FightClub.lt - Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. III dalis

Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. III dalis (1)

Trečioji dalis apie legendinio Mike Tyson karjeros pradžią ir jo antruoju tėvu tapusio Cus D'Amato išmintį, kuri kovotojui nubrėžė gyvenimo gaires.


Tuo metu, kai įsikrausčiau pas Cus, jau buvau pakankamai pripratęs prie jo repertuaro. Pradėjome kasdien sunkiai treniruotis. Niekuomet neturėjau privilegijos džiaugtis boksu kaip sportu ar kažkuo linksmu. Cus buvo ekstremistas, bet ir aš toks buvau. Tuo metu norėjau būti Achilas. Aš toks, iš kurio žmonės šaiposi, sakydami, kad jei duotų man virvę, tapčiau kaubojumi. Buvau beviltiškas vaikis, bet jei suteiki man nors krislą vilties, pakliuvai bėdon. Darysiu viską, kad ta viltis pasiteisintų.

damato tyson
Cus paprastai turėdavo žadinti kovotojus rytais, bet kai jis atsikeldavo jų žadinti, aš jau būdavau grįžęs iš rytinio pabėgiojimo. Cus paprastai dengdavo stalą pusryčiams, bet po kurio laiko, grįžęs po bėgimo, pradėjau tai daryti pats. Jis nervindavosi ir pradėdavo piktintis, klausinėdamas kas tai padarė. Jį nervino tai, kad aš buvau labiau atsidavęs tikslui nei jis pats. Po to Cus darydavo man pusryčius. Į keptuvę įmesdavo didžiulį gabalą šoninės, dvidešimt ar panašiai juostų ir taukuose iškepdavo kiaušinius. Kadangi negėriau kavos, pataisydavo arbatos. Jis tai darydavo kiekvieną rytą, net jei ant manęs pykdavo.

Manau abu supratome, kad lenktyniaujam su laiku. Cus buvo jau septintoje dešimtyje, nebe tik ką išsiritęs viščiukas, tad nuolat savo išmintį transliavo man: "Kimšk, kimšk, kimšk viską, ką sakau, į save. Jei kimši visa tai, išmoksi, nebent esi visiškai debilas". Gana neblogai pramokau bokso, bet mano branda ir gebėjimas mąstyti kaip žmogui, pakankamai atsilikinėjo. Nebuvo taip, kad eičiau į mokyklą, o ten formuotų mane tam, kad tapčiau geru, produktyviu sociumo nariu. Ne, ėjau į mokyklą tam, kad tapčiau sunkiasvoriu pasaulio čempionu. Cus tai žinojo. Jis sakydavo, kad labai norėtų daugiau laiko skirti man ir pridėdavo: "kovose aš jau šešiasdešimt metų, bet niekada dar nemačiau tokio užsispyrusio žmogaus su tokiu susidomėjimu kimbančio į boksą. Tu visuomet tik ir kalbi apie kovas."

e843b9fb1965065757e2bafbe88f567a
Aš buvau ekstremistas. Jei užsnigdavo, Cus treniruodavo mane namuose. Naktimis aš valandų valandas nemiegodavau, o savo kambaryje boksuodavausi su šešėliu. Mano gyvenimas priklausė nuo mano sėkmės. Jei man nepasiseks, aš taip ir liksiu beverčiu šūdo gabalu. Be to, aš norėjau pasiekti savo tikslus dėl Cus. Jo gyvenimas buvo sudėtingas ir pilnas nusivylimų, tad aš buvau čia, kad apginčiau šio seno italo ego ir garbę. Neįsivaizduoju kuo galvojau esąs.

Kai nesitreniruodavau, žiūrėdavau senus kovinius filmus bent dešimt valandų per dieną. Tai buvo mano prizas sau savaitgaliais. Žiūrėdavau juos vienas, antrame aukšte, visą naktį. Atsisukdavau garsą taip, kad filmai skambėdavo po visą namą. Tuomet ateidavo Cus ir paklausdavo ką po velnių aš čia darau. Atsakydavau jam, kad tiesiog žiūriu filmus.

