuolikas.

Kitas žmogus turėtų mėginti kontroliuoti distanciją ir kalbomis išspręsti situaciją. Kartais blogas vyrukas gali nuspręsti atsitraukti, kol situacija netapo fizinė. Kitais atvejais bet kuris iš partnerių gali pradėti sparingą, kai jaučia, jog jam atėjo laikas (Dėmesio: gerasis vyrukas turėtų visada mėginti smogti pirmas ir „nelaukti”, kol blogasis vyrukas pradės kovą. Daugiau apie tai vėliau).

Pradžia be įspėjimo

Kai kurios situacijos prasideda be jokio įspėjimo, t. y., jei jūsų budrumas nebuvo toks, koks turėtų būti, ar jei esate gerai suorganizuotos pasalos auka. Todėl  treniruojantis gerai būtų sparingą irgi pradėti be įspėjimo. 

Kadangi sparingas gali prasidėti bet kuriuo metu, visi dalyviai turi visą treniruotę dėvėti kūno apsaugas. Taigi mokiniai užsiima įprasta treniruote (fizinis paruošimas, treniruojamieji pratimai, smūgiai į letenas ir pan.). Kai treniruotės vadovas jaučia, jog atėjo laikas, jis sušunka komandą: „Kovokit!” Tą pačią akimirką visi mokiniai turėtų pradėti sparinguotis su arčiausiai esančiu žmogumi ar žmonėmis.

Šios rūšies sparinge puiku yra tai, kad niekada nesate tikras, kokia situacija išsivystys ir kada. Galite staigiai sureaguoti į komandą ir užpulti kolegą, o tą pat akimirką kas nors kitas užpuls jus iš nugaros. Vieną sekundę pagalvojote, jog turite pranašumą, kitą tarsi pašėlęs neriatės iš kailio kovodamas prieš du priešininkus. Po tam tikro laiko tarpo treniruotės vadovas sušuks: „Stop!”, ir mokiniai grįš prie to, ką darė iki sparingo. 

Svarbu, kad komandas duodantis asmuo iš visų jėgų pasistengtų užtikrinti, kad sparingas būtų netikėtas. Mėgstu surikti „Kovokit!” atsigėrimo pertraukėlių metu, pratimų vidury, iškart po ankstesnio sparingo, kai mokiniai daro atsispaudimus, ir iškart po to, kai pasakau jiems, kad netikėtas sparingas baigėsi (ypač tai mėgstu!). Mokiniai netrukus ima tikėtis neįtikėtinų dalykų, ir ima kautis gerai, nepaisydami situacijos ir savo padėties joje. Jei treniruojatės nedidelėje grupėje, kitas būdas pradėti sparingą be įspėjimo yra sutikti, kad bet kas gali užpulti bet kurį kitą bet kuriuo treniruotės metu (galbūt padarysite kai kurias išimtis saugumo vardan: pavyzdžiui, sutarsite, kad nebūsite puolamas tada, kai kilojate svorius, ir pan.). Nesant komandos pradėti, sparingas tampa dar nelauktesnis. Tai taip pat užtikrina, kad treniruotės, vykdomos tarp sparingų, bus atliekamos turint teisingą požiūrį. Jei imsite užsiiminėti simuliuodamas, jūsų partneriai gali nuspręsti, jog tai puikus laikas jus užpulti!

Netikėtas sparingas yra puikus treniruočių metodas, siekiant įprasti kovoti be įspėjimo. Tai taip pat puikus būdas pridėti treniruotei kitų spalvų.

Tegul kova būna artima ir asmeninė

Daugelis įgudusių kovos menų atstovų kovų vyksta kur kas tolimesnėje distancijoje nei ta, kuri būna gatvėje. Didžioji dalis realių kovų prasideda artimoje distancijoje ir joje išlieka. Gatvėje retai būna atstumas, kurį reikėtų sumažinti, retai judama atgal ir pirmyn. Tai akivaizdžiai smarkiai veikia sparingo formavimą gatvei. 

