FightClub.lt - Ištrauka iš Forrest Griffin knygos „Got Fight?: The 50 Zen Principles of Hand-to-Face Combat“. 1 dalis

Ištrauka iš Forrest Griffin knygos „Got Fight?: The 50 Zen Principles of Hand-to-Face Combat“. 1 dalis (6)

Pradedame ištraukų iš Forrest Griffin knygos „Got Fight?: The 50 Zen Principles of Hand-to-Face Combat“ ciklą. Jūsų dėmesiui pirma dalis.

Kiekvieną antradienį skelbsime po vieną ištrauką. Malonaus skaitymo. 


Apie kietumą

Kiečiausias sutiktas vyrukas šioje planetoje nekovoja UFC ar kitoje MMA organizacijoje. Jis nesitreniruoja kovos menų, nesileidžia steroidų sau į šikną ir net nedaužo kriaušės. Pažiūrėjus į jį tai atrodo tiesiog neįmanoma. Nežinau jo vardo ir kuo jis buvo užsiėmęs paskutinius kelis metus, bet niekada nepamiršiu jo veido.

Tais laikais, kai mėginau žaisti futbolą Georgia University komandoje, kartas nuo karto tekdavo pasivažinėti su grupe durnelių, kurie taip pat mėgino žaisti. Vieną popietę keturiese sėdėjom Jeep‘e nuleistu stogu ir važinėjomės iki kažkam šovė geniali mintis apsilankyti Georgia Tech ir patrukdyti moksliukams. Nesu visiškai tikras ko bendrakeleiviai tikėjosi iš šio vizito, beveik 500kg raumenų, riebalų ir atitinkamo požiūrio, trolinant universiteto miestelyje, kol galiausia vienas bendrakeleivių iššoko iš važiuojančio džipo ir pasileido link vienintelės gyvos būtybės esančios regėjimo lauke. Auka pasirodė besanti didžiausias kad nors matytas moksliukas. Dabar taip. Aš nevadinu jo moksliuku todėl, kad jis turėjo daugiau smegenų nei mes visi kartu sudėjus ar kad jis iš tikrųjų lankė paskaitas, bet jo ūgis buvo gal metras aštuoniasdešimt, svėrė gal 50kg, vilkėjo marškinius, o iš marškinių kišenės kyšojo gal dešimt tušinukų protektoriuje. Ir čia ne viskas. Ant nosies jam kabojo raginiai akiniai ir ėjo jis apsikabinęs krūvą knygų kaip kokia dešimties metų mokinukė. Vienu žodžiu, iš išvaizdos jis buvo labiausia apgailėtinas vaikis visame pasaulyje.

Tai ką daro krūtas sportininkas, iššokęs iš džipo? Nubėga tiesiai prie vaikio, išmuša jam knygas iš rankų ir pradeda juoktis jam į akinius ir pravardžiuoti. Asilas tu, šūdas, debilas, na ir panašiai. Dar žodiniam išpuoliui labai neįsisiūbavus, siūlau važiuoti toliau, kad neužsirautume ant policininkų. Buvau įsitikinęs, kad mažas, liesas vaikis pradės bliauti ir lakstyti ratais, o durnius su kuriuo važiavau kartu, jį vaikytis.

Vaizdas būtų siaubingas (bet juokingas) – 110kg gynėjas, besivaikantis perpus lengvesnį moksliuką, visur skraido tušinukai, dulkės ir t.t. Bet taip nebuvo. Staiga vaikis, mojuodamas kumščiais, puolė tiesiai mano bendrui į atlapus.

Negalėjau tuo patikėti. Prisiekiu Dievu, futbolo žaidėjas buvo tokio dydžio, kad net ir būdamas su dešimt draugelių, gerai pagalvotum ar verta jį pulti. O čia buvo vienas akiniuotas mažius, mažais kumštukais raižantis orą lyg vaikydamas uodus. Nepataikęs nei pirmo smūgio, jis jau gulėjo. Pagalvojau, kad viskas tuo ir baigėsi. Vaikis ko gero žiūrėjo per daug visokių kung fu filmų ir nusprendė, kad yra pakankamai kietas. Daniel-san ar panašiai. Visi, matę šią situaciją, jau būtų susivokę, kad gavęs vieną į galvą, jis matyt gulės ir apsimes mirusiu. Bet ne. Rodos smūgis tik pakurstė jo aistrą teisybei. Vaikis šoko atgal lyg nuo spyruoklės ir puolė.