"Ei, eik miegot. Žmonėms reikia miegot". Tada jis nusileisdavo laiptais ir girdėdavau jį murmant "kas per vaikis. Niekuomet tokio nesutikau. Žiūri filmus per naktį ir prikelia visą namą."

tyson
Kartais filmus mes žiūrėdavom kartu ir Cus man duodavo patarimų kaip galėčiau nugalėti Dempsey, Jeffries ir Lous.
Aš buvau taip susikoncentravęs, kad kartais eidavau miegoti su bokso pirštinėmis. Buvau gyvulys, svajojantis apie didįjį Maika Taisoną, kovotoją. Aukojau viską savo tikslui. Jokių moterų, jokio maisto. Turėjau valgymo sutrikimų, tuo metu buvau priklausomas nuo maisto. O be to brendau. Mane išmesdavo spuogais, hormonai šėlo ir viskas ką norėjau veikti tai valgyti ledus, bet negalėjau iš savo akiračio paleisti tikslo. Šnekėdavomės su Cus apie moteris ir jis mane ramindavo, kad gausiu tiek moterų kiek norėsiu. Sykį, būdamas visai nusiminęs, paklausiau Cus: "Sakyk, aš niekuomet neturėsiu moters, taip?"

Cus pasiuntė kažką nueiti ir atnešti jam tokią mažytę beisbolo lazdą, kurią jis man įteikė.

"Tu turėsi tiek moterų, kad prireiks šitos lazdos, kad galėtum nuo jų atsiginti".

Taigi, viskas ką veikdavau, tai smaukydavau ir treniruodavausi, smaukydavau ir treniruodavausi. Svajojau apie tai, kaip tapęs čempionu, turėsiu tiek pinigų ir moterų, kiek panorėsiu.

Salėje Cus pasižymėjo savo labai neįprasta ir netradicine technika. Kai kurie žmonės juokėsi iš jo mokomo stiliaus, bet taip buvo tiesiog todėl, kad jie Cus mokymo nesuprato. Jie tai vadino peek-a-boo stiliumi. Jis buvo labai orientuotas į gynybą. Reikėdavo laikyti abi rankas atstatytas prieš veidą, lyg susigūžus. Rankos ir alkūnės juda kartu, tad kai kas nors smūgiuoja, blokuoji judėdamas pirmyn į smūgį ir kontraatakuoji.

Cus puolimas prasidėjo nuo geros gynybos. Jo nuomone, ypatingai svarbu buvo tai, kad į kovotoją nepataikytų smūgiai. Tam, kad išmokytų išvengti smūgių, jis naudojo medžiaginį maišelį, pripiltą smėlio ir aprištą virve. Turėjai išvengti jo vis judinant galvą, kad išvengtum maišo. Ties tuo tikrai patobulėjau.

Taip pat jis naudojo tokį daiktą, vadinamą Willie, pavadintą kovotojo Willie Pastrano garbei. Tai čiužinys, aptemptas drobe ir apvyniotas aplink rėmą. Išorėje buvo liemens piešinys. Kūnas buvo suskirstytas į skirtingas zonas ir kiekviena zona buvo pažymėta tam tikru numeriu. Neporiniai buvo kairės rankos smūgio pusėje, o lyginiai dešinės. Tuomet Cus uždėdavo kasetę, į kurią buvo įrašęs savo balsą, vardinantį įvairias skaičių sekas. Taigi išgirdęs "penki, keturi" iškart smūgiuoji kairį kablį į kūną ir dešinį aperkotą į smakrą. Pagrindinė mintis buvo, kad kuo dažniau kartosi veiksmus pagal skaičius, jie taps instinktyvūs ir automatiniai iki tiek, kad nebereikės apie juos galvoti. Po kiek laiko galėsi smūgiuoti užsimerkęs.