Kaip nustatėme, realios situacijos prasidės nuo dialogo ar be įspėjimo. Distancija, kurioje vyksta apsikeitimas žodžiais, įprastai yra tokia pati kaip smūgio distancija (žr. 3 nuotrauką). Tad dialogo atveju distancija yra jau sumažinta, iki situacijai pereinant į fizinę (žmonės nemėgina jūsų įbauginti iš už trijų metrų!) Jei situacija prasideda be įspėjimo, tada distancija jau buvo sumažinta. street-sparring-p2-2.jpg Kai du kovos menų atstovai kaunasi dojo ar varžybų aplinkoje, įprastai jie pradeda kovą nuo išorinės spyrių distancijos (4 nuotrauka). Tai reiškia, kad pagrindinė kovos menų sparingo užduotis yra efektyviai sumažinti tą atstumą. Šie įgūdžiai yra iš esmės netinkantys gatvei. Palyginkite atstumus, parodytus 3 ir 4 nuotraukose, ir pamatysite, kad gatvėje kovos kur kas artimesnės. 

Kitas didelis skirtumas tarp gatvės ir dojo kovos, kurią vykdo du kovos menų atstovai: ten nėra judėjimo pirmyn-atgal. Gatvėje žmonės nesitraukia, jie tiesiog pajuda į šalį, ieškodami angos, prieš vėl sumažindami atstumą. Visa tai reiškia, kad, treniruodamiesi gatvei, turime naudoti technikas artimoje distancijoje (išimtis, kai sprunkame, tai aptarsime vėliau). 

Kai pradedate gatvės sparingą, turėtumėte būti per ištiestos rankos ilgį nuo partnerio ir turite likti toje distancijoje. Treniruodamiesi įprasite kovoti šioje distancijoje. Tačiau iš pradžių gali tekti prisiversti neišeiti iš distancijos; štai du būdai tai padaryti.

•  Vienas geriausių būdų yra apriboti grindų plotą. Nesisparinguojantys mokiniai sudaro ratą aplink tuos, kurie sparinguojasi, tad paprasčiausiai nėra vietos atstumui padidinti.

•  Kitą būdą man pristatė Shihan Chris Rowen. Chris paprasčiausiai panaudojo karate diržą ir surišo mokinius! Tai paprastas metodas, bet jis neįtikėtinai gerai veikia. Mokiniai negali padidinti atstumo, todėl yra priversti sparinguotis realiame plote. Vienintelis trūkumas tas, kad mokiniai negali mokytis pasprukti.

Kai sparinguojatės artimoje distancijoje, išmokstate kelių dalykų. Vienas pagrindinių – blokai tampa  beveik negalimi. Paprasčiausiai nėra nei laiko, nei vietos reaguoti. Tai išties naudinga mokymosi patirtis, nes suvokiama svarba smogti pirmam bei pirmam imtis aktyvių veiksmų gatvėje.

Kita artimos distancijos kovos savybė yra ta, kad tampa labai svarbu naudoti abi rankas. Abiem rankom reikia arba atakuoti priešininką, arba laikyti jas taip, kad jomis būtų galima atakuoti, pavyzdžiui, išbalansuojant, šalinant kliūtis ir pan. Trumpas pastebėjimas: būtent dėl šios priežasties katose nelaikome rankų „gynybinėje padėtyje“, matome, kad abi rankos nuolat dirba. 

Artimas sparingas yra puikus būdas sužinoti, ko reikia gatvei. Tad, kad jūsų sparingas būtų tikroviškas, svarbu pradėti jį artimoje distancijoje ir joje išlikti. 

 Į mišinį neįtraukite ištreniruotų reakcijų

Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turi įsisąmoninti kovos menų atstovai: treniruojantis gatvei, ištreniruotos reakcijos nebėra veiksnys. Kaip kovos menų atstovai išsitreniruojame reaguoti tam tikrais būdais į specifinius stimulus, pvz., kai priešininkas atlieka judesį A, jūs treniruojami reaguoti judesiu B. Kai susitinka du kovos menų atstovai, šios ištreniruotos reakcijos naudojamos nekintamai: 1 sportininkas judės taip, kad 2 sportininkui atrodys, jog šis atakuos judesiu A. 2 sportininkas kontratakuoja judesiu B, kaip 1 sportininkas tikėjosi jį darysiant. Reaguodamas judesiu B, 2 sportininkas pasidaro pažeidžiamas judesiui C; o tai ir buvo tikrasis 1 sportininko ketinimas. Jis puolė judesiu A, kad iššauktų reakciją, kuri suteiks galimybę atlikti judesį C.