Dabar dar vienas kartu važiavęs futbolistas iššoko iš džipo. Paklusdamas gaujos šauksmui, griebė vaikį už kaklo, nuvilko link žolyno, besileidžiančio į nuokalnę ir numetė. Daniel-san persivertė kūliais, bet vos nusiritęs šoko ant kojų ir vėl puolė aukštyn. Užsikabarojęs į viršų trumpam stabtelėjo, atsainiai nusiėmė akinius, padėjo ant žolės pasiruošė pulti. Jis tik iššnypštė kelis žodžius, kurie įsispaudė man į smegenis amžiams:

-  I‘m ready to die! (liet. Aš pasiruošęs mirti)

Ir puolė daugiau nei 200kg raumenų. Įsibėgėjęs trenkėsi tiesiai į vieną jų, kuris šoktelėjo atgal tiesiai į mūsų džipo šoną, tuo pačiu palikdamas nemažą įlenkimą. Natūralu, kad tai sunervino vairuotoją, tad šis iššoko ir prisijungė prie linksmybių. Visi kartu pradėjo trankyti vaikį, tarsi norėdami užmušti. Moksliukas skraidė, buvo spardomas, trankomas ir galų gale sportininkams užteko ir visi patraukė link džipo. Nepaėjus nei poros metrų, vaikis atsistojo ir vėl puolė. Jį vėl numetė, paspardė, o vaikis tik mojavo kumščiais, mėgino kąsti ir vis trankėsi į grindinį. Tuo tarpu vis raginau savo debilavotus kolegas važiuoti iš čia.

Po kiek laiko vis kartojantis tam pačiam scenarijui, pastebėjau augančią baimę „būsimų garsių futbolistų“ akyse. Jų negąsdino tai, kad vaikis galėjo juos sužaloti savo kumščiais. Jie buvo išsigandę moksliuko širdies ir dvasios. Staiga genijai suprato, kad jie pradėjo procesą, kurio negalės sustabdyti, kitaip nei suvalgyti 10 kilogramų burito. Vaikis buvo pasiruošęs mirti už savo orumą. Futbolistai negalėjo laimėti kovos kitaip nei užmušdami akiniuotą mažių. Galiausia visi trys jį paėmė, nunešė vėl iki nuokalnės ir numetė. Tik paleidę jį iš rankų, peštynių dalyviai pasileido bėgti link džipo, persigandę, kad gali nespėti iki neūžauga vėl užlips į viršų ir pradės pulti.

Visi sušoko į vidų tarsi išsisukę nuo siaubingo užpuolimo. Vairuotojas užkūrė variklį ir jau nuvažiuojant, žvilgtelėjęs per petį, pamačiau vaikį, užkopusį į viršų visu savo 50 kilogramų šlovės ir nugara nuėjo nemalonus šiurpas. Jo veidas buvo kruvinas, atsagstyti marškiniai suplėšyti ir purvini, bet veidas buvo visiškai be emocijų. Vietoj to, kad bėgtų į policiją, moksliukas nusišluostė rūbus, užsidėjo akinius ir lyg niekur nieko patraukė tolyn. Į Grifindorą, Hogsvartą ar kur bebūtų, apkabinęs savo knygas. Tuo momentu aš supratau, kad jis ne tik buvo šauniausias vaikis pasaulyje, bet taip pat ir kiečiausias vyrukas, kada nors vaikščiojęs žeme.

Kietumas duoda daug, ypač kovose. Asmeniškai aš nepasižymiu geriausiais smūgiais ar užlaužimais. Priežastis kodėl aš laimėjau didžiąją dalį kovų yra tai, kad aš per durnas pasitraukti. Taip buvo visuomet. Kai buvau vaikas, mano mama lankė vakarinę mokyklą ir kiekvieną popietę ji palikdavo mane su vyresniais vaikais. Vieną diena ji atėjo manęs pasiimti ir pamatė kaip vaikai mane vėl ir vėl mėtė į krūmus. Kaip ir bet kuri mama, ji susijaudinus prilėkė, norėdama sužinoti kas čia vyksta, šaukdama:

- Jis gi mažas vaikas!