Cus manė, kad kovotojai taip dažnai prasileisdavo iš dešinės todėl, kad buvo statiški ir per žemai laikė pirštines. Jis išmokė mane lankstytis U forma, o ne tik aukštyn žemyn. Aš visuomet turėjau judėti. Į šonus, tada į priekį, į šonus, į priekį. Cus tikėjo, kad didžiausias efektas iš smūgių būdavo tada, kai abu smūgiai skambėdavo kaip vienas. Kuo arčiau to garso, tuo didesnis procentas, kad kombinacija baigsis nokautu.

Net ir pabrėždamas gynybą, Cus suprato, kad vien besiginantys kovotojai yra nuobodūs.

"Boksas yra pramoga, tad norėdamas būti sėkmingu kovotoju, turi ne tik laimėti, bet padaryti tai efektingai. Kiekvienas smūgis turi bet kada tapti lemiamu." Jis norėjo, kad būčiau agresyviu kontraatakų meistru, kad priešininkas smūgiuotų arba trauktųsi. Cus visuomet stengėsi manipuliuoti priešininku ringe. Jei vis sėkmingai išsisuki nuo jų smūgių, jie pradeda nervintis ir praranda pasitikėjimą. Ir tada viskas baigta. Išsisuki nuo smūgio ir kontraatakuoji. Judi ir smūgiuoji tuo pačiu metu. Jis manė, kad trumpi smūgiai gali būti žymiai pavojingesni nei ilgi. Pasak jo, stiprus smūgis visiškai nepriklauso nuo nieko fiziško, tai grynai emocinis dalykas. Kontroliuojama emocija.

Cus man samdė geriausius sparingo partnerius treniruotėms. Mano mėgstamiausias buvo Marvin Stinson. Jis, rodos, buvęs olimpietis, buvęs Holmes pagrindinis sparingo partneris, ir tuomet Cus atsivežė jį dirbti su manimi. Jis buvo puikus mokytojas, išmokęs daug apie judėjimą ir smūgius. Kai pirmą sykį baigėme su juo sparinguotis, jis pasikvietė mane į šoną ir atidavė savo bėgiojimo pirštines, nes lauke rytais būdavo labai šalta bėgioti, o jis pastebėjo, kad aš visuomet be pirštinių.

Mano sparingas buvo totalinis karas. Prieš kovą, Cus pasikviesdavo mane ir pasakodavo, kad neturėčiau atsipalaiduoti, o išeiti ir padaryti viską geriausiai kaip galiu, kad atlikčiau viską, ko išmokęs, pilnu tempu ir sulaužyčiau priešininkui šonkaulius.

Saulaužyti šonkaulius? Sparinge? Jis norėjo, kad aš pasiruoščiau tikroms kovoms ir išties norėjo, kad sulaužyčiau šonkaulius savo priešininkams ringe. Cus visuomet gerai apsieidavo su sparingo partneriais, kuriuos surasdavo man, žinodamas, kad jų dėka aš tobulėju. Visuomet jų atlyginimai būdavo labai dideli. Bet tai ne visada įtikindavo juos pasilikti. Dažnai atvykdavo vyrukai, planuodami likti sparingams trims savaitėms, bet po pirmos sesijos, grįždavome namo ir jų jau nebebūdavo. Jiems taip nepatikdavo, kad aš juos ištaškydavau, kad šie net nesivargindavo pasiimti savo daiktų. Tuomet mes su Tomu paeiliui prasirausdavome po jų daiktus, drabužius, batus ir papuošalus. Jei pasisekdavo, rasdavom žolės ar bent jau batai būdavo tinkami.