Gatvės kovoje negalite šitaip pat naudoti ištreniruotų reakcijų; todėl reikia iš visų jėgų stengtis šalinti tokią praktiką iš gatvės sparingo. Ištreniruotos reakcijos nėra naudingos gatvėje dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

•  Vargu bau jūsų priešininkas bus treniravęsis tą pačią kovos menų discipliną kaip jūs, todėl nereaguos, kaip numatyta. Bet o jeigu jis bus kovos menų atstovas, girdžiu jūsų riksmą!

•  Gatvė taip skiriasi, kad, net jei jūsų užpuolikas bus treniruotas kovos menų meistras, jis nekovos taip, kaip kaunasi dojo ar varžybų aplinkoje. Gatvės kovos yra kur kas greitesnės, emociškesnės ir chaotiškesnės nei kovos menuose.

Stebėkite du pasaulinio lygio kovos menų meistrus kovojant ir suskaičiuokite, kiek vidutiniškai technikų jie atliks per 15 sekundžių. Pastebėsite, kad didžioji dalis laiko skiriama judėjimui ratu, bandant išsikovoti padėtį. Bendras apsikeitimo smūgiais dažnis faktiškai yra gana žemas. Žinoma, galbūt bus keletas akinamai greitų apsikeitimų smūgiais, bet įprastai jie trunka labai trumpai. Tie, kurie trunka kiek ilgiau, nutinka tuomet, kai kovotojas sužalojamas ar yra dezorientuotas, o jo priešininkas artėja prie pergalės. 

Gatvės kova yra dėsningai siutinga. Ji prasideda greitai, vyksta greitai ir baigiasi greitai. Nelieka laiko ištreniruotoms reakcijoms. Išties nėra laiko jokioms reakcijoms. 

Be to, kad yra greitesnė, gatvės kova yra kur kas emociškesnė. Intensyvus gatvės situacijos pobūdis reiškia, kad nei jūs, nei jūsų priešininkas negausite galimybės apdoroti informacijos, kurios reikia naudojant ištreniruotas reakcijas. Tad net tokiu neįtikėtinu atveju, jei jūs susitiksite kitą kovos menų atstovą gatvės situacijoje, tai vis tiek nebus dojo ar varžybinė situacija. 

Geras pavyzdys yra Taisono ir Liuiso kova, vykusi spaudos konferencijoje prieš jų ilgai lauktą kovą. Štai turėjome du geriausius sunkaus svorio tų laikų boksininkus, bet, kai prasidėjo realios grumtynės, pasikeitimai smūgiais visiškai nepriminė bokso varžybų. Tai buvo „gatvės kova“, todėl greitesnė, chaotiškesnė ir emociškesnė.

Ištreniruotos reakcijos nėra gatvės kovos dalis, todėl jos neturėtų būti jūsų gatvės sparingo dalis. Žinoma, sunkumai atsiranda todėl, kad treniruositės su kitais kovos menų atstovais, tad iš pradžių reikės kiek drausmės, kad neįsitrauktumėt į „žaidimėlius“. Tą akimirką, kai pradedate bandyti įtraukti uždraustas ištreniruotas reakcijas, jūs nebesisparinguojate realiai. Realioje kovoje viskas turi būti paprasta ir aišku. Tegul jūsų sparingas būna paprastas ir aiškus.   

Pabėgimas: nelikite ir nekovokite!

Jau nustatėme, kad kova įvyksta tada, jei savigyna buvo prasta. Realios kovos yra išties nemalonūs reikalai, kurie gali turėti rimtų medicininių, emocinių ir teisinių pasekmių. Todėl, jei gaunate galimybę nutraukti kovą ir bėgti, turėtumėte tai daryti nedvejodamas. Galbūt kietas vyrukas susirauks, pagalvojęs apie pabėgimą iš kovos, bet protingi ir patyrę žmonės, kurie „su tuo susidūrė“, visada siūlys sprukti, o ne kovoti. Tikras kovotojas vardan savo ego nerizikuos savo gyvenimu ir laisve. Jis visada elgsis protingai. 