Visi iškart ėmė gintis. „Jūs nesuprantat. Mes žaidžiam king of the hill (vaikų žaidimas, kurio tikslas – išsilaikyti kuo ilgiau ant kalnelio ar kito objekto kaip „karaliui“, tuo tarpu kitiems mėginant užimti jo vietą ), o Forestas nenori pasiduoti ir nuolat puola“.

Nesakau, kad tie, kurie gyvena vadovaudamiesi šūkiu „niekada nepasiduoti“, yra geresni nei kiti, kadangi yra situacijų, kai toks požiūris yra tiesiog žalingas, bet kovose tai gali būti viena pagrindinių savybių. Jei priešininkas tau 50 sykių stipriai susmūgiuoja į veidą, o tu šypsaisi lyg besimėgaudamas išvyka prie upės, jam galvoje kažkas sutrumpina. Kaip ten bebūtų, didžioji dalis žmonių turi lengvai prieinamą jungiklį savo galvose, kurį paspaudus, persijungiama iš kovos režimo į pasidavimo. Visi žino kaip tai atrodo aštuonkampiame narve. Tai gali būti atvejis, kai visiškai pasiduodi ir guli tiesiog apsikabinęs priešininką ant žemės ar net ištiesi jam savo ranką, kad kova pasibaigtų greitu užlaužimu. Kai tave stipriai talžo, o tu nepasiduodi ir nepersijungi į pasidavimo režimą, oponentas priverstas suabejoti ar tavo galvoje apskritai yra toks jungiklis. Tuo momentu tu pradedi atrodyti labiau panašus į laukinį gyvūną, o ne į žmogų. O dauguma mūsų bijo laukinių gyvūnų, kadangi jie yra neprognozuojami ir su jais neina susitarti. Man nebūtų jokių problemų pasigalynėti su lokiu ar babuinu, jei žinočiau, kad, kai jis mane ar aš jį atitinkamai sužalosim, abu tarsim „gerai, šiam sykiui gana, baigiam ir skirstomės“. Bet laukiniai gyvūnai nesivadovauja tokiomis taisyklėmis. Jie nekovoja šiaip sau. Jie kovoja, siekdami eiti iki galo. Ir kai tavo lavonas guli dulkėse, jie žengia dar toliau nukąsdami tau genitalijas ir jas suvalgydami.

Kai kovoji prieš tokį oponentą, kova tampa nebe sportu – tai yra mėginimas išgyventi ir likti gyvam, o dauguma kovotojų tam nepasiruošę. Jie sužalojami psichiškai. Puikus laukinio žvėries pavyzdys ringe yra Wanderlei Silva. Nesvarbu kiek sykių ir kaip stipriai susmūgiuoji jam – kol jis nors kiek mato, puls tave. Jis kovoja kaip neandertalietis ir tai negali nebauginti, nes norėdamas jį sustabdyti, turi beveik užmušti.

Įdomiausios kovos yra tos, kuriose abu varžovai ringe vadovaujasi tuo pačiu „niekada nesitrauk, niekada nepasiduok“ požiūriu. Puikus to pavyzdys – Diego Sasnchez ir Karo Parisyan kova UFC Fight Night 6. Abu kovotojai žengė į ringą turėdami vienintelį planą galvoje – trankytis iš paskutiniųjų iki priešininkas palūš. Ir jie laikėsi šios strategijos tris raundus. Tiesą sakant aš pavargau tiesiog žiūrėti kaip jie kovoja. Kitas pavyzdys yra mano kova su Stephan Bonnar. Mes kovą kovojome savo smegenyse. Tris raundus tai buvo non stop smūgių ir spyrių chaosas. Vienintelė priežastis dėl ko kiekvienas mūsų tęsė kovą buvo tai, kad mes buvom tikri, kad būtent toks kietumas palauš priešininką. Po to kalbėjau su juo apie kovą ir, juokinga, bet abu mes galvojom lygiai taip pat – prasmūgiuosiu jam kelis gerus smūgius ir jis pavargs, palūš. Tačiau kadangi abu mes buvom pernelyg kvaili, kad užbaigtume kovą ir palūžtume, nei vienas taip ir nepalūžo