Kartais Cus atsiveždavo tikrus kovotojus, tam, kad pasisparinguotų su manimi. Kai man buvo šešiolika, jis atvežė Frank Bruno. Bruno tuo metu buvo dvidešimt dviejų. Mes sparingavomės du raundus. Prieš sparingą su kovotoju, Cus visuomet juos pasikviesdavo nuošaliau ir liepdavo negailėti manęs bei stengtis iš visų jėgų. Ne dirbti su vaikiu, ne treniruoti jį, bet stengtis ir kovoti iš visų jėgų.

Mes kovojom tam, kad sužalotume žmones, ne tik laimėti. Kalbėdavome valandų valandas apie žmonių žalojimą. Šitai Cus įdiegė man. "Tu pasiųsi žinią čempionui, Maikai. Jis tave stebės." Bet taip pat jis siuntė žinią treneriams, vadybininkams, reklamos agentams ir visiems bokso bendruomenėje. Cus grįžo.

Be senų filmų stebėjimo, aš taip pat rijau viską, ką galėjau aptikti apie didžiuosius kovotojus. Netrukus po įsikraustymo pas Cus, skaičiau bokso enciklopediją ir paskaitęs apie čempioną, kuris išsaugojo diržą tik metus, pradėjau juoktis. Cus į mane pažiūrėjo savo šaltu, veriančiu žvilgsniu ir pasakė "geriau metus čempionas nei visą gyvenimą vidutinybė".

Pradėjęs studijuoti didžiųjų boksininkų gyvenimus, pamačiau daug panašumų su tuo, ką Cus deklaravo pats. Jie visi buvo griežti ir pikti. Dempsey, Mickey Walker, net Joe Louis buvo pikčiurna, nors ir introvertas. Aš mokiau save tapti pavojingu ir grėsmingu. Eidavau į mokyklą, piktai žvilgčiodamas į visus. Giliai savyje žinojau, kad turėjau toks tapti, nes jei netapsiu, Cus tiesiog išspirtų mane lauk ir aš numirčiau iš bado.

John L. Sullivan 1898
Cus davė man knygą, pavadinimu In This Corner...! Negalėjau jos paleisti iš rankų. Skaičiau kaip kovotojai tvarkėsi su savo emocijomis, kaip jie ruošėsi kovoms. Knyga suteikė man tokių gilių įžvalgų apie žmonių psichologiją... Mane labiausia apstulbino tai, kaip tie senieji kovotojai sunkiai dirbdavo ir kokie ištroškę savo amato fanatikai buvo. Skaičiau apie John L. Sullivan, kuris treniruodavosi nubėgdamas penkias mylias, tuomet pareidavo atgal ir sparinguodavosi dvidešimt raundų. Ezzard Charles nubėgdavo tik 3-4 mylias per dieną ir boksuodavosi šešis raundus. Sullivan treniravosi labiau 1880 nei šitas vyrukas 1950. Tad pradėjau vaikščioti 4 mylias pėsčiomis iki salės, sparinguotis ir tuomet grįžti pėsčiomis namo. Pradėjau kopijuoti senuosius sportininkus, nes jie buvo tokie kieti ir jų karjeros tokios ilgos.

index
Aš vedžiau Cus iš proto savo klausimais apie juos. Žinau, kad jam patikdavo kalbėti apie boksą, bet ko gero kartais persistengdavau. Perskaičiau visas Cus knygas apie boksą ir kai mes susėsdavome valgomajame prie stalo, Cus pradėdavo pasakoti apie bokso istoriją kitiems vyrukams ir kai užstrigdavo ties kuriuo nors vardu ar data, užbaigdavau jo sakinį, o tada jis suburbėdavo: "Jis žino viską. Vaidina, kad buvo ten."