Neseniai turėjau galimybę pasikalbėti su kovos menų meistru. Prie šio prieš keletą dienų artėjo du vyrai, ginkluoti peiliais. Jis greitai įvertino situaciją ir pabėgo. Pasakojo man, kad yra nusivylęs savimi, nes visa, apie ką galėjo galvoti, tai bėgimas. Jis klausė, kokias technikas galėjo panaudoti toje situacijoje. Mano patarimas buvo jam nesijausti blogai, nes jis puikiai susidorojo su situacija. Jo budrumas buvo toks geras, kad jis pakankamai anksti įvertino situaciją, kad galėtų pabėgti, ir jo minčių būsena leido jam tą padaryti – o tai neabejotinai buvo teisinga.

Kovokite su dviem ginkluotais vyrais, ir geriausiu atveju jums reikės susiūti keletą rimtų žaizdų. Pabėgdamas jis negavo nė įbrėžimo! Esu tikras, kad bet kas, suprantantis gatvę, šioje situacijoje nesiūlys nieko kita, tik bėgimą. Jei didinate atstumą tarp savęs ir pavojingos situacijos, išliekate saugus ir užtikrinate sau galimybę leisti laiką mėgaujantis gyvenimu. Tad, kad jūsų sparingas nebūtų kvailas gatvėje, turite praktikuotis pabėgimą.  

Pabėgimas iš kovos nėra toks paprastas kaip tiesiog nugaros atsukimas ir bėgimas. Jei tarp jūsų ir įtariamo užpuoliko yra pakankamas atstumas, galite tai padaryti (vėlgi tai pabrėžia budrumo svarbą). Tačiau jei užpuolikas yra pakankamai arti, kad galėtų jums smogti, arba situacija suprastėjo iki kovos, jums reikia sumaišties ir atstumo. Jei pradėdami bėgti nesukėlėte sumaišties ir nepadarėte atstumo, jūs atsuksite priešininkui nugarą. Jei tai padarysite, gali nutikti blogų dalykų!

Jei jums bent akimirkai pavyko išvesti iš rikiuotės priešininką, tada tą sumaišties ir dezorientacijos momentą turite panaudoti pabėgimui. Kadangi priešininkas negalės reaguoti tučtuojau, turėsite šansą sukurti pakankamą atstumą sėkmingam pabėgimui. Savo savigynos treniruotėse turite išmokti padidinti gatvėje išsikovotą atstumą. Smarkiai padidinti! Neturite galvoti apie atstumo mažinimą ir kovos tąsą. Puikus būdas treniruotėse mokytis pabėgimo yra padaryti dalį savo dojo „saugia zona“. Jūsų tikslas yra pasiekti šią saugią zoną, kol jūsų partneris ar partneriai trukdo jums tai daryti. Leistinos visos kovos menų technikos, bet, jei sukuriamas atstumas (retai jis susikuria pats), tikslas yra jį padidinti ir pereiti į saugią zoną. 

Kitas geras būdas mokytis pabėgimo yra pastatyti du žmones abiejuose dojo galuose, o asmuo, besimokantis pasprukti, yra viduryje. Asmuo viduryje pribėga prie pirmo žmogaus, ir jie ima sparinguotis (naudodami tiek smūgius, tiek greplingą). Kai tik kova prasideda, asmuo, pradėjęs viduryje, turi nutraukti kontaktą ir kurti atstumą. Tada jis bėga į kitą galą ir kartoja procesą. Šis pratimas yra puikus būdas įgyti įgūdžių, būtinų kuriant atstumą, ir įskiepyti įprotį pabėgti, kai tas atstumas jau yra. Be to, tai velniškai sunkus pratimas!

Pabėgti, kai įmanoma, yra protinga ir praktiška. Todėl reikia būtinai įtraukti į savo sparingą sprukimą. 

Neribokite technikų ar asortimento

Realioje situacijoje tinka visos priemonės, todėl turite užtikrinti, kad jūsų gatvės sparingas nebus ribotas. Kaip karateka, turite į savo sparingą būtinai įvesti greplingo elementus. Katoje yra daugybė greplingo technikų, ir jas reikia įtraukti į kasdienes treniruotes. Kuo didesnis technikų asortimentas bus jūsų sparinge, tuo realesnis jis bus.