Kaip išlavinti tokią savybę? Atsakymas paprastas – daryk tai, kas priverčia kūną ir sąmonę rėkti ir maldauti, kad baigtum, bet nebaik (man atrodo kokie nors pistdaktariai tai vadintų kognityvinės elgsenos terapija ar pan.). Asmeniškai aš tam naudoju bėgimo takelį. Kiekvieną dieną aš užstatau jį 20km/h ir darau tris penkių minučių intervalus. Bėgti tokiu greičiu tokį laiko tarpą nėra natūralu niekam – tai siaubinga, absoliučiai šlykštu. Bet perėjęs skausmą tampi kietesnis ir valingesnis. Įrodai sau, kad skausmas ir yra tik skausmas. Gali po to nueiti nuo bėgimo takelio, žinodamas, kad peržengei barjerą, ties kuriuo stringa didžioji dalis žmonijos, atsigula į naujagimio poziciją ir šaukiasi Dievo. Jei nesi formoje, nereikia bėgti tokiu greičiu. Gali bėgti 12km/h, bet svarbu sau išsidėlioti tikslus. Jei 12km/h tampa pernelyg lengva, didink iki 15km/h ir t.t. Svarbiausia dalis yra nustatyti sau aukštesnę kartelę negu manai, kad gali pasiekti. Taip pat svarbu nesitreniruoti ten, kur negali nusistatyti greičio. Todėl renkuosi bėgimo takelį, o ne bėgiojimą lauke, nes ant takelio nepasimuliuosi, o lauke automatiškai sulėtėji, kai tik kūnas pradeda reikalauti pasigailėjimo.

Psichologinis kietumas turi būti išvystytas IKI pradedant kovoti, nes tikrai niekam nepatinka tie, kurie pasiduoda ringe – tai neatleistina. Žinoma, jei tavo priešininkas paėmęs tavo ranką duoda tau šansą sušukti ir pasiduoti prieš ją sulaužant, be abejo, pasiduok, kad galėtum kovoti rytoj. Man sulaužė ranką kovojant Brazilijoje, bet jei būčiau gavęs šansą pasiduoti, būčiau taip padaręs greičiau nei per akimirką. Bet jei pasiduodi todėl, kad nebenori, kad tave toliau trankytų, išsirinkai blogiausią išeitį. Jei nori būti vyras, priimk smūgius ir tegu tave atjungia. Mano filosofijoje nokauto atveju tu prarandi sąmonę ir tiesiog atsijungi, tad kam jaudintis.

gotfight

Atnaujinta 2015 gegužės 19, Antradienis. 23:32

Komentarai   

0 #6 Thelma 2015-08-03 22:45
Data cabling is quite different from electric cabling, as well as appropriate installment requires specialized knowledge.


My homepage - Find a cabling contractor: http://yuvalnatarajdance.com/?option=com_k2&view=itemlist&task=user&id=26588
Cituoti
+4 #5 boxingas77 2015-05-06 19:25
Labai fainas vertimas, ačiū.
Tikrai faina būtu paskatyt daugiau :-)
Cituoti
+9 #4 Įdomu 2015-05-05 19:27
Cituoja RimvydasV:
Yra knyga Lietuvoje? Ir isversta?

Tikėkimės bus daugiau šios knygos puslapių išversta ir publikuota Fightclub portale :)
Cituoti
0 #3 Levas 2015-05-05 14:38
Lietuviškai knygos nėra išverstos.
Cituoti
0 #2 Nezyniukas 2015-05-05 13:02
Fores Grifin man labai užneša į S. Maslobojevą. Ne tik harakteriu, bet kažkuom ir veido bruožais. Aišku išskyrus tas jo ausis :lol:
Cituoti
+1 #1 RimvydasV 2015-05-05 12:27
Yra knyga Lietuvoje? Ir isversta?
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!