Man patiko istorija, nes tiek daug sužinojau apie senuosius boksininkus. Ką turėčiau daryti, kad tapčiau tokiu kaip šis? Kokios disciplinos laikėsi tas kitas kovotojas? Cus man pasakodavo kokie jie nesuvaldomi ir pikti būdavo už ringo ribų, bet vos įžengę į ringą, tapdavo visiškai atsipalaidavę ir ramūs. Mane žavėdavo tai, kaip jis kalbėdavo apie juos ir su kokia pagarba. Taip norėjau, kad kas nors kada nors taip kalbėtų apie mane. Norėjau tapti to pasaulio dalimi. Stebėdavau kovas per televizorių ir matydavau boksininkus, smūgiuojančius su lengva šypsena veide, jų ištreniruotus kūnus, ir norėjau, kad tai būtų mano veidas ir mano kūnas.

Kalbėdavome apie visus geriausius. Tiesiog pamilau Jack Johnson. Koks drąsus kovotojas. Kaip man patiko jo arogancija. Sykį jį sustabdė ir išrašė baudą dešimčiai dolerių. Šis davė policininkui dvidešimt, pasakęs, kad vis tiek grįš atgal tuo pačiu keliu.

Jis buvo manipuliacijų meistras. Treniruočių metu jis apsivyniodavo pimpalą prieš užsidėdamas trumpikes, kad atrodytų didesnis ir baltiesiems įvarytų nepilnavertiškumo kompleksą. Jis niekindavo savo priešininkus kovų metu. Jis buvo pirmasis trash talker'is. "Duosiu tau tūkstantį dolerių, jei sugebėsi praskelti man lūpą". Juokdavosi iš savo priešininkų raundų metu, kalbėdavo su savo baltaode žmona ir pasakodavo jai kaip ją myli, tuo pačiu mušdamas paskutinę gyvastį iš savo oponento. Jis buvo toks, su kuriuo būčiau norėjęs praleisti kiek laiko. Kalbėjo keliomis kalbomis ir dalyvaudavo vakarėliuose su Rusijos bei Anglijos karališkosiomis šeimomis. Dempsey buvo pirmasis milijoninis čempionas. Jis į boksą atnešė šou verslą ir spindesį. Su juo aš save siejau labiausia, nes iš tikrųjų jis buvo labai nesaugus, nepasitikintis ir visuomet kupinas baimės, bet visuomet peržengdavo savo jausmus tam, kad pasiektų savo tikslus.

Cus labiausia patiko Henry Armstrong. Jis visuomet atakuodavo priešininką ir jį nuvargindavo. "Nuolatinės atakos, jokio atsitraukimo. Judink galvą besigindamas. Taip elgtųsi Armstrongas. Palaužk priešininko valią, sutrypk jo dvasią, tegu viskas, kuo jis tiki, tampa melu."

"Jei manęs paklausysi, viešpatausi kartu su dievais. Matai kaip tau įdomu visi tie senieji kovotojai? Tuo metu, kai būsi čempionas, jei klausysi manęs, vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės žinos apie juos, bus tik dėl to, kad tu kalbėjai apie juos. Tu pralenksi juos visus. Jie pamirš apie visus kitus. Aš stebėjau Jack Dempsey, kai buvau berniukas. Aš sutikau juos, spaudžiau jiems rankas. Jie ne tokie, kokiu esi tu. Tu milžinas tarp žmonių."

Ir aš rijau tuos jo pasakymus. Bet visų kalbų apie nusistatymą, discipliną ir sunkų darbą nebuvo gana, kad aš negrįžčiau į Brukliną ir nesiimčiau savo nešvarių darbelių, plėšikavimo ir grumtynių. Žaidžiau dvigubą žaidimą. Catskill buvau pavyzdingas mokinukas, o paskui grįždavau į Brukliną ir tapdavau velniu. Dėkui Dievui manęs niekada už nieką nesuėmė. Tai būtų sudaužę Cus širdį.

Atnaujinta 2015 gruodžio 02, Trečiadienis. 18:43

Komentarai   

+9 #1 tko 2015-12-02 17:25
net skaityti malonu, po keliu straipsniu apzvalgu nusprendzaiu isigyti knyga,nes tikrai idomiai skaitosi:)
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Atsiųsk naujieną!