Taip pat būtinai turite įtraukti taisyklėmis uždraustas technikas. Koviniame sporte yra dvi technikų grupės, kurios bus draudžiamos. Pirma, tai technikos, draudžiamos sporto grynumo vardan, pvz., boksas yra smūgiai kumščiais, tad draudžiama viskas, kas gali užslopinti apsikeitimą kumščių smūgiais. Visame koviniame sporte yra panašių apribojimų, kad išliktų sporto grynumas, o žiūrovai gautų tai, ką jie nori pamatyti. Antra, yra technikos, draudžiamos saugumo vardan, pvz., žemi smūgiai ir pan. Visas šias draudžiamas technikas galima panaudoti gatvės situacijoje.

Reali kova neturi taisyklių, todėl privalote ignoruoti taisyklių knygelę, kai kuriate savo gatvės sparingą. Gana lengva ignoruoti sporto grynumo apribojimus, bet saugumo taisyklių nepaisyti reikia labai rūpestingai. Kai kuriais atvejais galite keisti pavojingas technikas mažiau pavojingomis alternatyvomis. Pavyzdžiui, jei jūsų partneris užgriebia jūsų diržo mazgą, darome saugią prielaidą, kad jis lygiai taip pat galės atakuoti jūsų sėklides. Panašiai, nykščio įrėmimas į jūsų partnerio kaktą virš antakių gali būti naudojamas kaip akių išspaudimo pakaitalas.

Tokie pakeitimai užtikrina, kad įgysite įgūdžių, kuriuos galėsite naudoti tokioms atakoms ir gintis nuo jų. Šios treniruotės defektas yra tas, kad, jei neprisiminsite apie pakeitimo tikslą, galbūt gatvėje imsite naudoti pakaitalą tuo metu, kai turėtumėte naudoti realią techniką! Kaip sakiau pirmoje šios serijos dalyje, visada žinokite apie bet kurio pratimo defektus. Kadangi alternatyva yra išvis praleisti technikas, jaučiu, kad pakeitimas yra geriausias būdas joms atspindėti.

Be pakeitimų galite sumažinti tam tikrų technikų intensyvumą, kad užtikrintumėte saugumą. Pavyzdžiui, jei krimstelėsite partneriui dantimis, jie bus užtikrinti, kad realioje kovoje jiems bus išplėštos mėsos. Labai svarbu, kad jūsų sparingą atidžiai prižiūrėtų tinkamos patirties ir kvalifikacijos žmogus, kai įtraukiate potencialiai pavojingas kandžiojimo ir akių spaudimo technikas į savo sparingą. Asmuo, prižiūrintis sparingą, galės patarti jums dėl pakeitimo, praleidimo ir intensyvumo.

Neribodami sparingo technikų ar asortimento, užtikrinate, kad neatsiras „baltų dėmių“, ir kad jūsų sparingas bus naudingas realioje kovoje.  

Pabrėžkite paprastumą ir didžiausio poveikio technikas

Gatvėje gyvybiškai svarbu viską daryti labai paprastai. Kuo paprastesnė technika, tuo panašiau, kad ji bus sėkminga. Kuo sudėtingesnė technika, tuo panašiau, kad ji nepavyks.

Tačiau dojo ar dviejų kovos menų atstovų varžybose tai veikia ne visada. Toje aplinkoje sudėtingi ir gudrūs metodai gali pralaužti priešininko gynybą. Paprasti metodai bus lengviau atpažįstami ir sutikti kontratakomis, tad gali būti naudinga naudoti „lokatoriais nepagaunamus“ metodus. Beveik visame koviniame sporte daugybė metodų, kurie padėdavo laimėti kovas prieš keletą metų, dabar nebevartojami, nes jie lengvai atpažįstami, todėl jiems lengva parinkti kontrataką. Varžovams tenka tobulinti, maskuoti ir išvystyti savo technikas, jei jie nori ir toliau laimėti. Sudėtingi ir apgaulingi metodai gali puikiai veikti dojo ar sporte. Tačiau sudėtingi ir apgaulingi metodai gatvėje pasisekimo nesulauks.

Sparinguodamiesi gatvei, būtinai laikykitės pagrindų. Daug kovos menų atstovų neišvengiamai sieja terminą „pažengęs“ su „geresnis“. Gatvėje viskas veikia ne taip. Ten veikia pagrindai, o sudėtingesnės metodikos neveikia. Nėra tokio dalyko kaip „pažengusių savigyna“ ar „pažengusių gatvės kovos“. Sparinguodamiesi gatvei, darykite viską paprastai ir venkite pagundų gudrauti.

Taip pat svarbu pabrėžti technikas, kurios turės didžiausią poveikį. Tiesus smūgis į galvą turės didesnį poveikį nei smūgis į kūną. Smaugimas užbaigs kovą, o sąnarių laužimas gali jos ir nepabaigti (negalite kovoti, neturėdamas sąmonės, bet galite kovoti su lūžusiu sąnariu). Tokie metodai, kaip tiesūs smūgiai į kūną ir sąnarių laužimas visgi turi vaidmenį, bet pirmenybę visada reikėtų suteikti technikoms, kurios greičiausiai leis pabaigti kovą.

Gatvės sparinge atlikinėkite technikas, kurios yra paprastos, turi didžiausią galimybę būti veiksmingomis ir greičiausiai turės didžiausią poveikį.  

Skirtingi skaičiai (realiose kovose ne visada būna du priešininkai)

Čia tai bent! Dojo ir varžybiniame sparinge beveik visada yra du priešininkai. Gatvės situacijose taip nėra. Gali būti du priešininkai: bet gali būti daugybė kitų situacijų. Todėl labai naudinga, sparinguojantis gatvei, keisti skaičius.

Sėkmingai kautis su dviem ar daugiau užpuolikų visai nėra taip lengva, kaip vaizduojama kovos menų filmuose. Turint pakankamai atsidavimo ir nuožmumo, yra įmanoma sėkmingai kovoti su daugiau nei vienu žmogumi, bet niekada nepatartina taip daryti.

Daugelio priešininkų tema dažnai pamirštama kovos menų pasaulyje, nes didžioji dalis treniruočių remiasi dviejų priešininkų scenarijumi. Treniruotės kovoti prieš daug priešininkų padės jums pasiruošti, jei nutiks blogiausia. Tokios treniruotės taip pat duoda keletą išties svarbių pamokų apie tai, kaip jums reikėtų elgtis gatvės situacijose. Kai kurie kovos menų atstovai mėgina pateisinti treniruočių prieš daugelį priešininkų trūkumą, teigdami, kad sėkmingai kovoti su daug priešininkų yra neįmanoma. Tiesa, kad kovoti su daug priešininkų yra ypač sunku (ne neįmanoma); tačiau reikėtų ir suprasti, kad jums nereikia kovoti su daug priešininkų, jog nuo jų apsigintumėte.

Prieš keletą metų mokiau gatvės sparingo pratimų mišrių sugebėjimų grupę. Šio seminaro metu praktikavome sparingą „du prieš vieną”. Viename kambario gale buvo jaunas, santykinai nepatyręs kovos menų atstovas, kuris aiškiai nervinosi, laukdamas vienalaikio susidūrimo su dviem priešininkais. Kitame gale buvo ypač patyrusių kovos menų atstovų grupė. Šios grupės nariai turėjo juodus diržus ir visi buvo patyrę kovotojai. Ši grupė ypač džiūgavo, laukdama, kol galės išbandyti savo įgūdžius prieš du priešininkus.

Kai signalizavau pradėti kovas, patyrusieji kovos menų atstovai puolė į kovą, šluodami viską nuo kelio… bet juos greitai pargriovė ir sumušė jų kolegos. Priešingai, nepatyręs kovos menų atstovas nenorėjo išbandyti savo įgūdžių. Jis norėjo dingti iš ten! Jis lakstė aplink dojo ir vargu ar gavo nors smūgį.

Šios istorijos moralas: kai susiduriate su daugiau nei vienu žmogumi, nelikite ir nekovokite, geriau bėkite šalin tą pačią akimirką, kai tik galėsite. Kaip sakiau anksčiau, nereikia kovoti su daug priešininkų, kad nuo jų apsigintumėte. Kova su daug priešininkų išties leis jums išmokti šią pamoką bei leis pasipraktikuoti pabėgimo įgūdžius.

Sparingas su daug priešininkų taip pat daug išmoko jus apie tai, kaip turėtumėte elgtis gatvėje su vienu priešininku. Tai, kas prasidėjo kaip dviejų priešininkų situacija gatvėje ar bare, gali greitai išsiplėtoti. Nusikaltėliai dažnai dirba gaujomis; tik todėl, kad jų nematote, nesate garantuoti, kad netoliese nėra pastiprinimo.

street-sparring-p3-1.jpgPateiksime pavyzdį, kaip daugelio priešininkų galimybė viską keičia. Trumpai aptarkime imtynes ant žemės. Dojo priešininko parvertimas ant žemės ir bandymas užbaigti kovą trikampiu smaugimu ar kita panašia technika gali veikti puikiai (5 nuotrauka).


Tačiau, jei gatvėje naudosite tą pačią metodiką, gali įsitraukti antras asmuo, ir jūs būsite tiesiog sutryptas (6 nuotrauka). Kovos gali pereiti į kovą ant žemės, tad jūs turite įtraukti imtynių metodikas į savo treniruotes ir sparingą, bet gatvėje taistreet-sparring-p3-2.jpg niekada nebus protingas pasirinkimas.

Mano draugą kartą užpuolė prie bankomato, iš pradžių jis pagalvojo, kad užpuolikas veikia vienas. Jis yra stambus vyrukas ir liepė plėšikui palikti jį ramybėje (na, tai nėra tiksliai tai, ką jis pasakė, bet mano motina nenorėtų, kad parašyčiau tikruosius jo žodžius!). Tuo metu plėšikas parodė į kitą kelio pusę, kur jo anksčiau nematytas kolega atsilapojo švarką ir parodė didžiulį peilį. Mano draugas protingai nusprendė atiduoti grynuosius. Jis galėjo smogti ir bėgti, bet jaučiu, kad jis pasirinko neginčytinai protingai. Tačiau, kas galėjo nutikti, jei jis būtų nusprendęs kautis? Ar dar blogiau, jei kova būtų persikėlusi ant žemės? Manau, galime ramiai sakyti, kad pradinis dviejų priešininkų susidūrimas neilgai toks išliktų, ir mano draugą būtų subadę peiliu.

Savo gatvės sparinge būtinai žaiskite skaičiais: du priešininkai, vienas prieš tris, du prieš tris ir t. t. Daug išmoksite apie tai, kaip vertinti realias situacijas.

Sparinguokitės išsekę

Realios situacijos kelia didžiulį stresą. Jūsų pulsas bus dažnesnis nei bet kada, galite jausti šleikštulį, smarkiai sumažės jūsų raumenų kontrolė, norėsite būti bet kur žemėje, tik ne ten, kur esate, galite jaustis suakmenėjęs. Galėjimas protiškai ir fiziškai veikti, esant šiems pojūčiams, yra pagrindinis dalykas, ruošiantis gatvei.

Geras būdas atkurti šiuos pojūčius yra kautis prieš pailsėjusį priešininką tada, kai esate išsekęs. Neturiu galvoje: truputį pavargęs, kalbu apie išsekimą! Jūsų pulsas bus dažnas, galite jausti šleikštulį, smarkiai sumažės jūsų raumenų kontrolė, norėsite būti kur nors kitur ir netrokšite kovos. Visai panašu į gatvės situaciją.

Yra daug puikių būdų sau išsekinti. Prieš sparingą galite intensyviai daryti pratimus, daug smūgiuoti į letenas ar tiesiog nenutrūkstamai sparinguotis vis su naujais priešininkais. Kad ir ką pasirinktumėte, sparingas išsekus turi būti jūsų gatvės sparingo dalis. Galbūt nenorėsite kiekvieną treniruotę eiti iki galo, bet turite daryti tai pakankamai dažnai, kad įprastumėte veikti jausdami stresą. Jei prie to nepriprasite, visus jūsų turimus įgūdžius sumenkins situacijos intensyvumas. 

Yra daug įvairių būdų sparinguotis, ir visi vertingi. Daug kovos menų atstovų treniruojasi dėl įvairių priežasčių, į kurias neįtraukiama savigyna. Tačiau, kai treniruojatės gatvei, svarbu, kad jūsų treniruočių metodai tiksliai atspindėtų gatvės situacijų pobūdį. Tikiuosi, kad 10 būdų, kuriuos aptarėme šiame straipsnyje, padės jums pertvarkyti savo sparingą taip, kad jis taptų kuo realesnis. © Iain Abernethy, http://www.iainabernethy.com/

© iš anglų kalbos vertė Rasa Akstinienė (Stripulis), 2008


 

 

Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:48
Daugiau šioje kategorijoje: Kaip elgtis, norint būti užpultam »

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!